Darbo santykiai yra dinamiški, todėl darbo santykių šalims dažnai atsiranda poreikis keisti darbo sąlygas. Kai darbo sąlygas siekia pakeisti darbdavys, darbuotojas turėtų žinoti, kokias sąlygas galima pakeisti tik darbuotojui sutinkant.
Svarbūs Darbo Kodekso Pakeitimai
Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d., įsigaliojo 2020 m. gegužės 21 d. Seimo priimti LR Darbo kodekso pakeitimai, kai kurie pakeitimai susiję su redakcinio pobūdžio ir korektūros pakeitimais. Žemiau pateikiami aktualiausi LR Darbo kodekso pakeitimai:
- 41 straipsnis: Papildytas 4 dalimi dėl priėmimo į pareigas, kurioms reikalingas konkursas, pagal terminuotą darbo sutartį.
- 52 straipsnis: Pakeista 52 straipsnio 2 dalis dėl nuotolinio darbo skyrimo darbuotojo prašymu.
- 55 straipsnis: Pakeista 55 straipsnio 1 dalis dėl įspėjimo termino nutraukiant neterminuotą darbo sutartį.
- 57 straipsnis: Pakeista 57 straipsnio 7 dalis dėl įspėjimo terminų ilginimo tam tikroms darbuotojų grupėms.
- 61 straipsnis: Pakeista 61 straipsnio 1 ir 3 dalys dėl darbo sutarties nutraukimo apribojimų nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems vaikus iki trejų metų.
- 72 straipsnis: Pakeista 72 straipsnio 2 dalis ir papildytas nauju DK72[1] straipsniu dėl laikinojo įdarbinimo įmonių kriterijų.
- 83 straipsnis: Pakeista 83 straipsnio 3 dalis dėl pameistrystės darbo sutarčių skaičiaus.
- 89 straipsnis: Pakeista 89 straipsnio 3 dalis dėl projektinio darbo sutarties sąlygų.
- 110 straipsnis: Pakeistas 110 straipsnio 4 punktas dėl pranešimo apie darbo pamainų grafikus darbdaviams, įdarbinantiems mažiau kaip dešimt darbuotojų.
- 117 straipsnis: Pakeista 117 straipsnio 4 dalis dėl darbo laiko režimo ypatumų dirbant nakties laiku.
- 128 straipsnis: Pakeistas 128 straipsnio 5 dalies 4 punktas dėl kasmetinių atostogų suteikimo.
- 137 straipsnis: Pakeistas 137 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėl nemokamų atostogų suteikimo.
- 140 straipsnis: Pakeista 140 straipsnio 1 dalis dėl darbo užmokesčio nustatymo.
- 144 straipsnis: Pakeista 144 straipsnio 8 dalis dėl mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandinį darbą ir kompensacijų darbuotojams.
- 147 straipsnis: Pakeista 147 straipsnio 2 dalis dėl pavėluoto darbo užmokesčio mokėjimo.
- 172 straipsnis: 172 straipsnio 2 dalis papildyta 7 punktu dėl narystės darbo taryboje pasibaigimo.
- 192 straipsnis: 192 straipsnio 5 dalis pakeista dėl kolektyvinių sutarčių šalių.
Vaiko Priežiūros Atostogos: Kam Priklauso?
Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Be to, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.
Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.
Darbo Vietos Išsaugojimas ir Sąlygų Užtikrinimas
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
Todėl, grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.
Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.
Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai. Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Darbo, Pamainų Grafiko Pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė.
Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai.
Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas Nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Kaip Vykdomas Darbo Sutarties Keitimas
Norėdamas pakeisti darbo sutarties sąlygas, darbdavys raštu turi pateikti darbuotojui pasiūlymą, nurodyti kokias sąlygas siūloma pakeisti ir nurodyti terminą, per kurį darbuotojas turi atsakyti raštu. Terminas negali būti trumpesnis nei penkios darbo dienos. Pažymėtina, kad darbuotojas taip pat turi teisę siūlyti darbdaviui pakeisti darbo sutartį. Į darbuotojo pateiktą pasiūlymą darbdavys privalo atsakyti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Darbdavio atsisakymas keisti darbo sutarties sąlygas turi būti motyvuotas. Darbdaviui atsisakius tenkinti darbuotojo prašymą pakeisti darbo sąlygas, dėl šių sąlygų pakeitimo darbuotojas pakartotinai gali kreiptis ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo darbuotojo prašymo pakeisti darbo sąlygas pateikimo. Šalims sutikus dėl darbo darbo sutarties sąlygų keitimo, darbo sutarties sąlygos yra laikomos pakeistomis, padarius atitinkamą darbo sutarties pakeitimą.
Jei Darbuotojas Nesutinka Keisti Sutarties
Kai darbdavys nori keisti darbo sutarties sąlygas, kurioms yra reikalingas darbuotojo sutikimas, darbuotojas turi teisę nesutikti keisti sąlygų. Tačiau tokiu atveju jei darbdavys gali pagrįsti, kad darbo sutarties sąlygų keitimas darbdaviui buvo būtinas ir pagrįstas (pavyzdžiui, dėl ekonominių, organizacinių priežasčių), tuomet darbdavys įgys teisę atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 3 punktą su įspėjimu ir išeitine kompensacija. Svarbu paminėti, kad darbuotojui atsisakius sumažinti darbo užmokestį, dėl to darbo sutarties su juo nutraukti negalima.
Gerai Paruoštos Darbo Sutarties Svarba
Nebijokite prašyti keisti darbo sutartį pagal savo poreikius, ypač prieš sutarties pasirašymą. Šiuo metu yra normali praktika paprašyti prieš pasirašant darbo sutartį atsiųsti jos projektą el. paštu, su juo susipažinti, patiems padaryti darbo sutarties pakeitimus arba prašyti, kad sutarties pakeitimus padarytų būsimas darbdavys. Tam tikrų sutarties sąlygų aprašymai gali turėti ypatingai didelės reikšmės ateityje.
Pateiksiu pavyzdį, su kuo dažnai susiduria iš vaiko priežiūros atostogų grįžusios moterys. Tarkim darbuotojos pareigos darbo sutartyje yra “Marketingo vadovė”, tačiau darbo sutartyje ar pareiginiuose nuostatuose darbo funkcijos sutartyje detaliai nebuvo aprašytos. Darbuotojai, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, darbdavys gali pradėti tuo piktnaudžiauti, liepdamas darbuotojai daryti visai kitas darbo funkcijas, nei darbuotoja vykdė iki atostogų, pvz., reikalauja vykdyti pardavimus. Nesant tikslaus darbo funkcijų aprašymo darbo sutartyje ar kitame dokumente, darbuotojai tektų įrodinėti, kad jai nepriklauso vykdyti pardavimo funkcijų kitais įrodymais. Tai, kad darbuotoja jau kelis metus nedirbo, įrodymų apie faktinį darbo funkcijų vykdymą surinkimą gali tikrai apsunkinti.
Darbo Sutarties Sąlygos, Kurioms Pakeisti Reikalingas Darbuotojo Sutikimas:
- Susitarimas dėl ne viso darbo laiko
- Darbo laiko režimo rūšis
- Vietovė
Norėdamas pakeisti šias darbo sutarties sąlygas, darbdavys privalėtų gauti rašytinį darbuotojo sutikimą.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Šiaulių gyvūnų globos namai: darbo laikas ir kontaktai
- Vaiko priežiūros atostogos: kas numatyta Darbo kodekse?
- Rankų darbo žaislai vaikams: idėjos, nauda, gamybos pamokos
- Atleidimas Iš Darbo Iki Vaikui Sueis 3 Metai: Svarbiausios Sąlygos Ir Darbdavio Garantijos Lietuvoje
- Padidėjęs Bilirubino Kiekis Kūdikiui: Viskas, Ką Turite Žinoti Apie Priežastis, Simptomus ir Efektyvų Gydymą
- Šilutės Socialinės Globos Namai – Visas Reikalingas Vadovas Jūsų Ramiam Pasirinkimui