Visoms nėščiosioms pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama pasitikrinti dėl virusinio hepatito B. Kraujo tyrimas dėl hepatito B viruso antigeno (HBsAg) yra nemokamas visoms nėščiosioms.
Hepatito B Virusas ir Nėštumas
Virusinis hepatitas B (VHB) - tai hepatito B viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali progresuoti į kepenų cirozę ir kepenų vėžį. Hepatitas B yra infekcinė liga. Sergant ja, kepenų ląstelėse pradeda daugintis virusas, kuris suaktyvina žmogaus imuninę sistemą. Ji, siekdama apsiginti nuo infekcijos, pradeda pulti kepenų ląsteles. Tokie imuninės sistemos „veiksmai“ sukelia kepenų pažeidimus ir komplikacijas - negydomas hepatitas B progresuoja į kepenų nepakankamumą, kepenų cirozę ar kepenų vėžį. HBV yra viena iš pagrindinių pirminio kepenų vėžio priežasčių, kuris gali susiformuoti 1-4 proc.
Hepatito B virusu (HBV) užsikrėtusi nėščioji šį virusą gali perduoti savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu (perinatalinis perdavimas). Perinatalinė hepatito B viruso perdavimo rizika priklauso nuo įvairių veiksnių.
Perdavimo Rizika
Didžiausia hepatito B viruso perdavimo rizika yra tuomet, kai nėščioji suserga hepatitu B trečiąjį nėštumo trimestrą. Ši rizika siekia iki 95 procentų ir tai reiškia, jog devynios iš dešimties trečiąjį trimestrą susirgusios hepatitu B nėščiosios gali perduoti virusą savo vaikui nėštumo ir gimdymo metu. Pasak jos, perinataliniu keliu užkrėsti naujagimiai turi didžiausią (iki 90 proc.) lėtinės infekcijos riziką, t.y. devyni iš dešimties gali susirgti lėtiniu hepatitu B. Maždaug kas ketvirtas vaikystėje užsikrėtęs ir lėtiniu virusiniu hepatitu B susirgęs žmogus miršta anksčiau laiko nuo kepenų cirozės arba kepenų vėžio.
Ūminė HBV infekcija nėštumo metu paprastai būna lengva ir nesusijusi su padidėjusiu mirtingumu ar teratogeniškumu. Ūminė HBV infekcija, pasireiškusi ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, siejama su 10% perinatalinio perdavimo dažniu. Perdavimo dažnis labai padidėja, jei ūmi infekcija pasireiškia gimdymo metu arba netoli jo, tuomet šis rodiklis siekia net 60%. Taigi, visą nėštumą turėtų būti atliekama periodinė stebėsena, o jei motinai išlieka HBsAg (+) ir / arba jos kraujo serume aptinkama HBV-DNR, kūdikis, be pirmosios hepatito B vakcinos dozės, turėtų gauti hepatito B imunoglobuliną (HBIG) gimimo metu.
Lėtinis Hepatitas B Nėštumo Metu
Lėtiniu hepatitu B (LHB) sergančios moterys nėštumą paprastai toleruoja gerai. Tačiau nėštumas laikomas imuninės tolerancijos būsena ir yra susijęs su dideliu antinksčių kortikosteroidų kiekiu, kuris gali moduliuoti imuninį atsaką. Nėštumo metu ir po gimdymo vykstantys imunologiniai pokyčiai siejami su hepatito paūmėjimais (įskaitant kepenų f-jos dekompensaciją), bet paūmėjimai, sukeliantys sunkias klinikines pasekmes, pasitaiko retai. Pogimdyminiu laikotarpiu paūmėjimai gali būti susiję su imuninės sistemos atsistatymu, t. y. Nėštumo metu vykstantys imunologiniai, metaboliniai ir hemodinaminiai pokyčiai gali pabloginti arba demaskuoti pagrindinę kepenų ligą.
Nors daugumai nėščiųjų per tokį trumpą laiką nesitikima kepenų cirozės progresavimo, dekompensacija gali įvykti esant sunkiam paūmėjimui. Nėštumo metu gali būti sunku įvertinti kepenų ligos progresavimą dėl normalių fiziologinių pokyčių, kurie gali imituoti klinikinius lėtinės kepenų ligos požymius.
Diagnostika ir Stebėsena
Jei nėščiosios patikros metu jos kraujyje rastas HBsAg, būtina nedelsiant ją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai. Visuotinė nėščiųjų patikra dėl hepatito B atliekama daugelyje Europos šalių.
Jei nėščiosios kraujyje rastas hepatito B viruso antigenas, būtina nedelsiant tokią nėščiąją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai, kuris atlikęs papildomus tyrimus, esant reikalui, skirs gydymą.
Sprendimas pradėti LHB gydymą nėštumo metu priklauso nuo to, ar yra arba nėra kepenų cirozės, HBeAg ir anti-HBe, taip pat nuo HBV-DNR ir ALT. Nėščiųjų antivirusinio gydymo indikacijos paprastai yra tokios pat kaip ir ne nėščių pacientų.
Taigi, visą nėštumą turėtų būti atliekama periodinė stebėsena, o jei motinai išlieka HBsAg (+) ir / arba jos kraujo serume aptinkama HBV-DNR, kūdikis, be pirmosios hepatito B vakcinos dozės, turėtų gauti hepatito B imunoglobuliną (HBIG) gimimo metu.
Gydymas
Ūminės infekcijos gydymas yra daugiausia palaikomasis: reikėtų stebėti kepenų biocheminius tyrimus ir protrombino laiką. Antivirusinis gydymas paprastai nebūtinas, išskyrus moteris, kurioms yra ūminis kepenų nepakankamumas arba užsitęsęs sunkus hepatitas.
Ūmine HBV infekcija sergantiems asmenims, kuriems reikalingas antivirusinis gydymas, pasirenkant, kokį preparatą naudoti, reikėtų atsižvelgti į numatomą gydymo trukmę, prieinamumą ir kainą. Tenofoviro disoproksilo fumaratas (TDF) (300 mg per parą) arba lamivudinas (100 mg per parą) yra tinkami pasirinkimai šioje situacijoje, nes abu buvo saugiai naudojami nėštumo metu, o atsparumo išsivystymo rizika yra maža, nes numatoma trumpa gydymo trukmė.
Kūdikiai, kurie gimę gavo specifinį HB imunoglobuliną (HBIG) ir pirmąją hepatito B vakcinos dozę, gali būti maitinami krūtimi. Svarbu, kad kūdikis užbaigtų hepatito B skiepijimo schemą. LHB sergančios ir krūtimi maitinančios motinos taip pat turėtų stengtis išvengti kraujavimo iš įtrūkusių spenelių. Moterų, sergančių LHB ir tęsiančių antivirusinį gydymą po gimdymo, saugumo duomenys apie LHB antivirusinės terapijos vartojimą žindymo laikotarpiu nėra aiškūs. Taigi su moterimis, kurioms reikia taikyti antivirusinį gydymą po gimdymo, reikėtų aptarti žindymo naudą ir alternatyvų žindymui prieinamumą. Sprendimas maitinti krūtimi turėtų būti priimtas atsižvelgiant į pacientės pageidavimus. Vaistų aprašuose paprastai rekomenduojama vengti nukleoz(t)idų analogų žindymo laikotarpiu, nes jie išsiskiria į motinos pieną.
Prevencija
Patikima apsaugos nuo VHB infekcijos priemonė yra skiepai. Lietuvoje nuo 1998 metu pradėti skiepyti visi naujagimiai. Pakankamas imunitetas hepatito B virusinei infekcijai susidaro įskiepijus pilną vakcinos kursą (tris vakcinos dozes). Nustatyti, ar turite pakankamą imunitetą hepatito B virusui, galima atliekant kraujo tyrimą. Asmenims, kurie neturi pakankamo imuniteto, rekomenduojamas pakartotinas skiepijimas.
Siekiant išvengti užsikrėtimo HBV, rekomenduojama lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus, jokiu būdu nesinaudoti kitų asmenų skutimosi, manikiūro, pedikiūro reikmenimis, dantų šepetuku ir kt.priemonėmis.
Kaip Plinta Hepatitas B Virusas?
- Hepatito B virusas plinta visų rūšių (oralinių, vaginalinių, analinių) lytinių santykių metu. Rizika užsikrėsti per lytinius santykius yra didesnė, kai santykiaujama menstruacijų metu; kai turima atstiktinių santykių be prezervatyvo; kai dažna lytinių partnerių kaita; kai santykiai grubūs, traumuojantys gleivines ir pan. Hepatito B viruso yra ir spermoje ir makšties išskyrose.
- Per užkrėstą kraują ar kitus organizmo skysčius hepatito B virusas gali plisti nesteriliais įrankiais atliekant tatuiruotes, manikiūrą, pedikiūrą, ilgalaikį makiažą, auskarų vėrimą, invazines medicinines procedūras; pvz., seilės tampa pavojingos, kai jose yra kraujo pėdsakų, todėl stomatologinės procedūros yra hepatito B rizikos veiksnys. Bendrai naudojami dantų šepetėliai ir skutimosi peiliukai taip pat yra rizikos veiksnys.
- Hepatito B virusas dažniausiai iš motinos perduodamas vaisiui gimdant, bet užsikrėsti jis gali ir nėštumo metu.
Rekomendacijos Nėščioms Moterims
- Nesergančioms hepatitų B ir neskiepytoms nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti prieš hepatito B viruso infekciją, ypatingai jei yra didelė hepatito B rizika.
- Jei norite pasiskiepyti vakcina nuo hepatito B viruso, tai galite padaryti klinikoje „Antėja“.
Perdavimo Iš Motinos Vaikui Prevencija
Perdavimo iš motinos vaikui prevencija yra globali problema siekiant mažinti lėtinės HBV naštą, nes vertikalus perdavimas lemia maždaug pusę lėtinių infekcijų visame pasaulyje.
HBV perdavimo iš motinos vaikui rizika iš HBsAg (+) motinų jų kūdikiams, nenaudojant aktyviosios ir pasyviosios imunizacijos, siekia 90%. Perdavimas gali įvykti gimdoje, gimdymo metu arba po gimimo. HBV perdavimo rizika labai sumažėjo pradėjus taikyti visuotinę nėščiųjų patikrą dėl HBV ir skiepyti visus naujagimius nuo HBV infekcijos bei naudoti profilaktinį HBIG HBsAg (+) motinų kūdikiams.
Svarbiausi perdavimo iš motinos vaikui rizikos veiksniai yra HBeAg (+) ir / arba didelis motinos HBV-DNR kiekis. Transplacentinis perdavimas ir perdavimas dėl akušerinių procedūrų yra retos priežastys, o žindymas krūtimi rizikos nepadidina. Gimdymo cezario pjūvio operacijos būdu nauda apsaugant nuo perdavimo nėra aiškiai nustatyta.
HBsAg (+) motinų naujagimiai turėtų būti pasyviai imunizuojami, skiriant pirmąją hepatito B vakcinos dozę ir vieną HBIG dozę per 12 valandų po gimdymo skirtingose vietose.
Statistika
Pernai dėl HBsAg ištirta Lietuvoje apie 20 tūkst. nėščiųjų, tarp kurių nustatyta, kad 33 sirgo lėtiniu hepatitu B bei penkios buvo ūmioje hepatito B stadijoje.
PSO asamblėja 2016 m. priėmė Pasaulinę sveikatos sektoriaus strategiją, siekiančią iki 2030 m. eliminuoti virusinius hepatitus. Programiniai skiepijimo tikslai yra ≥ 90 proc. aprėptis laiku įskiepijus hepatito B vakcinos gimdymo dozę ir visas tris HBV vakcinos dozes. Iki 2020 m. gruodžio mėn. 98% valstybių PSO narių buvo įdiegusios visuotinę kūdikių vakcinaciją nuo hepatito B, o 57% šalių visiems naujagimiams buvo skiriama pirmoji HepB vakcinos dozė tik gimus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, naujagimių skiepijimų apimtys pernai padidėjo iki 96,3 proc. lyginant su užpernai, kai jos siekė 96 proc.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Vaikų Skaitymo Įgūdžių Lavinimas Ankstyvame Amžiuje: Naujausi Tyrimai ir Vertingos Įžvalgos
- Sužinokite, kada būtinas cezario pjūvis: pagrindinės indikacijos, operacijos eiga ir pooperacinis laikotarpis