Gyvenimas sparčiai koreguoja vyro ir moters santykius.
Galima pasakyti, kad moteris laisvėja, tačiau nereti tokie atvejai, kai moterų teisės yra pažeidžiamos.
Vienas iš tokių atvejų - žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) infekcija.
Nors iki šiol buvo laikoma, kad ši infekcija - daugiau vyrų liga (homoseksualūs lytiniai santykiai, neištikimybė, narkotikų vartojimas ir t.t.), tačiau kai kuriose šalyse ši infekcija sparčiai plinta heteroseksualiu būdu ir užsikrečia moterys.
Net apie 30% ŽIV infekuotų moterų pasaulyje prisipažįsta, kad turėjo tik vieną seksualinį partnerį - savo vyrą.
Kai kuriose besivystančiose šalyse ŽIV/AIDS infekcija tapo viena iš rimčiausių problemų motinos ir vaiko sveikatos apsaugos sistemoje.
Kiekvienais metais pastoja vidutiniškai apie 1,5 mln. ŽIV infekuotų moterų; to pasekoje apie 600 000 kūdikių gimsta su ŽIV infekcija.
Lietuvoje šiuo metu oficialiai žinoma 40 ŽIV infekuotų moterų.
Tai jauno amžiaus moterys, galinčios gimdyti.
ŽIV infekcijos rizika ir nėštumo komplikacijos
Statistiniai duomenys rodo, kad nėščioms ŽIV infekuotoms moterims dažnai įvyksta ankstyvi savaiminiai abortai.
ŽIV infekuotos moterys turi daug didesnę tikimybę pastoti ne gimdoje.
Manoma, kad tai gali būti susiję su kitomis ŽIV infekciją lydinčiomis infekcijomis, pvz.: chlamidijoze, sifiliu, trichomonoze ir pan.
Tyrimų duomenys rodo, kad ŽIV infekuotos nėščios moterys 3 kartus dažniau serga sifiliu, negu neinfekuotos.
ŽIV infekuotos moterys 2 kartus dažniau pagimdo neišnešiotus kūdikius, negu sveikos moterys, ir šiek tiek dažniau pagimdo mirusius kūdikius.
Nėštumas tik nežymiai pablogina ŽIV infekuotos moters sveikatą.
ŽIV perdavimas kūdikiui
per placentą. Šiuo būdu infekuojama apie 20-25% visų ŽIV infekuotų kūdikių.
Kad suprastume tai, reikia išsiaiškinti ŽIV viruso kelionės organizme schemą.
Daugelis žmonijai žinomų virusų, patekę į žmogaus organizmą, savo "veiklą" išvysto tuoj pat.
Pavyzdžiui, žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, jau kitą dieną serga, karščiuoja, kosti.
Žmogus, užsikrėtęs ŽIV, gali nesirgti 5-8 metus ar net ilgiau ir jaustis visai neblogai.
Tiesa, praėjus kelioms savaitėms nuo užsikrėtimo momento, toks asmuo lengvai sunegaluoja: skauda galvą, gerklę, pakyla temperatūra, padidėja limfmazgiai, atsiranda išbėrimų.
Netrukus po to, kai praeina pirmoji viruso ataka, organizmas, pajutęs svetimkūnį (ŽIV), pradeda gaminti antikūnus, kurie bando jį sunaikinti.
Deja, šią kovą organizmas pralaimi.
Kai antikūnų žmogaus kraujyje atsiranda pakankamai daug (maždaug po 2-3 mėn. nuo užsikrėtimo pradžios), jie jau aptinkami specialaus kraujo tyrimo dėl ŽIV metu.
"Lango" periodu ŽIV ne tik nepagaunamas įprastiniais tyrimais, bet ir yra ypač "piktas".
ŽIV užsikrėtęs asmuo būtent "lango" laikotarpiu yra pats pavojingiausias aplinkiniams.
Šiuo laikotarpiu viruso koncentracija kraujyje yra labai didelė (vėliau ji sumažėja).
Ypač pavojinga, kai užsikrėtimas ŽIV ir apvaisinimas (pastojimas) įvyksta tą pačią dieną.
Rekomendacijos ŽIV infekuotoms nėščioms moterims
Yra patikimų mokslinių tyrimų duomenų, jog moters organizme trūkstant vitamino A, tikimybė, kad gims infekuotas kūdikis, yra didesnė.
Nėščia moteris turi vartoti polivitaminų, o ypatingai sekti, kad netrūktų vitamino "A".
Visoms ŽIV infekuotoms moterims po 36-os nėštumo savaitės rekomenduojama atlikti makšties sanaciją išorinio apruošimo būdu (pvz.: benzolalkonijaus tirpalu).
Kadangi tikimybė perduoti ŽIV virusą kūdikiui maitinimo krūtimi metu yra gana didelė (nuo 15 iki 30% ), ŽIV infekuotos motinos (o ypač turinčios spenelių įtrūkimus arba sergančios mastitu) turi nemaitinti kūdikio krūtimi, o pereiti prie maitinimo pieno mišiniais.
žymės:
Panašus:
- Raudonukės pavojai nėštumo metu ir kodėl skiepai yra gyvybiškai svarbūs
- Ar saugu naudoti kosmetiką nėštumo metu? Atraskite svarbiausius patarimus ir galimas rizikas!
- Olynth Nėštumo Metu: Ar Tai Saugus Vaistas Jums ir Jūsų Kūdikiui?
- Jono Žakaravičiaus Gyvenimo Paslaptys ir Įkvepianti Veikla – Sužinokite Daugiau!
- Geležies Trūkumas Vaikui: Atpažink Simptomus, Sužinok Priežastis ir Efektyviai Gydyk