Nėštumas yra ypatingas moters gyvenimo etapas, kupinas fiziologinių, socialinių, psichologinių pasikeitimų bei lydimas įvairių emocijų. Gali susidaryti įspūdis, kad nėštumo laikas yra be galo šviesus ir moteris išgyvena tik pozityvias emocijas - laimę, džiaugsmą, viltį, prasmės pojūtį, bet dažnai šiame gyvenimo etape greta yra ir nerimas bei stresas.
Nerimas ir stresas nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizme vyksta daug fiziologinių pokyčių, kurie taip pat gali turėti poveikį nėščiosios psichikos būklei, tad padidėjęs nerimas ar depresiškumas gali glaudžiai sietis su besikeičiančia fiziologija. Nerimas nėštumo metu pasireiškia įvairiomis formomis: nuo fizinių simptomų, tokių kaip pagreitėjęs širdies ritmas ar miego sutrikimai, iki psichologinių, pavyzdžiui, nuolatinio jaudinimosi dėl visko, kas gali nutikti.
Gestacinio diabeto diagnozė, o tuo labiau - šios būklės valdymas, - kai kurioms nėščiosioms virsta tikru išbandymu, sukeliančiu daug streso bei provokuojančiu nuolatinį nerimą ir depresijos simptomus. Gestacinio diabeto sukelti gliukozės kiekio kraujyje svyravimai taip pat siejasi su nuotaikos, emociniais, elgesio pokyčiais. Dažnai tai susiję su neigiamomis emocijomis: nervingumu, nerimu, baimingumu, pykčiu, liūdesiu.
Be to, tyrimai rodo, kad nuolatinis nerimas ir depresiškumas tik dar labiau leidžia įsismarkuoti gestaciniam diabetui, blogina šią būklę. Depresiškumas ir nuolat patiriamas nerimas nėštumo laikotarpiu gali padidinti pogimdyvinės depresijos atsiradimo riziką. Tyrimai liudija, kad moterims, kurios turi gestacinį diabetą, pogimdyvinė depresija pasireiškia net keturis kartus dažniau, palyginti su moterims, kurioms gestacinio diabeto nėra.
Nerimas, depresiškumas ir gestacinis diabetas glaudžiai susiję ir gali turėti skaudžių pasekmių tiek mamos, tiek vaiko psichikos sveikatai. Įgūdis valdyti nerimą yra svarbus kiekvienam asmeniui, ne tik nėščiajai, kuriai diagnozuotas gestacinis diabetas. Pastaruoju metu apie nerimo, savo nuotaikų valdymą daug kalba profesionalai, ekspertai, tyrėjai visame pasaulyje ir tai skatina platų diskursą visuomenėje, nes nuolat besikeičiančiame pasaulyje nerimo patiriame visi.
Kaip valdyti nerimą nėštumo metu
Moterims, kurios laukiasi ir joms yra diagnozuotas gestacinis diabetas, galioja tie patys patarimai, kaip ir visiems kitiems, susiduriantiems su nerimu bei stresu: labai svarbu rasti savo būdus atsipalaiduoti ir stebėti savo būsenas, nedelsti, veikti. Kiekvienam asmeniui atsipalaidavimo būdai bus skirtingi - miegas, mankšta, vaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, meditacija, skaitymas, dienoraščio rašymas, mityba. Tai ypač svarbu kalbant apie gestacinio diabeto valdymą, nes būklės ir būsenos viena kitą provokuoja bei „maitina“.
Moterims, kurios išgyvena ypatingą gyvenimo etapą ir yra atsakingos už savo ir būsimo veikelio (-ių) sveikatą, būtina ne tik rasti atsipalaidavimo būdus, bet ir paprašyti pagalbos iš kitų asmenų bei mokėti ją priimti. Nerimą labai veiksmingai mažina kalbėjimasis. Tad labai svarbu kalbėtis su artimais asmenimis apie tai, dėl ko nerimaujama, nepamiršti, kad galimos ir savipagalbos grupės, kurių yra socialiniuose tinkluose, internete.
Kartais labai sunku pačiam susitvarkyti su nerimu ir depresiškumu, tad prireikia profesionalų - psichologų, psichoterapeutų, o kartais ir psichiatrų - pagalbos. Profesionali pagalba labai svarbi, kai tampame nerimo įkaitais, kai nerimas mus įkalina neracionalios baimės pasaulyje, kur stiprus katastrofiškumo jausmas. Nerimas ir depresija dažnai eina koja kojon: atsiradus nerimui, randasi ir depresiškumas. Tai irgi gali būti vienas iš signalų, kad reikia profesionalų pagalbos.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar nerimas nesukėlė fizinės sveikatos pakitimų - virškinimo sutrikimų, ūmių galvos skausmų ar lėtinio skausmo, nes stiprus nerimas glaudžiai siejasi su fiziniais simptomais. Nors apie psichinę sveikatą vis garsiau kalbama viešoje erdvėje, vis dar ne retam žmogui nejauku kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus net tada, kai tai būtina.
Tyrimų rezultatai liudija, kad moterys, kurios laukiasi ir turi gestacinį diabetą, jaučiasi stigmatizuojamos dėl šios diagnozės. Jos taip pat dažnai internalizuoja - priima kitų žmonių požiūrį, nuomonę, standartus, vertinimus - visuomenės stigmą, jaučiasi kaltos dėl savo diagnozės. Internalizuota stigma, kuri turi ryšį su menkavertiškumu, savęs nuvertinimo išgyvenimu, savęs kaltinimu, dažnai ir sulaiko nėščiąsias nuo kreipimosi į specialistus dėl psichikos sveikatos.
Tam nepadeda ir visuomenėje dar gaji nuomonė, kad į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi tik silpni žmonės, kurie patys nesusitvarko su savimi ir pan. Vis dėlto klaidinga manyti, kad mūsų būklė yra asmeninio silpnumo požymis arba, kad turėtumėme sugebėti ją kontroliuoti be jokios pagalbos. Kreipimasis į specialistus, savišvieta apie savo būklę ir bendravimas su asmenimis, kurie turi panašių simptomų, gali padėti įgyti savigarbos ir įveikti destruktyvų savęs vertinimą.
Svarbu atpažinti nerimo simptomus ir ieškoti paramos, nes teigiamos emocijos ir ramybė gali turėti didelę įtaką tiek moters, tiek vaiko gerovei. Jei su nerimu nėštumo metu nepajėgiama susitvarkyti, jeigu jis trukdo kasdienei veiklai, bet nesikreipiama pagalbos, tai gali turėti skaudžių pasekmių būsimos mamos psichikos sveikatai - padidėja rizika atsirasti pogimdyvinei depresijai atsirasti.
Nors nėštumo metu patiriamas nerimas dažnai sumažėja gimus vaikui ir po gimdymo, tačiau labai aukštas ¾ moterų nerimo lygis nėštumo metu lemia pogimdyvinę depresiją. Remiantis Amerikos psichologų asociacijos paskelbtu tyrimu, vaikai, kurių motinos nėštumo metu patyrė didelį stresą ar nerimą, vaikystėje ir paauglystėje gali turėti didesnę psichikos sveikatos ar elgesio problemų riziką.
Tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinis stresas nėštumo laikotarpiu turi nedidelį, bet nuolatinį poveikį vaikų agresyvaus ir impulsyvaus elgesio rizikai. Tyrėjai nustatė, kad moterų, kurios nėštumo metu patyrė didesnį nerimą, depresiją ar stresą, gimusiems vaikams dažniau pasireiškė aktyvumo ir dėmesio sutrikimo simptomai bei agresyvus elgesys ankstyvos vaikystės metu. Kiti tyrimai taip pat liudija, kad didelis stresas ir nerimas nėštumo metu gali sietis su mažesniu naujagimio svoriu, prastesne vaiko sveikata, blogesnėmis pažintinėmis funkcijomis ar būsimais mokymosi rezultatais.
Miego sutrikimai sergant II tipo cukriniu diabetu
Endokrinologijos ir diabeto centre Visakhaptame (Indijoje) buvo atlikta studija, kurioje buvo tiriama, koks yra paplitęs miego sutrikimas tarp sergančių II tipo cukriniu diabetu žmonių. Tyrimo metu respondentai buvo suskirstyti į 2 grupes: 184 sergantieji II tipo diabetu ir 99 - kontrolinė grupė. Buvo nustatyta, kad miego sutrikimais skundėsi 34 sergantieji ir 8 kontrolinės grupės asmenys.
Miego sutrikimams reikšmingos įtakos turėjo kosulys, naktį varginę traukulių priepuoliai, dusulys, parestezijos. Dirglių kojų sindromas (DKS) - dažnas, bet dar nepakankamai gerai žinomas centrinės nervų sistemos sutrikimas, naktį sukeliantis nemigą ir blogą savijautą dienos metu. Ligonius paprastai vargina kojų dirglumas ramybės metu ir užmiegant, verčiantis judinti galūnes ir keisti jų padėtį.
Po pojūčiai priklauso nuo paciento aktyvumo ir paros laiko. Kai žmogus aktyvus, juda, nemalonumų nejunta, tačiau aprimus, ilstintis simptomai ima varginti, kelia nenumaldomą norą judinti kojas. Blogiausia esti vakare, atsigulus, todėl sunku užmigti iš vakaro ar prabudus nakties metu. Simptomai jaučiami ir dieną, kai tik mėginama ramiai pasėdėti. Jei sindromas stiprus, gali visiškai sutrikdyti miegą, dėl nuolatinio nuovargio mažėja darbingumas. Nemiga - dažniausia DKS komplikacija.
2005 m. buvo atlikta studija, siekiant nustatyti ryšį tarp sergančiųjų II tipo diabetu miego kokybės ir dirglių kojų sindromo. Tyrime dalyvavo 100 šių sergančiųjų, kurių amžius iki 70 metų. Respondentų miego kokybei įvertinti buvo naudojamas Pitburgo miego kokybės indeksas, o per didelis mieguistumas dieną matuojamas - Epworth‘o mieguistumo skale. Periferine neuropatija skundėsi 62%, arterine hipertenzija - 53%, dislipidemija - 38% apklaustųjų.
DKS buvo dažnesnis moterims ir didėjo kartu su amžiumi. Tyrimo duomenimis, dirglių kojų sindromu skundėsi 27% sergančiųjų II tipo diabetu. Blogą miego kokybę nurodė 45% respondentų ir ji buvo susijusi su DKS ir polineuropatijomis.
Minėtame Endokrinologijos ir diabeto centre 2005 m. buvo atliktas tyrimas nustatyti ryšiui tarp sergančiųjų II tipo diabetu miego ir kūno svorio. Tyrime dalyvavo 4624 šie sergantieji, kurie skundėsi miego sutrikimais. Klinikiniai ir epidemiologiniai tyrimai akivaizdžiai parodė, kad miego stoka ir šie sutrikimai gali būti susiję su leptino sumažėjimu, grelino pagausėjimu ir didesne rizika sirgti II tipo diabetu.
Didžiąją dalį tiriamųjų sudarė vyresnio amžiaus moterys, taip pat nemaža dalis pacientų itin pasyviai gyveno ir buvo priklausomi nuo alkoholio. Miego sutrikimai nebuvo susiję su kūno masės indeksu (KMI) ar kūno svoriu, tačiau buvo būdingi asmenims, kurie įvardijo priklausomybę alkoholiui, stokoja judrumo ir turėjo giminių, sergančių II tipo diabetu, ar jiems buvo diagnozuota arterinė hipertenzija.
Miego higiena
Miegoti patariama švariame, išvėdintame kambaryje, kur nėra triukšmo. Oras miegamajame turi būti vėsus, gaivus, nelabai sausas. Išvėdinti kambarį prieš miegą nepakanka. Sveikiau yra miegoti prie atvirų lango arba orlaidžių. Patalynė turi būti švari, lova patogi, tvirtu pagrindu.
Čiužinys turi būti nelankstus, kad neįdubtų nuo kūno svorio, pagamintas iš natūralaus pluošto, neturėtų nei praleisti, nei per daug kaupti šilumos. Pagalvę geriausia rinktis ortopedinę ar grikių lukštų. Prieš miegą vengtina stiprių dirgiklių: intensyvios fizinės ar protinės veiklos, stresinių situacijų, be to, reikėtų nedirbti kompiuteriu, nežiūrėti televizijos laidų nė vaizdo įrašų.
Vakare nepersivalgyti! Jei skrandis ir žarnynas apkraunamas, trikdomas nakties poilsis, vargina įvairūs sapnai, o ryte jaučiamas nuovargis. Kartu su miego higiena reikėtų reguliuoti kūno svorį, dietinę mitybą, derinti mankštą ir tinkamą miego trukmę.
žymės:
Panašus:
- Ankstyvieji nėštumo požymiai – svarbiausi simptomai, kuriuos turite atpažinti dabar!
- Neįtikėtini nėštumo požymiai: kaip juos atpažinti ir svarbiausi žingsniai
- Ar tikrai būtina plėsti gimdos kaklelį valymo procedūrai 7 nėštumo savaitę? Sužinokite tiesą!
- Kaip Tinkamai Naudoti Vaikiškas Kėdutes: Išsamus Vadovas Saugiems Ir Patogiems Vaiko Pusryčiams
- Pykinimas Nėštumo Pradžioje: Efektyvūs Būdai Palengvinti Simptomus ir Sužinoti Priežastis