Nesivystantis nėštumas yra embriono arba vaisiaus iki 21 savaitės žūtis gimdoje. Tai liūdnas įvykis, galintis sukelti daug streso ir nerimo būsimiems tėvams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra nesivystantis nėštumas, kokios yra jo priežastys ir rizikos veiksniai, bei kokie genetiniai tyrimai gali padėti nustatyti persileidimo priežastį ir planuoti sėkmingą nėštumą.
Nesivystančio nėštumo tipai
Nesivystantis nėštumas skirstomas į du tipus:
- Embrioninis nesivystantis nėštumas: nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį.
- Vaisiaus nesivystantis nėštumas: nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.
Embrioninis nesivystantis nėštumas
Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad moteris net nežino, kad yra nėščia. Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų.
Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių jis turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.
Embrioninio nesivystančio nėštumo požymiai
Jei kiaušialąstė sutriko, moteris galėjo pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti menstruacijos.
Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip:
- Pilvo skausmai
- Makšties tepimas arba kraujavimas
- Metas yra sunkesnis nei įprastai.
Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu.
Neišsivysčiusio nėštumo priežastys ir rizikos veiksniai
Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui). Taip pat, nepaisant intensyvaus šios nėštumo tyrimo, 26-66% atvejų neišsivysčiusio nėštumo priežasčių lieka neaiškios.
Kad nėštumas nenutrūktų, patartina nustatyti šios komplikacijos atsiradimo rizikos veiksnius ir, jei įmanoma, juos pašalinti.
Akušeriai-ginekologai šiems veiksniams priskiria šias pozicijas:
- Moters amžius, jei jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų.
- Įprastas persileidimas.
- 1-ojo nėštumo nutraukimas (medicininis abortas).
- Pirminis ir antrinis nevaisingumas.
- Uždegiminės vidaus lytinių organų ligos.
- Gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos (74 proc. atvejų, tiriant endometriumo įbrėžimus ir kiaušialąstės audinius, nustatyta urogenitalinė infekcija).
- Hormoniniai sutrikimai.
- Lytinių organų infantilizmas.
- Gimdos fibroma, endometriozė.
- Partnerio spermos patologija.
- Sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs, daugiau nei 7 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių takų).
Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė.
Kiti rizikos veiksniai:
- Amžius: būdamos 35 metų, turite apie 20 procentų riziką. 40 proc. persileidimai.
- Ankstesni persileidimai.
- Lėtinės ligos, tokios kaip nekontroliuojamas diabetas.
- Gimdos ar kaklelio problemos.
- Rūkymas, alkoholio vartojimas ir neteisėtų narkotikų vartojimas.
- Svoris. Būdamos antsvorio arba per mažo svorio, turite didesnę persileidimo riziką.
Genetiniai tyrimai po persileidimo
SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas).
Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas
Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.
Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą. Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.
Kada reikalingas vaisiaus kariotipo tyrimas?
Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:
- Pacientė vyresnė nei 35 metai.
- Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis.
- Anamnezėje gimęs negyvas vaikas.
- Tėvai turi chromosomų pokyčių.
- Atrankos metu nustatytos rizikos.
- Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.
Kas yra chromosominė patologija?
Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos - 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Moters kariotipas yra 46, XX, vyro - 46, XY. Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai.
Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas.
Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos.
Ne visada pavyksta užauginti ląstelių kultūrą. Priklausomai nuo įvykusio persileidimo aplinkybių, pvz., jau žuvęs embrionas kurį laiką išbuvo gimdoje, rezultato nepavyksta gauti 5-42 % atvejų.
Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą.
Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.
Prevencija
Nors ne visų persileidimų galima išvengti, galite imtis priemonių, kad sumažintumėte riziką:
- Kasdien vartokite multivitaminus.
- Reguliariai mankštinkitės.
- Sveikai maitinkitės.
- Valdykite stresą.
- Išlaikykite sveiką svorį.
- Apribokite kofeino suvartojimą.
- Nerūkykite, nevartokite alkoholio ir neteisėtų narkotikų.
Gydytojo genetiko konsultacija
Santaros klinikų Genetikos centro gydytoja ginekologė-genetikė Eglė Butkevičienė tikina, kad pastaruoju metu moterų, kurios kreipiasi į gydytojus genetikus neturėdamos jokių indikacijų, iš tiesų yra nemažai. Neretai taip moterys tiesiog bando sumažinti juntamą nerimą dėl savo kūdikio sveikatos.
Kada reikalinga gydytojo genetiko konsultacija?
Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą dokumentą, moteriai siuntimas pas gydytoją genetiką priklauso pagal šias indikacijas:
- Jei gimdymo metu ji bus 35 metų arba vyresnė, vaisiaus biologinis tėvas yra 42 metų ir vyresnis.
- Ankstesni nėštumai buvo nesėkmingi (persileidimai, nesivystantis vaisius, negyvas arba apsigimęs kūdikis).
- Yra buvę ne mažiau kaip du savaiminiai persileidimai, nesivystantys nėštumai.
- Ankstesnių nėštumų metu nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai.
- Moteris yra pagimdžiusi vaiką, sergantį chromosomine ar genine liga, arba vaiką, kuriam nustatytos dauginės formavimosi ydos.
- Vienas iš tėvų serga paveldima liga arba turi įgimtą vystymosi defektą, arba yra įgimtos ligos nešiotojas, ar vieno iš tėvų pirmos eilės giminėje yra sergančių genetine liga.
- Moteriai arba vaisiaus tėvui nustatomi subalansuoti chromosomų persitvarkymai arba mozaikinis kariotipas.
- Ultragarsiniu tyrimu nustatomi vaisiaus ir (ar) nėštumo patologija arba chromosominės patologijos žymenys, arba jei iš moters kraujo nustatomi biocheminiai chromosominių ligų ar nervinio vamzdelio defektų žymenys.
- Moteris nėštumo metu serga ar yra persirgusi infekcine liga (raudoniuke, toksoplazmoze, citomegalo virusine infekcija ar kt.), ar yra paveikiama žalingų cheminių ir (ar) fizinių veiksnių (radiacijos, chemoterapijos, aukštos temperatūros ar vaistų, galinčių turėti teratogeninį poveikį).
- Jei tai nėštumas po pagalbinio apvaisinimo mėgintuvėlyje procedūros.
- Vaisiaus biologiniai tėvai yra pirmos-trečios eilės giminės.
Ryšys tarp chromosominių vaisiaus patologijų ir moters amžiaus
Chromosomose yra užfiksuota visa mūsų genetinė informacija, o chromosomų skaičiaus neatitikimai yra visiškai atsitiktinė gamtos klaida, kuri dažnėja su moters amžiumi. Vyro lytinių ląstelių gamyba ir atsinaujinimas vyksta nuolatos, tuo tarpu moters organizme naujų kiaušialąsčių gyvenimo eigoje neatsiranda. Taigi vyresniame amžiuje kiaušialąstei dalijantis vis dažniau gali pasitaikyti tam tikrų klaidų, kuomet joje atsiranda viena chromosoma per daug - ne 23 chromosomos, kas būtų norma, o - 24.
Dažniausi variantai būna tokie - 13-ta papildoma chromosoma, tai - Patau sindromas, 18-ta - Edvardso, 21-a - Dauno sindromas.
Kuriomis nėštumo savaitėmis rekomenduojama gydytojo genetiko konsultacija?
Pirmojo trimestro genetiniai tyrimai nėščioms moterims atliekami - nuo 11-os savaitės +3 dienos iki 13-os savaitės +6 dienos, antrajame trimestro tyrimus reikėtų atlikti nuo 15-os savaitės iki 22-os savaitės, bet yra ir tokių tyrimų, kuriuos galima daryti iki pat nėštumo pabaigos.
Žalingi įpročiai ir kūdikio rizika genetinėms ligoms
Visi žalingi įpročiai turi ypač didelį rizikos faktorių tiek genetinėms ligoms, tiek ir bendram kūdikio vystymuisi bei jo sveikatai. Nikotinas siaurina kraujagysles, tuo pačiu siaurėja ir placentos kraujagyslės, o juk vaisiui placenta yra mitybinis organas, kuris aprūpina jį krauju, taigi siaurėjant placentos kraujagyslėms vaisius gauna per mažai kraujo, maisto medžiagų, kas sukelia tolimesnes pasekmes. Toks vaisius gali gimti neišnešiotas, nepakankamai išsivystęs, per mažo svorio, gali įvykti priešlaikinis gimdymas. Taip pat vaisiui išauga rizika turėti lūpos gomurio defektą (vadinamąją kiškio lūpą), smegenų patologijos rizika.
Kalbant apie alkoholį, tai sunkiausia jo vartojimo pasekmė yra taip vadinamas vaisiaus alkoholinis sindromas - vaikelis gimsta turėdamas specifinę išvaizdą, o kalbant apie tolimesnį jo vystymąsi, jam gali atsirasti bendravimo, mokymosi, elgesio, psichologinių problemų. Pasitaiko, kad dėl šios būklės vaikui vėliau gali išsivystyti ir protinė negalia.
Narkotikai taip pat visapusiškai neigiamai veikia vaisiaus vystymąsi. Tarkime, jei nėštumo metu yra vartojamas heroinas, gimusiam kūdikiui būna labai stiprus abstinencinis sindromas, kitaip tariant - didžiulė priklausomybė heroinui, taigi tam reikia medikamentinio gydymo. Kokainas labai ilgai cirkuliuoja vaisiaus vandenyse, taigi vaisius nuolat jo gauna.
Taigi visi šie žalingi įpročiai -tiek narkotikai, tiek alkoholis ir rūkymas - yra absoliučiai nesuderinami su nėštumu, nėštumo planavimu ir sveiko vaisiaus vystymusi.
Kaip vyksta gydytojo genetiko konsultacija?
Genetiko konsultacija visų pirma prasideda nuo detalaus pokalbio su nėščiąja, įsiklausant į jos nusiskundimus, nuojautas, surinkus visą jos anamnezę, apie ankstesnius nėštumus, išsiklausinėjus, kokiomis ligomis yra sirgę jos giminaičiai, ar nebuvo kažkokių paveldimų ligų. Įvertinama, ar nėščioji turi kokių indikacijų genetinėms ligoms. Taip pat svarbu išsiaiškinti, kokį darbą dirba pora, ar neturi kontakto su kenksmingais faktoriais. Tuomet teoriškai genetikas vertina, kokia yra rizika vaisiaus raidos anomalijoms. Ir nuo teorijos pereinama prie praktikos - atliekamas vaisiaus ultragarsinis tyrimas, kuris gydytojui yra labai informatyvus.
Neinvaziniai tyrimai: PRISCA ir NIPT
Moterims visų pirma atliekamas populiariai vadinamas PRISCA tyrimas, patenkančioms į rizikos grupę nėščiosioms jis yra nemokamas. Mes, gydytojai, pirmojo trimestro PRISCA tyrimą vadiname kombinuotu testu - jis atliekamas nuo 11-os savaitės +3 dienos iki 13-tos savaitės +6 dienos. Gautas šio tyrimo rezultatas yra dviejų faktorių kombinacija: tai biocheminiai kraujo serumo tyrimai chromosominės patologijos vertinimui (kraujyje tiriamos BhcG ir PAPP-A medžiagos) bei ultragarsinio tyrimo matavimai, jų abiejų kombinacija ir parodo, ar Dauno, Edvardso ir Patau sindromų rizika yra padidinta, ar ne.
NIPT (neinvazinis prenatalinis tyrimas) nuo PRISCA tyrimo skiriasi savo informatyvumu ir, žinoma, kaina. NIPT tyrimas gali būti atliekamas nuo 10 savaitės iki pat gimdymo. Tiriamoji NIPT medžiaga yra vaisiaus DNR, kaip ir invazinių tyrimų atveju, todėl ir šio tyrimo tikslumas yra nepalyginamai didesnis. Skirtumas nuo invazinių tyrimų yra tik tas, kad NIPT tyrimo metu vaisiaus DNR išskiriamas iš motinos kraujo.
Invaziniai tyrimai
Invazinės yra trys procedūros. Tai yra choriono gaurelių biopsija, amniocentezė ir kordocentezė - tyrimas iš virkštelės veninio kraujo.
Svarbiausios medžiagos, galinčios padėti tinkamai paruošti organizmą nėštumui
Tarp svarbiausių ir universaliausių medžiagų, galinčių padėti tinkamai paruošti organizmą nėštumui, dažniausiai išskiriami cinkas, vitaminas D3 ir selenas. Šios medžiagos padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, gerina kiaušialąsčių vystymąsi, apsaugo jų branduolius ir membranas. Cinkas dalyvauja beveik visuose moters reprodukciniuose procesuose. Vitaminas D3 yra svarbus ir motinai, ir vaisiui - jo trūkumas siejamas su preeklampsija, gestaciniu diabetu, mažu naujagimio svoriu.
Statistika apie vaisingumą ir amžių
Laikas išlieka vienu svarbiausių veiksnių, kalbant apie vaisingumą, nes su amžiumi moters ir vyro vaisingumas natūraliai mažėja. Statistika rodo, kad iki 30 metų moters tikimybė pastoti siekia apie 71 proc., o po 36 metų - 41 proc.
| Amžius | Tikimybė pastoti |
|---|---|
| Iki 30 metų | 71% |
| Po 36 metų | 41% |
žymės: #Nestuma
Panašus:
- Nesivystantis nėštumas: šokiruojanti statistika, pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
- Kodėl Nesivysto Nėštumas Po Dirbtinio Apvaisinimo? Priežastys ir Sprendimai
- Nesivystantis Nėštumas: Sužinokite Pagrindines Priežastis, Įspėjamuosius Požymius ir Pavojingas Pasekmes
- Sužinokite, kiek iš tiesų kainuoja valanda auklės Lietuvoje – netikėti faktai!
- Įdomiausi edukaciniai užsiėmimai ir žaislai vaikams – lavinkite kūrybiškumą ir smalsumą!