Tapus mama ir pradėjus žindymo kelionę, moters emocinis gyvenimas yra veikiamas žindymo metu vykstančių procesų moters organizme. Tačiau egzistuoja abipusis ryšys tarp žindymo ir moters emocinės savijautos.
Žindymo teikiama nauda mamai
Dažniausiai žindymas dovanoja daug laimės, švelnumo, džiaugsmo, būties prasmės išgyvenimų, bet nebūtinai tik taip - būna visaip. Daugeliui moterų žindymo akimirkos yra vienos maloniausių gyvenime ir atneša pilnatvės jausmą. Žindymas joms siejasi su emociškai labai glaudžiu ryšiu su vaikeliu. Tuo metu būna neapsakomai gera į vaikelį žiūrėti, bučiuoti jam galvytę, glausti prie savęs, uosti jo kvapą.
Kai kurios moterys žindymą patiria kaip malonų emociškai, tačiau kūno pojūčiai išlieka neutralūs. Taigi, būna visaip ir nereikėtų savęs kaltinti ar smerkti, jei mums kažkuria prasme tai nėra malonu. Viskas priklauso ne tik nuo mūsų nusiteikimo ir noro išgyventi vienus ar kitus jausmus ir pojūčius, bet ir nuo mūsų galimybių šiuo metu.
Fiziniai pojūčiai ir emociniai potyriai yra neatsiejami nuo moters bendros fizinės ir dvasinės savijautos, jos emocinės būsenos. Kai moteris pradeda žindyti, jos organizmas yra veikiamas hormonų, kurie keičia tiek jos kūno fiziologiją, tiek emocinę būseną. Taigi, vien žvelgiant iš fizinių veiksnių pusės, motinystė, ypač susilaukus pirmojo vaikelio ir pradėjus žindyti, yra ypatingas laikas. Moteris tampa motina - tuo, kuo iki tol niekada nebuvo ir jaučiasi taip, kaip dar niekada nesijautė.
Šalia užduoties priimti pokyčius savyje, reikia pajėgti pasirūpinti vaikeliu, santykiais su vyru ir artimaisiais, buitimi, dar susidėlioti ir darbinės veiklos planus, o galbūt ją ir tęsti. Taigi, iššūkių tikrai daug, tad ir streso, kurį tenka išgyventi, netrūksta.
Žindymo metu mama ne tik atiduoda, bet ir gauna atlygį sau. Gamta per moters fiziologiją rūpinasi, kad motina suteiktų vaikeliui ne tik geriausią maistą, bet ir saugią emocinę erdvę. Mokslinių tyrimų metu buvo įrodyta, jog žindančios moterys lengviau susidoroja su stresu, lyginant su nežindančiomis. Pastebėta, kad tai siejasi su oksitocino poveikiu.
Žindymas ne tik tausojančiai veikia moters savijautą, sumažindamas motinystėje išgyvenamą stresą, bet ir padeda geriau pailsėti. Žindyme dalyvaujantis hormonas prolaktinas prailgina moters gilaus miego fazę. Taigi, natūralu, kad moterys, kurios žindo, savo savijautą įvertina geriau, nei tos, kurios nežindo.
Tyrimais rastas ryšys tarp ilgalaikio žindymo ir motinų depresijos simptomų - žindymas gali sumažinti moterų, tapusių mamomis, tikimybę susirgti depresija arba švelnina jos sunkumą. Pastebėta, kad moterų, kurioms nebūdingi depresijos požymiai, kraujyje oksitocino kiekis didesnis, lyginant su moterų, kurioms depresijos simptomai būdingi. Gamta daugybe būdų pasirūpina, kad motina globotų savo vaiką.
Žindymas žinduoliams yra būtina sąlyga, kad patelės, susilaukusios jauniklių, elgtųsi motiniškai ir rūpintųsi savo jaunikliais. Oksitocinas padeda kurti mamos ir vaiko ryšį. Ne veltui, šalia visų kitų nuopelnų, oksitocinas dar vadinamas ir meilės, prieraišumo hormonu.
Ar nerami mama - neramus vaikas?
Vaikelio neramumo priežasčių yra labai daug. Vienos jų kyla iš prigimtinio temperamento, kai vaikas tiesiog stipriau ir jautriau reaguoja į viską, kas aplink jį ir jame vyksta. Kitos priežastys gali būti sąlygotos situacijos ar prastos savijautos.
Ir vis dėlto, kiek pagrįsta manyti, jog žindomas vaikas neramus todėl, kad nerami jo mama? Viena iš priežasčių, susijusių su žindymu, yra, buitine kalba kalbant, tokia, jog stresas persiduoda per mamos pieną. Streso hormono kortizolio kiekis mamų ir jų žindomų vaikų kraujyje yra panašesnis nei mamų ir vaikų, kurie maitinami mišiniu. Taigi galima daryti prielaidą, kad žindymo metu iš mamos vaikui pereinantys hormonai suvienodina jų abiejų streso hormonų lygius.
Pastebėta, jog kūdikiai, kurių kraujyje yra daugiau kortizolio, pasižymi didesniu neigiamu emocionalumu, lyginant su kūdikiais, kurių kraujyje kortizolio mažiau. Neigiamas emocionalumas - tai polinkis išgyventi neigiamas emocijas, didelis emocinis jautrumas, nerimastingumas ir emocijų kontrolės stoka. Visi išvardyti ypatumai puikiai apibūdina neramius vaikus.
Pažvelkime į situaciją ir kitu kampu. Pasirodo, kad galima būtų sakyti ir taip: „Neramus vaikas - nerami mama.“ Mokslininkai nustatė, jog nuo vaiko temperamento priklauso mamos elgsena su vaiku ir judviejų santykiai. Taip pat pastebėta, kad nuo vaiko temperamento priklauso ne tik tai, kaip mama jį augina, bet net ir tai, kaip tėvai augindami vaiką sugeba bendradarbiauti tarpusavyje.
Išskiriamas sunkaus temperamento vaiko tipas, kuris apibūdinamas kaip sunkiai prisitaikantis prie kintančių aplinkybių, patiriantis ir išreiškiantis daug neigiamų emocijų, stipriai reaguojantis į įvairius dirgiklius. Tokie vaikai turi itin jautrią nervų sistemą ir į viską reaguoja labai emocionaliai. Jie jautresni ir įvairiems auklėjimo niuansams, tad tokiems vaikams lengviau padaryti tiek neigiamą, tiek teigiamą įtaką. Pastebėta, kad mamos, auginančios sunkaus temperamento vaiką (-us), savo motinystę vertina prasčiau - jaučiasi blogesnėmis mamomis, nei tos, kurių vaikai lengvesnio temperamento.
Ką daryti, jei negalite žindyti?
Kad ir kokios būna ne(be)galėjimo žindyti priežastys, dažniausiai tai kelia sunkias ir sudėtingas emocijas. Tarp slegiančių išgyvenimų yra nerimas ir liūdesys, kad ne(be)žindydama savo vaikelio mama nesukurs pakankamai gero ir artimo ryšio su juo.
Kaip jau aptarėme anksčiau, žindymo metu pagausėję tam tikri hormonai paveikia moters fiziologiją ir psichologiją taip, kad ji geriausiu būdu sąveikautų su savo vaikeliu. Žindanti mama darosi jautresnė vaiko siunčiamiems signalams, tad atitinkamai greičiau į juos reaguoja. Tokia mama dažnai liečia savo vaikelį ir tai padeda kurti jų abipusį ryšį.
Oda prie odos sąlytis tiek vaiko, tiek mamos organizme skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, o tai stiprina prieraišumą. Galime vardinti daugybę aplinkybių, atsirandančių, kai moteris žindo, ir padedančių megztis vaikučio ir mamos saugiam prieraišumui. Bet pasvarstykime - negi tokių pačių aplinkybių ir sąveikų su vaiku nesukurtume jo nežindydamos?
Tai, kad negalime žindyti, nereiškia, kad ir negalime daryti viso kito, ką daro žindančios mamos. Galbūt per hormonų poveikį gamta mūsų neaprūpins tokiu stipriu fiziologiniu užtaisu rūpintis vaikeliu, kokį turi žindančios mamos, bet tam mes ir esame protaujančios būtybės - žmonės, kad savo veiksmus galėtume kreipti tikslingai valios pastangomis, o ne tik veikiamos instinktų.
Nors vienas iš žindymo privalumų yra tai, jog motinos būna jautresnės savo vaikų poreikiams, tačiau tyrimais nustatyta, kad niekada nežindžiusios moterys taip pat buvo jautrios savo vaikų poreikiams, ir jų jautrumas nebuvo mažesnis nei reikėtų, kad vaiku būtų tinkamai pasirūpinta tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Žindymas užtikrina mamos ir vaikelio fizinį sąlytį, nes žindydama mama vaikutį laiko priglaudusi, apkabinusi, glosto jam galvytę, bučiuoja, liečia rankutes ir panašiai. Taigi, natūraliai žindomas vaikas gauna daug motinos meilės per lietimąsi. Turėdamos tai mintyje, nežindančios mamos vaikučiui taip pat gali teikti tokį fizinį sąlytį. Pavyzdžiui, mokslininkų pastebėta, kad mamoms, kurios žaidimų metu dažniau lietė savo vaikus, į kraują išsiskyrė daugiau oksitocino, lyginat su tomis, kurios vaikus lietė rečiau. Mamos savo meilę vaikui išreiškia daugybe būdų. Žindymas yra tik vienas jų.
Jeigu ne(be)galime žindyti, nekaltinkime savęs, nesijauskime kažko nesugebėjusios, kažko nesuteikusios savo vaikui, jį nuskriaudusios. Kiekviena vaiko auginimo akimirka gali būti kupina meilės, kuri išreiškiama vienu ar kitu būdu. Jei ne(be)galime žindyti, vis dar galime turėti visus kitus būdus.
Mamos emocinė būklė - vaiko gerovės pagrindas
Galime įsivaizduoti, kad mama yra tarsi angelas, gaubiantis vaikutį savo sparnais it apsiaustu. Ko pilna po šiuo apsiaustu - kokių emocijų, minčių, jausmų ten prikaupta, tuo dvelks visas vaiko pasaulis. Arba trumpai sakant - pirmasis vaiko pasaulis yra jo mama. Todėl labai svarbu, kaip jaučiasi pati mama - ir ne tik žindymo metu, bet gyvenime apskritai. Nuo mamos emocinės gerovės priklauso ir vaiko emocinė gerovė.
Kaip suvaldyti stresą?
Stresas - natūrali mūsų organizmo reakcija į įvairius gyvenimo veiksnius. Gyvenant šiandieniniu tempu, nuolat skubant ir bandant suspėti, daugelis žmonių ima jaustis pernelyg įsitempę ir nerimastingi. Stresas yra neišvengiama šiandieninio mūsų gyvenimo dalis, tačiau dažnai nepaisome jo neigiamų pasekmių mūsų fizinei ir emocinei sveikatai. Streso metu mūsų organizmas išskiria adrenaliną ir kortizolį, kurie ilgainiui gali daryti neigiamą įtaką širdžiai ir smegenų veiklai.
Nors stresas yra neišvengiamas, tinkamai apsiginklavę galime lengvai su juo susidoroti ir išvengti ilgalaikių pasekmių.
Efektyvūs streso valdymo būdai:
- Reguliarus fizinis aktyvumas: toks kaip vaikščiojimas, bėgimas ar jogos praktika, padeda sumažinti streso lygį ir pagerinti nuotaiką.
- Subalansuota mityba: turinti pakankamai vitaminų ir mineralų, gali padėti organizmui susidoroti su stresu ir išlaikyti stabilų energijos lygį.
- Pakankamas ir kokybiškas miegas: yra svarbu streso mažinimui ir bendrai žmogaus savijautai.
- Streso valdymo technikos: meditacija, kvėpavimo pratimai ar raumenų atpalaidavimo technika gali padėti sumažinti įtampą ir nerimą.
- Pozityvūs jausmai: padeda atlaikyti stresą. Skirkite laiko savo pomėgiams ir atsipalaidavimui.
- Artimi ryšiai su šeima ir draugais: pasikalbėkite su jais apie savo jausmus ir išgyvenimus.
- Efektyvus laiko valdymas: prioritetų nustatymas ir tinkama darbo bei poilsio pusiausvyra gali padėti sumažinti stresą.
Raminantys vaistažolės ir papildai
Dažniausiai tėvai, pastebėję vaiko nerimą keliantį elgesį, nieko nelaukdami kreipiasi į gydytojus, prašydami vaistų ir neieškodami natūralių būdų, padedančių atžalai, todėl nebuvo atlikta pernelyg daug alternatyvių tyrimų. Tačiau tie, kurie buvo atlikti, rodo, kad raminančios žolelės bei papildai gali turėti teigiamą poveikį nerimą keliantiems vaikų elgesio simptomams, todėl tikrai verta bent išbandyti.
Visgi įsitikinkite, kad visą laiką turite gydytojo pagalbą, kai bandote šias alternatyvas. Niekada neduokite vaikui žolelių ar kitų vaistų, prieš tai nepasitarę su specialistu. Tai labai svarbu, norint užtikrinti, kad vaistažolė būtų saugi jūsų vaikui ir kad ji nereaguotų su jokiais kitais jo vartojamais vaistais ar nedarytų poveikio kitomis ligomis, kurias jis turi. Be to, būkite atsargūs ir neduokite vaikui didesnės dozės nei rekomenduojama. Žolelės paprastai yra saugesnės už vaistus, tačiau jos taip pat gali sukelti šalutinių reiškinių, jei vartojate per daug.
Galiausiai atminkite, kad stebuklų neįvyks tik nuo vienos vaistažolės, dažniausiai visi gydymo metodai taikomi kompleksiškai, t.y. derinami kartu (papildai, vaistažoles, mityba, jei būtina ir vaistai, terapijos, atsipalaidavimo metodai, kiti specialistų patarimai).
Populiariausios raminančios žolelės ir papildai:
- Ramunė ir valerijonas: Ramunėlių atpalaiduojančios savybės žinomos jau nuo senovės Egipto laikų, o valerijonas dėl savo raminamo poveikio pradėtas vertinti Europoje nuo 17 amžiaus.
- Magnis: Daugybė tyrimų parodė ryšį tarp magnio trūkumo ir nerimo. Šis mikroelementas veikia kaip nervų sistemos ramintojas, nes normalizuoja skirtingų hormonų poveikį centrinei nervų sistemai.
- Omega 3 riebalų rūgštys: Kadangi Omega-3 trūkumas siejamas su nerimu ir depresija, todėl šių riebalų rūgščių įtraukimas gali padėti nuraminti jūsų vaiką, o kartu pagerinti bendrą jo sveikatą, numalšinti uždegiminius procesus.
Svarbu paminėti ir kitas žoleles: Pasiflora, Ginkmedis (Gingo biloba), Radiolė, Melisų arbata, Lauro lapų arbata. Taip pat svarbus vitaminas D ir B grupės vitaminai.
Stresas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį tiek besilaukiančios moters, tiek kūdikio sveikatai. Stresas sukelia neurocheminius vaisiaus smegenų pakitimus, dėl kurių veikiama kūdikio psichologinė būsena - tokie kūdikiai būna jautresnės psichinės sveikatos, dirglesni, gali dažniau sirgti.
žymės: #Kudikiui #Kudiki #Kudikiu
Panašus:
- Neįtikėtina kelionė į Afriką su dviem mažais vaikais: nepamainomi patarimai ir įspūdžiai!
- Raudonukės pavojai nėštumo metu ir kodėl skiepai yra gyvybiškai svarbūs
- Neįtikėtini ŽIV poveikiai nėštumo metu: ką privalote žinoti kiekviena būsima mama!
- Neįtikėtini patarimai, ką daryti, kai kūdikiui prasideda sloga – būkite pasiruošę!
- Nuostabios Atvirukų Idėjos Mamos Dienai: Kūrybiški Vaikų Darbeliai, Kuriuos Mylės Kiekviena Mama!