Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Gera medicinos priežiūra yra viena svarbiausių sąlygų, kad kūdikis gimtų sveikas. Nėštumas - tai normali fiziologinė sveikatos būsena, tačiau dažnai vien profilaktinių tyrimų neužtenka.

Dažnų patikrinimų svarba - tikimybė susilaukti sveiko kūdikio yra dar didesnė, jei būsimoji mama kuo anksčiau apsilanko pas gydytoją ir nepraleidžia profilaktinių patikrinimų.

Yra laboratoriniai tyrimai, kuriuos specialistai tik rekomenduoja, tačiau jie kelia didelę grėsmę nėščioms moterims.

Prenataliniai Tyrimai

Visgi šiuolaikinė medicina leidžia dar ankstyvoje nėštumo stadijoje atlikti genetinius tyrimus ir išsklaidyti nežinomybę, susijusią su tam tikromis vaisiaus sveikatos būklėmis.

Tiesa, neretai būsimoms mamoms šie prenataliniai tyrimai gali kelti įvairių klausimų: kada juos naudinga atlikti? Ko tikėtis? Ar jie yra saugūs ir kokią informaciją suteikia?

Prenatalinių tyrimų tipai:

  • PRISCA
  • NIPT
  • Invaziniai tyrimai

PRISCA

„PRISCA (angl. Prenatal Risk Calculation) - tai neinvazinis nėščių moterų kraujo tyrimas, kurio metu pagal kelis biocheminių žymenų rodiklius ir kitus nėščiosios duomenis, naudojant kompiuterinę programą, įvertinama vaisiaus apsigimimų rizika dėl Dauno, Patau ir Edvardso sindromų bei nervinio vamzdelio defekto“.

Tam, kad būtų atliekamas šis testas, reikia atlikti ir echoskopinį tyrimą, kai embriono ilgis CRL (angl. Crown - Rump Length) yra 45-84 mm.

PRISCA tyrimo metu chromosmonių ligų rizika vertinama lyginant pacientės tyrimo rezultatus (vaisiaus ultragarso ir nėščiosios kraujo rodiklius) su kitų nėščiųjų tyrimais, paskaičiuojant kiek moterų su tokiais pat tyrimų rezultatais gimdė vaikus su atitinkama chromosomine liga.

NIPT

„Jei PRISCA testas leidžia įvertinti, ar vieno iš minėtų sindromų rizika yra padidėjusi, tai NIPT testas 99 proc. tikslumu nustato šių sindromų buvimą.

NIPT tyrimo metu įvertinamas motinos kraujyje cirkuliuojantis vaisiaus DNR.

NIPT testą galima atlikti nuo 9 nėštumo sav., bet optimalus laikas yra 11-12 nėštumo sav., kadangi šiuo laikotarpiu kūdikio DNR kiekis motinos kraujyje yra didesnis ir tyrimas yra tikslesnis.

Prieš tyrimą specialus pasiruošimas nereikalingas, galima pavalgyti, o iki jo likus dienai - naudinga gerti daugiau vandens“, - pažymi A.

NIPT testas - itin tikslus būdas nustatyti, ar vaisius neturi chromosomų defekto, sukeliančio sunkius ar pavojingus gyvybei sindromus.

Visgi svarbu atkreipti dėmesį, kad šis tyrimas negali nustatyti visų ligų ar patologijų.

Pavyzdžiui, vaisius gali neturėti jokių chromosominių pokyčių, bet jam augant pasireikšti autizmo sutrikimas ar kokia nors medžiagų apykaitos liga, tokia kaip hipotireozė.

Kada atliekami prenataliniai tyrimai?

Prenataliniai tyrimai atliekami, kai:

  • moteris yra vyresnė nei 35 m.
  • ankstesnių nėštumų metu jau buvo nustatyti vaisiaus chromosomų skaičiaus ar struktūros pokyčiai
  • moteris yra pagimdžiusi vaiką, kuris serga chromosomine, genų liga ar turi formavimosi ydų.
  • moteris arba biologinis vaisiaus tėvas serga paveldima liga, turi įgimtą vystymosi patologiją ar yra paveldimos ligos nešiotojai.
  • ultragarsinio tyrimo metu buvo nustatyta vaisiaus ar nėštumo patologija arba chromosominės patologijos.

Kombinuotasis testas

Pirmuoju nėštumo trečdaliu, nuo 11 nėštumo savaitės pradžios iki 13 nėštumo savaitės pabaigos, atliekamas kombinuotasis testas, susidedantis iš dviejų dalių - ultragarsinio ir kraujo tyrimo.

Ultragarsinio tyrimo metu vaisus pamatuojamas nuo viršugalvio iki sėdmenų, taip pat įvertinami chromosominėms anomalijoms būdingi požymiai: sprando vaiskuma, nosies kaulas, kraujotaka pro širdies triburį vožtuvą, kraujotaka per veninį lataką bei, kiek įmanoma, ištiriame vaisiaus anatomiją.

Kita kombinuotojo testo dalis - kraujo tyrimas ir jo vertinimas.

Kombinuotojo testo metu apskaičiuojama Dauno, Edvardso, Patau ir kartais Ternerio sindromų rizika.

Kombinuotasis testas yra tikslesnis už trigubąjį, tačiau jei pacientė nespėjo jo atlikti pirmąjį nėštumo trečdalį, tada galima atlikti tik trigubą testą.

Trigubas testas

Antruoju nėštumo trečdaliu, nuo 15 nėštumo savaitės, atliekamas trigubas testas.

Jo metu atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu įvertinami kiti chromosominių anomalijų ultragarsiniai požymiai.

Trigubo testo metu nustatoma Dauno, Edvardso, Patau sindromų rizika.

NIPT tyrimo ypatumai

Taip pat galimas NIPT tyrimas - neinvazinis perinatalinis tyrimas.

Tyrimas atliekamas viso nėštumo metu, tačiau tikslingiausia jį atlikti pirmojo nėštumo trečdalio metu.

NIPT tyrimo metu įvertinama Dauno, Edvardso, Patau sindromų rizika ir lytinių chromosomų skaičiaus pakitimai.

NIPT - labai tikslus, artimas diagnostiniams tyrimams patikros metodas.

Šis tyrimas atliekamas tik laukiantis vieno arba dviejų vaisių, ir gali turėti tiek klaidingai teigiamų, tiek klaidingai neigiamų rezultatų.

NIPT tyrimo rezultatus dažniausiai iškreipia viršsvoris ir nutukimas.

Šio tyrimo nerekomenduojama atlikti, kai jau ultragarsinio tyrimo metu yra matomi pokyčiai, leidžiantys įtarti, kad vaisius gali turėti chromosomų anomalijų riziką (pvz., sprando vaiskuma 3,5 mm ir daugiau).

NIPT tyrimas taip pat nerekomenduojamas, kai kombinuotojo ar trigubo testo metu apskaičiuojama labai didelė rizika (didesnė nei 1:50).

Svarbiausiai - nepanikuoti ir kreiptis į perinatologijos centrą Kaune arba Vilniuje. Tai yra tik patikros tyrimas.

Privalomi Ir Rekomenduojami Tyrimai

Lietuvoje vadovaujamasi padidintos rizikos veiksnių metodika ir pagal Sveikatos apsaugos ministro išleistą įsakymą nustatytos 14 indikacijų, parodančių, kad pacientė turi padidintą riziką susilaukti naujagimio, turinčio chromosomų patologiją.

Pagrindinės indikacijos:

  • vyresnio amžiaus moterys (gimdymo metu pacientės amžius bus 35 metai ir daugiau)
  • vyresnis vaisiaus tėvo amžius - 42 metai ir daugiau
  • jei pacientė pastojo po pagalbinio apvaisinimo
  • patirti du ar daugiau persileidimų
  • moters ar vyro giminėje pastebimas ligų paveldimumas ir kt.

Į šį klausimą padės atsakyti nėščiąją prižiūrintis specialistas.

Privalomi tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:

  • Automatinis kraujo tyrimas (bendras kraujo tyrimas)
  • Automatinis šlapimo tyrimas
  • Gliukozės tyrimas
  • Hepatito B (HbsAg) tyrimas
  • Jei nėščiosios rezus faktorius RhD (-), o vyro rezus faktorius RhD (+), antrojo nėštumo metu tokioms moterims papildomai atliekami tyrimai pirmajame trimestre ir 27-28 nėštumo savaitę dėl rezus (RhD) antikūnų - netiesioginė kumbso reakcija.

Rekomenduojami tyrimai pirmajame nėštumo trimestre:

  • Rubella IgG antikūnų tyrimas
  • Toxoplasma gondii IgG ir IgM antikūnų tyrimai
  • CMV IgG ir IgM antikūnų tyrimai
  • Tymų IgG antikūnų tyrimas
  • PRISCA (prenatal risk calculation) tyrimas
  • Neinvazinis prenatalinis tyrimas (NIPT)

Laboratoriniai Tyrimai Dėl Infekcijų Ir Kitų Patologijų

Bakterijų ir virusų nešiojimas labai paplitęs reiškinys ir dažnai būna besimptomis, dažnai subklinikinis, nustatomos tik laboratorinių tyrimų pagalba.

Sukėlėjus nešiojanti moteris yra infekcijos šaltinis ir nėštumo metu gali sukelti pavojų vaisiui.

Toksoplazmozė (Toxoplasma gondii)

Nėščiajai I-ame nėštumo trimestre susirgus toksoplazmoze, liga gali sukelti vaisiaus apsigimimą, savaiminį persileidimą, priešlaikinį gimdymą, vaisiaus augimo sulėtėjimą ar žūtį gimdoje.

Užsikrėtus III-ame nėštumo trimestre, yra didesnė vaisiaus užkrėtimo rizika.

Toksoplazmozės eiga tiek nėščiai moteriai, tiek gimusiam užkrėstam naujagimiui dažniausiai yra besimptomė, o jei būna simptomų, jie panašūs į gripo.

Įgimtai toksoplazmozei būdingi trys požymiai: kalcifikatai smegenyse, chorioretinitas ir hidrocefalija

Toksoplamozei diagnozuoti atliekami specifinių antikūnių prieš toksoplazmą IgM ir IgG tyrimai.

Jei pirmą trimestrą IgM (-), IgG (-), - infekcijos nėra.

Raudonukė

Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės RNR virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.

Vaisius užsikrečia hematogeniu (kraujo) keliu.

Vaisius jautrus raudonukės virusui pirmus 3 nėštumo mėnesius.

Užsikrėtus nėštumo metu vaisiui išsivysto sisteminė infekcija vystymosi/ formavimosi pažeidimai: katarakta, kurtumas, širdies ydos, sklaidos sutrikimai, mokymosi sutrikimai, kepenų ir blužnies padidėjimas, hepatitas, ausų defektai, mažas svoris.

Citomegalo viruso (CMV) sukelta infekcija

Šia infekcija užsikrečiama per kvėpavimo takus, taip pat lytinių santykių metu, atliekant kraujo perpylimą, turint kitų kontaktų su infekuoto individo organizmo skysčiais (seilėmis, šlapimu, motinos pienu).

Vaisius ir naujagimis užsikrečia virusui patekus per placentą.

Infekcija gali būti pirminė (ūminė) - jos atveju vaisiaus užkrečiamumo tikimybė yra 40 - 50 proc., arba lėtinė, kurios atveju vaisiaus užkrėtimo rizika yra maža.

CMV paplitimas nėštumo metu įvyksta 1-7 proc.visų nėščių moterų.

Ligos eiga nėščiai moteriai dažniausiai yra besimptomė.

Nėštumas ligos sunkumo nekeičia.

Užkrėstam naujagimiui būdingas sulėtėjęs vystymasis, galvos smegenų, akių, vaisiaus organų pažeidimai, širdies ydos.

Šiai infekcijai diagnozuoti atliekamas specifinių citomegalo viruso imunoglobulinų IgM ir IgG tyrimas.

Piriminė CMV infekcija diagnozuojama:

  • nustačius CMV IgG prieš tai buvusiai seronegatyviai moteriai
  • nustačius CMV IgM su žemo avidiškumo CMV IgG

Rekomenduojama tirti dėl CMV nėštumo metu:

  • gripo ar infekcinės mononukleozės sindromo simptomai nėštumo metu
  • vaisiaus UG pakitimai (dažniausiai 18 sav.)
  • imunosupresyvi nėščioji

80 000 įgimtos CMV infekcijos per metus diagnozuojama JAV ir Europoje.

Hepatitas B

Šia hepatito B viruso sukelta liga užsikrečiama parentaliniu būdu (ne per virškinamąjį traktą) bei lytinio kontakto metu.

Nėščiajai sergant ūmia ar aktyvia lėtine infekcija, nėštumo metu vaisius užkrečiamas 5 proc., gimdymo metu - 95 proc. atvejų.

Virusu užkrėsti naujagimiai suserga besimptomiu lėtiniu hepatitu.

Liga sukelia kepenų uždegimą, cirozę, kuri vėliau gali išvirsti į kepenų vėžį.

Infekuotiems kūdikiams tikimybė pasveikti yra maža.

Kasmet nuo šios ligos ir jos sukeliamų pasekmių miršta daugiau kaip 1 mln. žmonių.

Hepatitui B diagnozuoti atliekami laboratoriniai tyrimai: HbsAG, Anti-Hbs, Anti-Hbcore.

Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai

Kepenų fermentų ir pigmentų tyrimai nėštumo metu taip pat labai reikalingi tyrimai. ALT, AST ir bilirubino koncentracija normalaus nėštumo metu nekinta, jeigu padidėja - kepenų pažeidimas.

Normalaus nėštumo metu gali padidėti šarminė fosfatazė, kurią gamina placentą, todėl staiga sumažėjusi šarminės fosfatazės koncentracija rodo gręsianti placentos nepakankamumą.

Nėštumo metu moteris gali sirgti tik nėštumui būdingomis ligomis, ūminėmis arba lėtinėmis kepenų ligomis.

Jei moteris pastoja jau sirgdama kepenų liga, nėštumas gali komplikuotis persileidimu, priešlaikiniu gimdymu, vaisiaus raidos sutrikimais ar net vaisiaus žūtimi.

Būdingi požymiai:

  • I trimestro metu: užsitęsęs nėščiųjų vėmimas
  • II/III trimestro metu: intrahepatinė nėščiųjų cholestazė, generalizuotas niežulys be odos bėrimo, padidėjusi tulžies rūgščių konc., cholio r. kraujo serume, gali pasireikšti sunki hipertenzija, proteinurija, kepenų infarktas, hemolizė

Kitų infekcijų tyrimai

  • Gonorėja
  • Chlamidiozė
  • B grupės beta hemolizinis streptokokas (BGS)
  • Ureaplasma urealyticum
  • Mycoplasma hominis PGR / Mycoplasma genitallium PGR
  • RPR ir TPHA tyrimai sifilio diagnostikai
  • Tyrimas dėl ŽIV

Kiti laboratoriniai tyrimai

  • Kraujo grupė
  • Rh antikūnų nustatymas jei moteris Rh (-), o vyras Rh (+)
  • Bendras kraujo tyrimas
  • Glikemijos tyrimas
  • Gliukozės tolerancijos mėginys
  • ENG (eritrocitų nusėdimo greitis)
  • Makšties tepinėlis
  • PRISCA I arba II
  • Skydliaukės funkcijos tyrimai

Ultragarsinis Tyrimas

Ultragarsinis tyrimas - tai neinvazinis ir vienas pagrindinių tyrimų nėštumo metu, kuomet mes įvertiname vaisiaus raidą, augimą, būklę.

Visoms moterims šis tyrimas atliekamas du kartus.

Pirmą kartą - 11-13 nėštumo savaitę. Tai vadinama pirmojo nėštumo trečdalio ultragarsinė patikra, kurią gali atlikti jus prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas.

Jei nėra jokių nukrypimų nuo normalios nėštumo eigos, to gali pakakti.

Ultragarsinio tyrimo metu gydytojas akušeris ginekologas, tirdamas echoskopu, įvertins, kiek yra vaisių, kiek yra jų vandenų, pasakys, kur yra įsitvirtinusi placenta.

Gydytojas taip pat įvertins vaisiaus anatomiją ir pamatuos patį vaisių.

Jeigu moteris priklauso padidintos rizikos grupei, tuomet prižiūrintis gydytojas akušeris ginekologas arba šeimos gydytojas turėtų duoti siuntimą, jog pacientę reikiami specialistai konsultuotų Perinataliniame centre, pavyzdžiui, Kauno klinikose.

Antrasis ultragarsinis tyrimas atliekamas 18-20 nėštumo savaitėmis. Vaisius jau yra didesnis, todėl mes atidžiai tiriame visas jo anatomines struktūras: smegenis, širdį, galūnes.

Šio tyrimo metu, jei šeima pageidauja, mes dažniausiai galime pasakyti ir vaisiaus lytį.

Ultragarsiniam tyrimui specialiai ruoštis nereikia - tik atvykti pas gydytoją akušerį ginekologą paskirtu laiku.

Iš pradžių nėščioji supažindinama su tuo, ką tyrimo metu stebėsime.

Taip pat skatiname moteris užduoti joms kilusius klausimus tyrimo metu, o mes stengiamės kaip galime išsamiau į juos atsakyti.

Šio tyrimo metu mes visada vertiname vaisiaus augimą: matuojame galvą, pilvą, šlaunikaulį ir pagal tai skaičiuojame, koks numatomas jo svoris.

Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą paklaidą ir mes visada ją nurodome.

Dažniausiai kuo didesnis nėštumas, tuo didesnė paklaida gali būti.

Tai priklauso nuo kelių dalykų: ultragarsinės aparatūros, kuri naudojama, nuo tiriančio specialisto patirties ir nuo tam tikrų specifinių iššūkių.

Pavyzdžiui, kartais sunku nustatyti vaisiaus augimą dėl per mažo kiekio vaisiaus vandenų.

Vertinant vaisiaus augimą, svarbiausias fiksuoti jo augimą dinamikoje.

Kiekvienas ultragarsinis tyrimas turi tam tikrą tikslą. Jei pacientė atvyko, jog būtų įvertinta vaisiaus raida, tai tiriame jo raidą, vertiname visas anatomines struktūras.

Šio tyrimo metu galime pamatyti tam tikrą vaisiaus raidos ydą. Tai gali būti širdies patologija, smegenų patologija ar kitos.

Dažnai tokias pastebėtas raidos ydas reikia patikslinti, pavyzdžiui, atliekant vaisiaus magnetinį rezonanso tyrimą.

Pirmojo ir antrojo nėštumo trečdalio metu mes tiriame ir vertiname vaisiaus chromosominių anomalijų žymenis.

Juos radę, diskutuojame su šeima dėl tolesnės nėštumo priežiūros.

Jei vaisiui nustatoma tam tikra patologija, labai svarbi tampa gimdymo vieta.

Konsultacijos metu aptariame, kur šis naujagimis turėtų gimti - ar Kauno Perinataliniame centre, ar Vilniaus.

Atliekant ultragarsinius tyrimus, dažniausiai mes patvirtiname, kad nėštumo eiga yra sklandi.

Kauno klinikose mes turime visą aparatūrą, reikalingą 2D, 3D ir 4D tyrimams.

Vaisiaus tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas - labiausiai paplitęs prenatalinės diagnostikos metodas, leidžiantis nustatyti daugumą struktūrinių defektų ir įtarti kai kurias vaisiaus ligas, kurių tikslinimui naudojami kiti diagnostiniai metodai.

Pirmąjį nėštumo trimestrą (11-14 nėštumo savaitę), įvertinus vaisiaus dydį ir anatomiją, vertinama Dauno ligos rizika pagal vaisiaus požymius (sprando srities peršviečiamumą (SSP), nosies kauliuką ir kt.).

Kiti Diagnostikos Metodai

Biocheminis nėščiųjų kraujo ištyrimas.

Trigubas testas (nuo 14 iki 21 nėštumo savaitės): nustatomos α fetoproteino (AFP), bendrojo chorioninio gonadotropino (hCG) ir laisvojo estriolio (uE3) koncentracijos nėščiosios kraujo serume.

Įvairių studijų duomenimis, dvigubo testo veiksmingumas nustatant genetinė ligą siekia 60-79 proc., o įvertinus dar ir vaisiaus sprando raukšlės prašviečiamumą - testo veiksmingumas padidėja iki 80-90 proc.

  • Choriono gaurelių biopsija.
  • Amniocentezė (vaisiaus vandenų tyrimas). Procedūra atliekama nuo 16-os nėštumo savaitės. Per priekinę pilvo sieną ir gimdą biopsinė adata duriama į amniono ertmę apeinant placentą ir paimami keli mililitrai vaisiaus vandenų.

Šiais metodais galima diagnozuoti chromosomines (pvz.

žymės: #Nestumo

Panašus: