Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 10 proc. porų visame pasaulyje turi vaisingumo sutrikimų. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau dėl šio sutrikimo į medikus kasmet kreipiasi apie du tūkstančius naujų porų. Nevaisingumas diagnozuojamas, kai nenaudojant kontracepcijos priemonių moteris per metus nepastoja. Nevaisingumas gali būti dėl moters, vyro arba abiejų partnerių vaisingumo sutrikimų.
Moterų nevaisingumo priežastys
Moterų nevaisingumo priežastis gali būti kiaušintakių pažeidimai, ovuliacijos sutrikimai, gimdos patologija. Taip pat gali būti kaltas vyresnis moters amžius, kai dėl išsimokslinimo ir karjeros nėštumas atidedamas vėlesniam laikui.
Kiaušintakių pažeidimai
Kiaušintakius dažniausiai pažeidžia lytiniu keliu plintančios infekcijos - chlamidiozė ir gonorėja. Lytinių organų chlamidiozė yra viena labiausiai paplitusių lytiniu keliu plintančių ligų, bet dažniausiai moteris nieko blogo nejaučia ir net neįtaria, kad ja užsikrėtė. Negydytos chlamidiozės padariniai - pažeisti kiaušintakiai ir nevaisingumas.
Vyrų nevaisingumo priežastys
Pastaruoju metu daugėja porų, negalinčių susilaukti vaikų dėl vyrų nevaisingumo. Anksčiau galvota, kad įvairūs vyrų spermos pokyčiai sudaro 10-30 proc. porų nevaisingumo, bet dabar manoma, kad ši priežastis yra daug dažnesnė. Spermos pokyčius lemia genetika, endokrininės, uždegimų ligos ir kitos priežastys.
Diagnostika
Šeimai ar porai, įtariančiai, kad turi vaisingumo sutrikimų, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo šeimos kliniką, kur turėtų būti atliekamas pirminis ištyrimas. Vyro vaisingumo įvertinimas ištiriant ejakuliatą yra vienas pirmųjų nevaisingos poros tyrimų. Jeigu spermos tyrimo rezultatai atitinka normą‚ tuomet išsamiai vertinamas moters vaisingumas. Deja, mažiau išsilavinusi visuomenės dalis neretai galvoja, kad tik moteris gali turėti vaisingumo problemų ir į gydytojus kreipiasi tik ji. Moteris ryžtasi daugybei įvairių tyrimų, iš jų ir invazinėms procedūroms, o kai kurie vyrai nenori atlikti paprasto jų vaisingumą įvertinančio tyrimo - spermogramos.
Moterų tyrimai
Moterų ištyrimas prasideda gydytojo konsultacija, aiškinantis nevaisingumo trukmę, lytinių santykių dažnumą, mėnesinių ciklo pobūdį, persirgtas ligas. Įvertinamas moters amžius. Po to atliekamas ginekologinis tyrimas, vidiniai organai ištiriami ultragarso aparatu. Visos moterys dėl nevaisingumo tiriamos, ar neserga chlamidioze. Dažniausiai tai nustatoma, paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio. Ovuliacija vertinama, nustatant progesterono kiekį kraujyje atitinkamą mėnesinių ciklo dieną. Kiaušintakių pratekamumas įvertinamas atliekant invazines procedūras - histerosalpingogramą ar laparoskopiją. Pirmoji yra atliekama rentgeno kabinete, dažniausiai be jokių skausmo malšinamųjų, kai leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelio kanalą ir rentgenu stebima, ar skiriasi tirpalas pro kiaušintakius į pilvaplėvės ertmę. Laparoskopija atliekama, kai yra bendra nejautra: atlikus kelis nedidelius pjūvius pilvo sienoje į pilvaplėvės ertmę įvedamas laparoskopas bei chirurginiai instrumentai ir apžiūrimi kiaušintakiai, kiaušidės, gimda, taip pat leidžiamas kontrastinis tirpalas pro gimdos kaklelį ir stebima, kaip jis skiriasi pro kiaušintakius. Diagnostine laparoskopija dažniausiai atliekami galutiniai nevaisingos moters tyrimai.
Gydymo būdai
Mes ištiriame nevaisingą porą, po to aptariame, kokios galėtų būti gydymo galimybės ir pastojimo prognozė. Gydymas, panaudojant pagalbinius apvaisinimo būdus, dažniausiai siūlomas, kai užakę abu moters kiaušintakiai arba smarkiai pakitusi sperma - tais atvejais, kai nėra tikimybės pastoti natūraliu būdu arba taikant mažiau agresyvų gydymą. Visuomet aptariama, ar nevaisingumo gydymas porai priimtinas etikos, religijos ir kitais aspektais bei finansiniu požiūriu.
Pagalbinis apvaisinimas
Mėgintuvėlyje naudojant papildomas technologijas sudaromos sąlygos spermatozoidui patekti į moters lytinę ląstelę, kai vyro spermoje spermatozoidų yra labai mažai arba jie nejudrūs. Moteriai yra skiriami kiaušides stimuliuojantys vaistai, kurie subrandina kelias ar keliolika lytinių ląstelių, vadinamąsias kiaušialąstes. Kol kas nėra priemonių, padedančių numatyti, kiek lytinių ląstelių subręs. Kuo daugiau jų subręsta, tuo didesnė tikimybė sulaukti nėštumo. Plona adata išpunktuotos kiaušialąstės dedamos į indą su specialia terpe ir spermatozoidais, kur ir įvyksta apvaisinimas. Beje, jis gali ir neįvykti. Kiek kiaušialąsčių apsivaisins per vieną gydymo ciklą, numatyti negalima, todėl tik po kelių parų paaiškėja, ar užsimezgė nauja gyvybė.
Intrauterininė inseminacija
Jei vyro sperma yra netinkama apvaisinti ir pagalbiniai būdai yra neefektyvūs, o moters vaisingumas normalus, daugelyje šalių galima pasinaudoti donorų spermos banko paslaugomis. Žinoma, jeigu šeimai tai priimtina. Spermos bankų veikla yra reglamentuota įstatymais. Pacientams, norintiems pasinaudoti donoro sperma, pateikiami duomenys apie donoro amžių, rasę, plaukų ir akių spalvą, ūgį, išsilavinimą, bet donorystė yra anoniminė. Į specialią terpę įdėti donoro spermatozoidai pro ploną kateterį suleidžiami moteriai į gimdą. Tokia procedūra vadinama intrauterinine inseminacija.
Embrionų perkėlimas
Pagalbinio apvaisinimo tikslas yra vienvaisis nėštumas, todėl pastaruoju metu dažniausiai į gimdą perkeliamas vienas embrionas, o kiti užšaldomi. Nėštumo sėkmė po pirmojo gydymo ciklo dažniausiai sudaro tik 20-30 proc., todėl nesėkmės atveju atšildytą embrioną galima perkelti į gimdą. Tai daryti, kol moteris pastos. Pakartotinai embrionai į gimdą perkeliami, kai jau yra natūralus mėnesinių ciklas, taip išvengiama agresyvios kiaušidžių stimuliacijos vaistais ir folikulų punkcijų. Toks gydymas sukelia mažesnę riziką moters sveikatai, sumažina gydymo išlaidas ir, svarbiausia, padidėja nėštumo tikimybė.
Dirbtinio apvaisinimo nesėkmės priežastys
Yra atvejų, kai atlikus visus abiejų partnerių vaisingumą įvertinančius tyrimus, nerandama jokių sutrikimų. Toks nevaisingumas vadinamas neaiškios kilmės nevaisingumu. Sėkmės tikimybė siekia 30-50 proc. Prastas nevaisingumo gydymo rezultatas tikėtinas, kai moteris yra 40 metų amžiaus ir vyresnė arba yra kitas prasto kiaušidžių atsako rizikos faktorius; kai ankstesnio IVF ciklo metu buvo gauta nedaug kiaušialąsčių; esant nenormaliems kiaušidžių funkcinio rezervo rodikliams.
Psichologiniai aspektai
Kadangi nevaisingumui ne mažiau svarbus ir psichoemocinis faktorius, - negalėdama susilaukti vaikų, pora patiria didelį stresą, įtampą, susiduria su aplinkos spaudimu, - svarbu kreiptis ne tik į vaisingumo specialistą, bet ir kvalifikuotą psichologą ar psichoterapeutą.
Nevaisingumas - tai psichologinė trauma, prilyginama netekties traumai. Poros, sužinančios apie vaisingumo problemas, patiria tokias pat stiprias emocijas, kurias jaučia žmonės, netekę kažko artimo. Manoma, kad net 17 proc. nevaisingų moterų patiria tokio lygio depresiją ir psichologinį skausmą, kokį dažnai jaučia žmonės, sergantys onkologinėmis ligomis. Konsultacijose nevaisingos poros dažniausiai mini kaltės, gėdos jausmus. Gėdą prieš kitus, gėdą prieš partnerį, prieš save. Kaltinamas savo praeities gyvenimo būdas, ankstesnės ligos, klimatas, Dievas. Tie jausmai ne visada būna racionalūs, bet dėl to ne mažiau intensyvūs. Poros patiria nemažai baimių: kad gydymas nepasiseks, bijoma procedūrų, vaistų ir šalutinio poveikio, jaudinamasi dėl finansų ir pan. Nevaisingumo tema yra labai jautri tema, todėl poros gana retai dalijasi patyrimais su savo artimaisiais, vengia susitikimų su draugais, turinčiais vaikų ar jų besilaukiančiais. Tai kelia vienatvės, tam tikros izoliacijos jausmą. Nevaisingumo kelias labai vargina abu partnerius ir su laiku atsiranda vis daugiau vietos tarpusavio konfliktams, nesusipratimams, susvetimėjimui. Labai svarbu rūpintis ne tik pastojimo klausimu, bet ir vienas kitu.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kodėl planinis cezario pjūvis gali būti būtinas po nesėkmingo natūralaus gimdymo!
- Dirbtinis apvaisinimas: naujausios technologijos ir neįtikėtinos galimybės
- Dirbtinis apvaisinimas Lietuvoje: svarbiausi įstatymai, pagrindiniai iššūkiai ir visuomenės požiūris
- Atraskite Efektyviausias Ankstyvojo Amžiaus Vaikų Ugdymo Sritis ir Metodikas – Pasiruoškite Sėkmei!
- Nėščiųjų kraujo tyrimų normos – svarbiausia, ką privalote žinoti dabar!