Nesivystantis Nėštumas: Priežastys, Požymiai ir Pasekmės

Nesivystantis nėštumas yra embriono arba vaisiaus iki 21 savaitės žūtis gimdoje. Neišsivystęs nėštumas yra skirstomas į:

• Embrioninį nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis pačioje pradžioje, embrionui pasiekus 5 cm ar didesnį ilgį.
• Vaisiaus nesivystantį nėštumą, kuomet nėštumas nustoja vystytis vėliau, tarp 7 ir 21 nėštumo savaitės.

Embrioninis nesivystantis nėštumas

Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdoje, bet nevirsta į embrioną, tai yra pagrindinė ankstyvojo nėštumo nesėkmės ar persileidimo priežastis. Dažnai tai įvyksta taip anksti, kad jūs net nežinote, kad esate nėščia.

Sutrikusi kiaušialąstė pirmąjį nėštumo trimestrą sukelia maždaug vieną iš dviejų persileidimų. Persileidimas yra tada, kai nėštumas baigiasi savaime per pirmąsias 20 savaičių.

Kai moteris pastoja, apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos sienelės. Maždaug nuo penkių iki šešių nėštumo savaičių turi virsti embrionu. Maždaug šiuo metu nėštumo maišelis, kuriame vystosi vaisius, yra apie 18 milimetrų pločio. Tačiau esant sutrikusiai kiaušialąstei nėštumo maišelis formuojasi ir auga, tačiau embrionas nesivysto. Štai kodėl pakitusi kiaušialąstė dar vadinama anembrioniniu nėštumu.

Embrioninio nesivystančio nėštumo požymiai

Jei kiaušialąstė sutriko, galėjote pajusti nėštumo požymius. Pavyzdžiui, jūsų nėštumo testas gali būti teigiamas arba išnykti menstruacijų.

Gali atsirasti persileidimo požymių, tokių kaip:

• Pilvo skausmai
• Makšties tepimas arba kraujavimas
• Metas yra sunkesnis nei įprastai.

Jei jaučiate bet kurį iš šių požymių ar simptomų, gali būti, kad įvyko persileidimas. Tačiau ne visi kraujavimai pirmąjį trimestrą baigiasi persileidimu. Įvairių tyrinėtojų duomenimis, kas penktas norimas nėštumas nutrūksta savaime.

Neišsivysčiusio nėštumo priežastys

Neišsivysčiusio nėštumo priežastys yra įvairios, jos dažnai derinamos. Embriono vystymąsi gali lemti tiek genetiniai (imunologinis nesuderinamumas, genų ar chromosomų mutacijos), tiek aplinkos veiksniai (motinos sergamumas, cheminis ar fizinis poveikis motinos ir vaisiaus organizmui). Kad nėštumas nenutrūktų, patartina nustatyti šios komplikacijos atsiradimo rizikos veiksnius ir, jei įmanoma, juos pašalinti. Akušeriai-ginekologai šiems veiksniams priskiria šias pozicijas:

• moters amžius, jei jaunesnė nei 18 metų ir vyresnė nei 35 metų;
• įprastas persileidimas;
• 1-ojo nėštumo nutraukimas (medicininis abortas);
• pirminis ir antrinis nevaisingumas;
• uždegiminės vidaus lytinių organų ligos;
• gimdos kaklelio ir gimdos kaklelio kanalo uždegiminės ligos (74 proc. atvejų, tiriant endometriumo įbrėžimus ir kiaušialąstės audinius, nustatyta urogenitalinė infekcija);
• hormoniniai sutrikimai;
• lytinių organų infantilizmas;
• gimdos fibroma, endometriozė;
• partnerio spermos patologija;
• sudėtinga nėštumo eiga (nėštumo nutraukimo grėsmė, užsitęsęs, daugiau nei 7 dienas trunkantis kraujavimas iš lytinių takų).

Labai svarbu paminėti, kad dominuojančios priežastys, lemiančios neišsivysčiusį nėštumą, yra infekcija, genetiniai ir hormoniniai sutrikimai. Tuo pačiu metu autoimuninis (APS) nėra reikšmingas. Nesivystančio nėštumo išsivystymo rizika daug kartų padidėja dėl dviejų ar daugiau veiksnių derinio. 22,2% atvejų nustatoma mišri nėštumo nutraukimo genezė.

Be to, periodiniai neišsivysčiusio nėštumo dažnio svyravimai rodo šios patologijos periodiškumą. Buvo atskleistas aiškus ryšys tarp vaisiaus kiaušinėlio mirties ir pastojimo periodo. Didžiausias besivystantis nėštumas tenka laikotarpiams, atitinkantiems pastojimą ovuliacijos ir anovuliacijos ciklų „susijungimo vietose“, t.y. metų sezonais (kovo, gegužės, rugsėjo, gruodžio mėn.).

Tipiški klinikiniai neišsivysčiusio nėštumo požymiai, kaip taisyklė, yra užsitęsęs kraujingų dėmių atsiradimas iš lytinių takų, skausmingi ar mėšlungiški skausmai pilvo apačioje. Šie simptomai pasireiškia praėjus 2-6 savaitėms po kiaušialąstės vystymosi nutraukimo. Iki to laiko 80% atvejų atskleidžiamas neatitikimas tarp gimdos dydžio ir numatomo nėštumo amžiaus. Gimdos dydžio sumažėjimas dažniau nustatomas vaisiaus mirties metu pirmąjį nėštumo trimestrą.

Kas atsitinka po persileidimo?

Jei jums diagnozuotas persileidimas, pasitarkite su gydytoju, ką daryti toliau. Kai kurioms moterims būdingas išsiplėtimas ir susitraukimas (D ir C). Ši chirurginė procedūra apima gimdos kaklelio išplėtimą ir gimdos turinio pašalinimą. Kadangi D ir C iš karto pašalina likusį audinį, tai gali padėti protiškai ir fiziškai užsisklęsti. Tai taip pat gali būti naudinga, jei norite, kad patologas ištirtų audinius, kad patvirtintų persileidimo priežastį.

Kitas pasirinkimas gali būti ambulatoriškai vartoti vaistus, tokius kaip misoprostolis. Tačiau gali prireikti kelių dienų, kol jūsų kūnas pašalins visus audinius. Vartojant šį vaistą, gali padidėti kraujavimas ir pasireikšti šalutinis poveikis. Pasirinkus abi parinktis, gali atsirasti skausmas ar mėšlungis, kurį galima gydyti.

Kitos moterys mieliau atsisako medicininio valdymo ar operacijos. Jos pasirenka leisti savo kūnui pačiam pašalinti audinį. Bet kokiu atveju, kiekviena situacija yra skirtinga ir optimizmo, susilaukti vaikelio nereikia prarasti. Kai kurioms šeimoms, problemas išsprendžia paprastas atsipalaidavimas, išvykimas atostogų.

Molekulinis (genetinis) savaiminio persileidimo medžiagos tyrimas

Daugelio šeimų problema - pasikartojantys savaiminiai persileidimai. SYNLAB atlieka persileidimo medžiagos genetinius tyrimus, remdamasi kompleksine visų vaisiaus chromosomų analize NGS metodu (naujos kartos sekvenavimas).

Šio tyrimo pagalba galima nustatyti nesubalansuotus chromosomų pokyčius 1-22 autosomų porose ir X, Y lytinėse chromosomose bei gauti aiškų atsakymą į klausimą, ar nutrūkusio nėštumo priežastis yra vaisiaus chromosomų anomalijos.

Rezultatas gali padėti pacientams išsiaiškinti persileidimo priežastį ir sukurti strategiją, kaip sėkmingai pastoti ir planuoti nėštumą. Atliekama kontaminacijos analizė norint atmesti galimą motinos DNR buvimą/nebuvimą persileidimo medžiagoje. Užteršimo analizė yra motinos periferinio kraujo DNR ir savaiminio persileidimo DNR medžiagos palyginimas.

Vaisiaus kariotipo tyrimas būtinas, jeigu:

• Pacientė vyresnė nei 35 metai;
• Ankstesnis vaikas gimė su chromosomų patologijomis;
• Anamnezėje gimęs negyvas vaikas;
• Tėvai turi chromosomų pokyčių;
• Atrankos metu nustatytos rizikos;
• Nenormalus vaisiaus ultragarsinis tyrimas.

Kas tai yra chromosominė patologija?

Visi žmogaus genai ląstelėje yra atitinkamai supakuoti ir sudaro chromosomas. Ši tvarka labai griežta. Žmogus turi 46 chromosomas (22 poros autosomų ir dvi lytinės chromosomos - XX arba XY). Kiekvienoje žmogaus somatinėje ląstelėje yra visas chromosomų rinkinys (46 chromosomos - 2n). Chromosomų visuma ląstelėje vadinama kariotipu. Moters kariotipas yra 46, XX, vyro - 46, XY.

Jeigu pakinta chromosomų skaičius ar jų struktūra, pasireiškia chromosominė liga, kuriai būdinga įvairių organų sistemų defektai, apsigimimai. Dažniausiai pasitaiko chromosomų skaičiaus pakitimai - gali atsirasti papildoma chromosoma poroje (trisomijos) arba gali trūkti vienos chromosomos (monosomijos). Gali atsirasti kartotinis chromosomų skaičiui (2n+n) - tada organizmas vadinamas poliploidiniu. Šie pakitimai atsiranda dėl klaidingo ląstelių dalijimosi, formuojantis lytinėms ląstelėms vyro ar moters organizme. Jeigu tokios lytinės ląstelės (gametos) dalyvauja apvaisinime, užsimezga vaisius su chromosomine patologija. Daugelis tokių įvykusių klaidų nesuderinami su gyvybe ir gamta pati jas „ištaiso“ - jau ankstyvame nėštume įvyksta savaiminis persileidimas.

Nustatyti, ar persileidimas įvyko dėl chromosominės patologijos, galima tik atlikus kariotipo tyrimą iš savaime abortavusios medžiagos. Paprastai, po abrazijos procedūros abortavusi medžiaga siunčiama patologams histologiniam tyrimui. Tačiau histologiniai embriono dangalų pakitimai nesusiję su specifine chromosomine patologija. Histologinė analizė ir kariotipavimas - du skirtingi tyrimai.

Įvairių studijų duomenimis įrodyta, kad jei persileidimas įvyko dėl vaisiaus chromosomų skaičiaus pokyčio, daugiau kaip 2/3 sekančių nėštumų būna sėkmingi. Jei tyrimo metu paaiškėja būtent tokia persileidimo priežastis - tai gera žinia - galima prognozuoti sėkmingą kitą nėštumą. Tais atvejais, jeigu nustatomas normalus kariotipas, rekomenduojama papildomai tirti moterį.

Statistika apie persileidimus

Manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu. Dauguma persileidimų įvyksta anksti, per pirmąjį nėštumo trimestrą, dažnai itin ankstyvas persileidimas palaikomas vėluojančiomis mėnesinėmis.

Pagal tai, kada įvyko persileidimas, persileidimai skirstomi į ankstyvus ir vėlyvus:

• Ankstyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs iki 12 nėštumo savaitės.
• Vėlyvas persileidimas. Persileidimas, įvykęs tarp 13 ir 22 nėštumo savaitės.

Kai kuriais atvejais nėštumas nenutrūksta savaime, net jei nustatoma, kad vaisius yra žuvęs ar nustojo vystytis. Toks nėštumas vadinamas nesivystančiu nėštumu.

Persileidimo ir gresiančio persileidimo požymiai

Persileidimo požymiai priklauso nuo buvusios nėštumo savaitės, persileidimo priežasčių ir kitų faktorių, tačiau pagrindinis simptomas yra kraujavimas. Jei persileidimas dar neprasidėjo, tačiau yra jo rizika, būsena įvardijama kaip gresiantis persileidimas. Gresiant persileidimui būdingas tepliojimas, nestiprus kraujavimas, nedideli nugaros ir/arba pilvo apačios skausmai. Pajutus šiuos simptomus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.

Persileidimo simptomai:

• Tepimas, išskyros su krauju.
• Kraujavimas, ypač persileidimo pradžioje, nėra intensyvus, jis labiau primena tepimą, matomas ne kraujas, bet kraujingos išskyros.
• Spazmai. Jie primena mėnesinių metu jaučiamus skausmus, tačiau dažnai stipresni.
• Apatinės nugaros dalies ir/arba pilvo apačios skausmas.
• Sąrėmiai. Labai skausmingi, cikliškai pasikartojantys kas 5-20 min.
• Gimdos kaklelio atsivėrimas. Tą apžiūros metu pastebi gydytojas.
• Kraujavimas. Vykstant persileidimui kraujavimas tampa vis intensyvesnis, kraujas yra raudonos arba rusvos, rudos spalvos.
• Nėštumo simptomų išnykimas. Persileidimo pabaigoje išnyksta ne tik persileidimo, bet ir nėštumo simptomai: pykinimas, krūtų jautrumas, nuotaikos svyravimai, mieguistumas ir pan.

Ką daryti įtariant persileidimą?

Persileidimui jau prasidėjus, deja, jo sustabdyti nėra įmanoma. Prasidėjus persileidimui pasireiškia ir vis stiprėja visi būdingi simptomai: kraujavimas, nugaros ir/arba pilvo apačios skausmas, nėštumo simptomų išnykimas ir kt. Jeigu persileidimo metu vaisius ar gleivinė pasišalina nevisiškai (t.y. įvyko dalinis persileidimas), gali tekti medikamentais arba mechaniškai valyti gimdą.

Pastojimas po persileidimo

Planuojančios pastojimą po persileidimo moterys turėtų pasitarti su gydytoju. Jeigu persileidimas nėra pirmas, gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamius tiek moters, tiek vyro sveikatos bei genetinius tyrimus.

Siekiant pastoti antrąjį kartą reikėtų sustiprinti sveikatą, sveikai maitintis, sportuoti, normalizuoti svorį, atsisakyti žalingų įpročių, pasikonsultuoti su gydytoju dėl maisto papildų ir vitaminų nėščiosioms vartojimo. Statistika rodo, kad net 85% persileidimą patyrusių moterų sėkmingai išnešioja ir pagimdo vaikučius pastojusios antrąjį kartą.

Progesterono testo reikšmė

Moterims, kurioms ankstyvuoju nėštumo periodu pasireiškia gręsiančio persileidimo požymiai: skausmas, kraujavimas, abejotinas ultragarsinis tyrimas, tolesnę nėštumo eigą gali prognozuoti progesterono kraujo serume testas. Testu galima identifikuoti pacientes, kurioms nėštumas pasibaigs savaiminiu persileidimu ar negimdiniu nėštumu.

Vaginaliniu kraujavimu ar skausmu pirmajame nėštumo trimestre skundžiasi beveik 30 proc. moterų. Dažnai į pagalbą pasitelkiamas ultragarsinis tyrimas, kuris patvirtina normaliai besivystantį nėštumą. Tačiau to nepakanka norint nustatyti, ar nėštumas sėkmingai vystysis toliau.

Progesterono testas

„Progesteronas - pagrindinis nėštumo hormonas - paruošia gimdos gleivinę priimti apvaisintą kiaušinėlį, gerina gimdos kraujotaką, mažina jos dirglumą. Pirmame nėštumo trimestre jį gamina kiaušidės geltonkūnis. Progesterono tyrimas paprastai atliekamas moteriai, turėjusiai persileidimų, ciklo sutrikimų, buvus nevaisingumui, esant gręsiančio persileidimo simptomams. Tyrimo normos vertinamos pagal laboratorijos nurodytas normas (gali skirtis matavimo vienetai, todėl ir normų ribos). Progesterono 1-ame nėštumo trimestre būna daugiau nei antroje ciklo pusėje ir palaipsniui jo kiekis auga“, - paaiškino gydytoja akušerė ginekologė Živilė Petrutienė.

Žemas progesterono kiekis kraujo serume yra susijęs su savaiminiu persileidimu, abortu ar negimdiniu nėštumu. Esant progesterono kiekiui žemiau ribos, nesėkmingo nėštumo rizika sudaro 99, 2 proc., aukščiau ribos - 44, 8 proc. Esant progesterono slenkstinei ribai 3,2 - 6 ng/mL, tyrimo jautrumas sudaro 74,6 proc., o specifiškumas 98,4 proc.

β chorioninio gonadotropino tyrimas

„ChGT - peptidinis hormonas, kurį 1-ame nėštumo trimestre gamina trofoblastas. ChGT užtikrina geltonkūnio funkciją, šitaip palaikydamas tinkamą progesterono kiekį. Jei nėštumas vystosi normaliai, 1-ame nėštumo trimestre jo kiekis dvigubėja kas 1-3 dienos. Jei nėštumas nesivysto, yra negimdinis nėštumas, gręsiančio persileidimo reiškiniai, ChGT kiekis neauga, auga nepakankamai ar ima mažėti, būna nepakankamas ir progesterono kiekis“, - paaiškino Ž. Petrutienė.

Tyrimų rezultatai paprastai interpretuojami įvertinus anamnezę, apžiūros duomenis, ultragarsinio tyrimo duomenis.

Progesterono kiekis kraujo serume	Nesėkmingos nėštumo baigties dažnis
Mažiau 10 ng/mL	96,8 proc.
Aukščiau slenkstinės ribos	37,2 proc.

žymės: #Nestuma

Panašus:

• Nesivystantis nėštumas: šokiruojanti statistika, pagrindinės priežastys ir efektyvūs sprendimai
• Kodėl Nesivysto Nėštumas Po Dirbtinio Apvaisinimo? Priežastys ir Sprendimai
• Sužinokite viską apie nesivystantį nėštumą: požymiai, priežastys ir svarbūs patarimai
• Neįtikėtinas vyriškų ir moteriškų ląstelių susijungimo procesas, kuris keičia gyvenimus!
• Pipirmėtės eterinis aliejus nėštumo metu: svarbiausi patarimai saugumui ir naudai