Mažylio susilaukę tėveliai, ypač, jei tai pirmasis vaikas šeimoje, su šiokiu tokiu nerimu laukia jo pirmųjų maudynių. Jiems kyla begalė klausimų, pradedant kaip laikyti kūdikį maudant, kad neišslystų iš rankų, kokia turi būti vandens temperatūra, baigiant kaip dažnai tai daryti ir kokias higienos priemones naudoti.
Prieš kelis dešimtmečius kūdikius buvo kone primygtinai rekomenduojama maudyti kasdien. Šiais laikais griežtų su kasdiene mažų vaikų higiena susijusių taisyklių nėra, tačiau, kadangi pernelyg dažnas maudymas gali išsausinti jautrią mažylių odelę, patariama nepiktnaudžiauti ir maudyti juos 2-3 kartus per savaitę. Be to, jeigu yra poreikis, kasdien ar kas antrą dieną galima apšluostyti visą kūną drėgna kempine ar rankšluosčiu.
Kartais kyla abejonių, kada naujagimį reikia maudyti pirmą kartą. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo tai daryti ne vėliau nei praėjus parai nuo gimimo, nes per tą laiką susibalansuoja naujagimio kūno temperatūra, odos drėgnumas. Kitas dalykas, kad ką tik pasaulį išvydusių naujagimių odelė būna padengta balkšvu dangalu, vadinamu verniksu, kuris apsaugo ją nuo amniono skysčio ir kartu padeda formuotis odai. Jei kūdikio virkštelė dar nenukritusi, verčiau rinktis apšluostymą, taip sumažinant infekcijos patekimo į žaizdelę riziką.
Patogiausia tai daryti pasiguldžius kūdikį ant rankšluosčio ar kokio nors patiesaliuko ir drėgna kempinėle ar sudrėkintu minkštu audiniu švelniais, lengvais judesiais apšluostyti pirmiausia veidą, o po to ir visą kūnelį, skiriant didžiausią dėmesį odos raukšlėms - kirkšnims, pažastims, sėdmenims, taip pat sričiai už ausų, tarpupirščiams.
Patogiausia ir saugiausia kūdikį maudyti specialioje stabilioje vonelėje, plastikinėje ar metalinėje, padėtoje ant tvirto pagrindo - ant lentos, uždėtos ant didelės vonios, stalo arba vystymo stalo. Kai kurie šių stalų modeliai yra komplektuojami kartu su vonele ir nesunkiai transformuojami maudymui. Galima įsigyti specialų stovą vonelei. Praverčia ir specialūs gultukai vonelei, ratai, kurie laiko galvytę, išmokus sėdėti - maudynių kėdutės. Taip pat reikalingas didelis minkštas rankšluostis, geriausia su kapišonu.
Tinkamiausia vandens temperatūra kūdikiui yra 32-37°C. Reikia išbandyti skirtingą, nes šilumos pojūtis yra individualus, vieni kūdikiai jaučia komfortą, kai vanduo vėsesnis, kiti kai gerokai šiltesnis. Nepatyrusiems tėvams reikalingas vandens termometras, su juo matuoti vandens temperatūrą yra saugiausia. Ilgainiui, kai maudymasis tampa įprasta kasdienybės dalimi, galima pasikliauti rankos riešu ar alkūne. Vanduo turi atrodyti maloniai šiltas. Į vonelę geriausia pilti vandens iki pusės jos gylio.
Pirmiausia į vandenį kyštelėti kūdikio kojytes, o po to palaipsniui panardinti, kad pusė kūnelio būtų po vandeniu. Viena ranka reikia tvirtai laikyti kūdikio nugarytę, galvytę ir kaklą, o kita prausti. Paprasčiau tai daryti dviese - vienas laiko, kitas prausia. Reguliariai reikėtų pasemti vandens iš vonelės ir apipilti virš vandens esančią kūno dalį, kad vaikutis nesušaltų. Kempinėle iš pradžių nuprausiamas veidukas, galvytė ir plaukučiai, vėliau visas likęs kūnas.
Niekada negalima nė minutei palikti kūdikio vonelėje vieno, net jei jo galvą laiko specialus ratas ar jis sėdi maudymosi kėdutėje. Ignoruokite telefono, durų skambučius, kitų šeimos narių pakvietimus, o jei kažką užmiršote atsinešti, trumpam iškelkite kūdikį iš vonelės, įsupkite į rankšluostį, nueikite, kur reikia, o po to tęskite maudynes. Jei maudynėms užtrukus vanduo pravėsta, prieš pilant šilto vandens būtina kūdikį iškelti iš vonelės.
Kūdikio maudynėms reikalingas specialus vaikiškas muilas ar kūno prausiklis vaikams. Šios higienos priemonės tausoja jautrią mažylių odą, nepažeidžia apsauginio jos sluoksnio, nedirgina, nes paprastai būna patikrintos dermatologų, sudėtyje neturi dažančių medžiagų, kvapiklių, putojimą sukeliančių medžiagų. Prieš pirkdami atidžiai paskaitykite, kokio amžiaus kūdikiams jie skirti. Jeigu vaikučio oda sausa, dirgli, išbandykite aliejinį prausiklį. Prausiklius naudokite saikingai, užtenka kelių lašų. Plaukučiai plaunami kūdikiams skirtu šampūnu arba universaliu kūno ir plaukų prausikliu švelniai išmuiluojant vieną kartą.
Gydytojai dermatologai rekomenduoja kūdikių odelę po kiekvienų maudynių papildomai drėkinti. Tam tinkami drėkinamieji kremai, losjonai, aliejai. Šios priemonės turėtų būti bekvapės, be dirbtinių dažiklių. Tai ypač svarbu daryti žiemos metu, kai patalpos šildomos ir jose natūraliai sumažėja drėgmės, sausas oras kūdikių odelę neigiamai veikia labiau nei suaugusiųjų. Būtina kaskart po maudynių kruopščiai drėkinti mažylių odelę, jei jie serga atopiniu dermatitu, jei oda yra sausa, paraudusi, pleiskanoja, yra bėrimų.
Maudymasis daugeliui kūdikių yra ne tik kasdienės higienos dalis, bet ir smagus užsiėmimas, keliantis malonias emocijas. Todėl, jei mažylis jaučiasi gerai, neverkia, nėra irzlus, matote, kad taškytis vandenyje jam smagu, nuprausę leiskite dar bent keletą minučių pažaisti su mėgstamais maudymosi žaisliukais. Vis dėl to bendras maudymosi laikas neturėtų viršyti 15-20 minučių, kad pernelyg neišsausėtų oda. Taip pat reikia stebėti, kad per daug neatvėstų vanduo, ir vaikutis nesušaltų.
Dauguma kūdikių maudytis mėgsta. Tačiau yra tokių, kurie vandens ir šio proceso bijo. Priežastys gali būti įvairios: naujagimiui prie maudymosi reikia laiko įprasti, nes jam tai nauja patirtis. Jis vandenyje gali jaustis nesaugiai, jam gali nepatikti nusirengti ir apsirengti, temperatūrų skirtumai, vandens pojūtis, galvos plovimas, šluostymąsis. Pasitaiko, kad bijoti maudynių pradedama maždaug 9-10 mėnesių, tokio amžiaus kūdikiams ima reikštis įvairios baimės, ir tai yra natūralaus jų raidos proceso dalis.
Ką daryti, jei kūdikio galvos oda pleiskanoja?
Nepaisant rūpestingos priežiūros, dažnai tėvai susiduria su tokiomis problemomis kaip mažylio galvos odos pleiskanojimas ar susidariusi pleiskanų luobelė. Į tai nereikia numoti ranka, tačiau neverta ir išsigąsti - tai dažniausiai gana lengvai išsprendžiama problema.
Prieš maudynes mažylio galvos odelę patepkite specialiai kūdikiams skirtu aliejumu ir palikite kelioms minutėms, kad geriau susidrėkintų. Maudynių metu sušlapinkite plaukučius ir atsargiai šukuokite šukomis su apvalintais dantukais. Procedūrą gali tekti pakartoti keletą kartų. Svarbu nešukuoti sausos, nesudrėkintos galvelės - taip galite pažeisti mažylio odą.
Ne vieno gimusio kūdikio tėvai susiduria su problema - ką daryti su pleiskanų luobu ant mažylio galvos? Ne vieno kūdikio galvytė yra nusėta pleiskanomis. Kartais jų tiek daug, kad uždengia visą galvą tarsi kepurė. Reikia jas gydyti ar ne? Kada kreiptis į gydytoją?
Pleiskanų luobas - tai vienas seborėjinio dermatito pasireiškimo būdų. (Seborėja - tai riebalų liaukų veiklos sutrikimas, pasireiškiantis pleiskanomis ir kt.). Seborėjinis dermatitas labai būdingas mažiems vaikams, ypač pleiskanoja tam tikros vietos, kaip antai „skalpo“ plote, kaktoje, antakiuose. Mažiems kūdikiams seborėjinis dermatitas atsiranda dėl tų hormonų, kurie į vaiko kraują patenka iš motinos kraujo. Paprastai pleiskanų atsiranda pirmo mėnesio pabaigoje ir jos gali būti ryškios iki pirmųjų metų pabaigos. Pleiskanų luobas gali būti labai ryškus ant galvos, kaktos ir antakių.
- Jeigu odą niežti, ji smarkiai pleiskanoja, o po luobu vystosi uždegimas - jį reikia gydyti.
- Jeigu oda paraudusi, pleiskanų atsiranda ant veido, kaklo, už ausyčių, taip pat būtina kreiptis į gydytoją.
- Kartais seborėjinis dermatitas būna kartu su atopiniu dermatitu.
- Jeigu bėrimas labai stiprus, taip pat reikia kreiptis į gydytoją.
Labai dažnai sakoma, kad odos niežulį sukėlė alergija, motinos mityba ir t. t. Tai netiesa. Iš tiesų tai odos liga, kurią reikia gydyti. Paprastai seborėjinis dermatitas nepriklauso nuo sezono. Jeigu paūmėja pavasarį, galima įtarti, kad tai atopinė egzema.
Jeigu yra tik nelabai didelis pleiskanų luobelis, t. y. be bėrimo, ir odos neniežti, jį galima nesunkiai panaikinti tankiomis šukomis, prieš tai odą sutepus riebiu kremu, aliejumi (šildyti nereikia), vazelinu. Kai kurios mamos tepa ir grietine. Galima ir ja, nes tinka bet kokie riebalai. Jokiu būdu nekrapštyti nagais, nes gali patekti užkratas.
Tačiau jeigu pleiskanų luobas nuolat atsinaujina, atsiranda paraudimas, niežulys ir t. t., būtina kreiptis į gydytoją. Daugumai mažų vaikų pleiskanų luobas išnyksta savaime. Jei pleiskanų luobelių atsiranda vyresniam nei trejų metų vaikui, reikia kreiptis į odos gydytoją. Šios pleiskanų luobelės gali būti ne tik seborėjinio dermatito, bet ir žvynelinės požymis.
Jeigu vaikas ima čiupinėti galvą, ją kasytis, nenumokite į tai ranka. Yra ne viena vaiko galvos odos liga, kurią svarbu pastebėti ir nuvesti vaiką pas gydytoją.
Kaip tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda?
Norint tinkamai pasirūpinti plaukučiais ir galvos oda reikėtų itin atsakingai rinktis šampūną. Geriausiai naudoti specialiai kūdikiams skirtas plaukų plovimo priemones, kurios yra švelnios, pritaikytos jautriai odai, nedirgina akių, nealergizuoja. Galvą plauti rekomenduojama maždaug tris kartus per savaitę. Šlapius plaukučius reikėtų švelniai nusausinti rankšluosčiu. Džiovintuvo naudojimas gali pažeisti plaukų šaknis, išsausinti odą.
Labai svarbu pasirinkti tinkamas šukas. Jų dantukai turėtų būti užapvalintais galiukais arba turėti rutuliukus galuose. Be to, pravartu turėti šepetį su minkštais, natūralios sudėties šereliais. Juo itin patogu šukuoti trumpus plaukučius, nėra rizikos pažeisti galvos odelę. Šukuoti reikėtų 2-3 kartus per dieną.
Kitos kūdikių odos problemos
Gležną kūdikio odelę gali sudirginti ir karštis, ir drėgmė, ir įvairios cheminės medžiagos. Švelni ir gležna kūdikio odelė skiriasi nuo suaugusiųjų odos ir specifinės fiziologinės savybės lemia tai, kad ji itin pažeidžiama. Oda - sudėtingas organas, atliekantis įvairias funkcijas, o kūdikio odelė labai gležna ir jautri.
Per pirmas dvi savaites nuo gimimo ant naujagimio odelės galima pastebėti keletą rūšių bėrimų. Daugelis yra gerybines eigos, greitai nunyksta be jokio gydymo. Dažniausiai antrą gyvenimo dieną atsirandančios gelsvai rausvos spalvos, 1-2 mm dydžio papulės arba pustulės apsuptos raudonu vainikėliu - tai toksinė eritema. Delnai ir padai nepažeidžiami. Neretai pasitaiko ir baltieji spuogai (milija). Tai balsvos kietokos papulės (kaip perlai), dažniausiai atsirandančios ant šnervių, kaktos ir skruostų. Praeina be gydymo. Dėl motinos hormonų poveikio gali atsirasti ir naujagimių spuogų (naujagimių acne), kuriems prireikia gydymo (dezinfekuojančios, antibakterinės priemonės).
Dažniausiai pasitaikantys bėrimai:
- Sauskelnių dermatitas
- Prakaitinė
- Seborėjinis dermatitas
- Egzema, atopinis dermatitas
Jei bėrimas stiprėja, plečiasi, būtina kreiptis į gydytoją.
Kada kreiptis į gydytoją dermatovenerologą?
Pradėjus niežėti galvą ir pasirodžius pleiskanoms dažnas tiesiog pakeičia šampūną ar išbando kitas plaukų priežiūros priemones - retas kuris skuba konsultuotis. Tačiau nuolatinis pleiskanojimas, sausėjanti, niežtinti galvos oda gali signalizuoti ir apie uždegiminę odos ligą - seborėjinį dermatitą.
Galvoje atsiradusios pleiskanos dažniausiai rodo, kad oda išsausėjusi ir kad jau susidariusi uždegiminė odos reakcija. Anot gydytojos, pleiskanojimas gali būti skirtingas: tai gali būti smulkios pleiskanos tarsi galva būtų nubarstyta miltais, stambios pleiskanos arba didelis odos luobas, prikibęs prie plaukų. Pleiskanų pobūdis dažnai nurodo, kokio tipo pažeidimus turi oda.
Bet koks pleiskanojimas yra odos pakitimas. Prieš kreipiantis į gydytoją, patariama bent savaitę nenaudoti uždegimą mažinančių preparatų, kremų, kad gydytojui būtų lengviau įvertinti simptomus ir nustatyti tikslią diagnozę.
Seborėjinio dermatito požymiai:
- gausios pleiskanos plaukuotoje galvos dalyje, paraudusios odos lopinėliuose;
- paraudusi ar sudirgusi oda veido srityje (aplink nosį, viršutinę lūpą, skruostus);
- pleiskanojimas stambiomis pleiskanomis;
- niežėjimas;
- odos džiuvimas, o kartais ir šlapiavimas;
- gausus bėrimas uždegiminiais spuogeliais, kartais bėrimas lokalizuojasi tarpkrūčio srityje, tarpumenčių srityje ir natūraliose raukšlėse.
Seborėjinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl gydymas užtrunka. Priklausomai nuo apraiškos. Pasak gydytojos, kai nėra subjektyvių pojūčių, gydymui tinka ir profilaktinės priemonės: specifiniai šampūnai, kremai, skirti seborėjinio dermatito pažeistos odos priežiūrai.
Kai atsiranda subjektyvūs pojūčiai, tada reikia vaistų, kurie slopintų uždegimą, taip pat apribojant dirgiklius: kasymasis, plaukų džiovinimas džiovintuvu, bandymas nudraskyti pleiskanų sankaupas, itin karšto vandens naudojimas ir kiti.
Kaip dažnai reikia plauti galvą?
Nustačius seborėjinį dermatitą, galvos odos priežiūrai ir profilaktikai patariama rinktis specialas priemones, pažymėtas DS raidėmis: šampūnai su priešgrybeliniu poveikiu, gali būti kremas ar emulsija, skirta naudojimui ant plaukuotos odos.
žymės: #Naujagimiui
Panašus:
- Naujagimiui užkietėjo viduriukai: ką daryti?
- Sveikinimai naujagimei mergaitei: originalūs ir širdįVeriantys žodžiai
- Hipp mišinukas naujagimiui: sudėtis, atsiliepimai, kur pirkti?
- „Haris Poteris ir prakeiktas vaikas“ ekranizacija: ar pagaliau sulauksime filmo, kurio visi laukė?
- Ar Vaikai Tikrai Atsakingi Už Tėvų Skolas? Sužinokite Tiesą Dabar!