Lietuvoje vis blogėjant vaikų sveikatai, grūdinimasis - natūrali organizmo stiprinimo priemonė - įgyja kaip niekad svarbią reikšmę. Grūdinimosi būdų yra įvairių. Deja, nesibaigiančiuose darbuose paskendę suaugusieji dažnai numoja ranka į savo atžalų grūdinimą, nepelnytai sumenkindami jo svarbą. Viena iš kasmet didėjantį vaikų sergamumą lemiančių priežasčių - vaikai yra fiziškai silpni ir neužsigrūdinę.
Jei grūdinimui būtų skiriama daugiau dėmesio, neabejoja profesorė, sergančių vaikų būtų mažiau. "Grūdinimu reikia pradėti rūpintis vos vaikui gimus. Tiksliau, kūdikiui dar būnant įsčiose, pati mama turėtų susimąstyti apie grūdinimąsi, fizinį aktyvumą, mitybą ir kitus sveikos gyvensenos komponentus", - sako E. Adaškevičienė, universitete vadovaujanti Kūno kultūros katedrai. Tačiau E. Adaškevičienė pasigenda dėmesio grūdinimui tiek šeimose, tiek ugdymo įstaigose.
Sveikata - didžiausias žmogaus turtas, tai fizinė, dvasinė, socialinė gerovė. Vaikystėje reikia saugoti bei stiprinti sveikatą, o ne susirgus gydyti ligas. Grūdinimas oru ir saule - tai prieinamiausias, paprasčiausias ir efektyviausias grūdinimo būdas, nes visus metus vaikai būna gryname ore.
Štai keletas metodų, taikomų darželiuose:
Sveika mityba
Prisiminkime ne tik mitybos piramidę, bet ir galvokime, iš kur atkeliauja maistas ant vaikų stalo, kas ir su kokia energija jį augina, gamina. Ir nepamirškime apie visa tai kalbėtis su vaikais. Pavyzdžiui, apie tai, kaip kūną veikia cukrus, kodėl saldėsių norisi dar ir dar. Koks maistas šildo ar šaldo kūną.
Buvimas lauke bet kokiu oru ir ištvermės reikalaujantys žygiai
Būti lauke yra svarbu ne tik dėl deguonies kupino oro. Laipynės, judėjimas, ištvermės reikalaujantys žygiai natūraliais gamtiniais paviršiais (o ne tik parkų takais) užgrūdina vaikus fiziškai, ugdo jų valią, ištvermę, jie mokosi įveikti bet kokias kliūtis. Neretai atėjęs iš namų vaikas yra įpratęs, kad tėvai atneša, pasiūlo, įkelia.
Lauke jie įgauna drąsos ropštis, kristi, atsikelti ir vėl bandyti. Lauke stiprėja ne tik kūnas, bet ir charakteris. Jei kalbėtume apie ugdymo įstaigą, nebūtina rinktis lauko darželio, galima rinktis darželį, kur nuolat būna žygių, lauko yra daug ir bet kokiu oru.
Judėjimas, sportas, koordinuota fizinė veikla
Daryti tam tikrus pratimus sportinės įrangos pagalba yra labai svarbu. Tai vysto fizines kūno savybes - jėgą, ištvermę, lankstumą.
Gera psichologinė savijauta ir meilė
Vaikas nori būti pastebėtas, puoselėjamas, myluojamas. Taigi, jei vaikai jaučiasi gerai, laimingi, eina pas draugus į darželį, jie nenorės sirgti. Tiek tėvų, tiek auklėtojų. Jam būtina turėti kupiną meilės širdelę, o meilę reikėtų suprasti kaip naudojamą resursą, o ne konstantą, kuri, atrodytų, visada yra.
Tėvai sako: “Aš tikrai myliu savo vaiką”. O sakyti, rodyti, reikia pačiam vaikui, nuolat ir kasdien.
Realizuotas poreikis tobulėti, mokytis
Bet prisiminkime, kad vaiko dvasiniai poreikiai mokytis, tobulėti yra labai stiprūs. Leisdami jiems realizuotis, stipriname ir kūną. Ir atvirkščiai - jei vaikas ilgai netobulėja - gali ilgainiui ir apsirgti.
Erdvė ir laikas laisvam žaidimui
Išties laisvas žaidimas yra vienas iš bazinių vaiko poreikių ir jo netenkinimas gali sargdinti.
Tiesioginis grūdinimas
Tiesioginis grūdinimas yra lyg vyšnaitė ant torčiuko. Grūdinimas gali būti atliekamas oru, vandeniu ir/ar žeme. Pas mus darželyje jis vyksta nuo rudens iki pavasario ir jame dalyvauja tik tos šeimos, kurios duoda sutikimą. Nusipilama šaltu vandeniu (visą kūną ar tik kojytes) arba esant sniegui lakstoma lauke. Ypač trumpos sesijos.
Namie taip pat skatiname imtis šios iniciatyvos - atidarę duris leiskite vaikui akimirkai išeiti (tik jei nori!) ant sniego, ar tiesiog į vėsų orą balkone.
Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė R. sakė: "Mūsų dukrelei Adrianai rugpjūčio pabaigoje sukako keturi mėnesiai. Mergaitė rami ir kol maitinasi mano pienu, manau, kažkokie sveikatos sutrikimai jai negresia. O darželis, mano galva, vaikams labai reikalingas. Ligų nebijau. Kita vertus, persirgtos ligos stiprina imunitetą. Tegul ir Adrianos organizmas išmoksta kovoti. Mes su Andriumi dažnai einame su dukrele į lauką, migdome ją prie atviro lango, rengiame adekvačiai pagal oro temperatūrą."
Darželio sveikatinimo mokytoja Jolanta Motiejūnienė tuo tarpu dalinasi įžvalgomis apie septynias dažniausiai tėvelių daromas klaidas ir siūlo septynias priemones sveikatai stiprinti, jei vaiko sveikata susvyravo.
Septynios dažniausiai tėvelių daromos klaidos:
- Maistas. Vaiko mityboje ypatingai žiemą turi dominuoti šiltas maistas - košės, troškiniai bet ne jogurtai ir varškytė. Verta pasidomėti ir energetiškai šildančiu/šaldančiu maistu (Rytų medicina). Netinkama žiemai mityba gali būti pagrindine nuolatinių slogų ar ligų priežastimi.
- Apranga pagal sezoną. Jau atvėso, o šiltesnio rūbo dar neturime, per mažas kombinezonas padeda sušlapti kojoms, medvilninis apatinis drabužių sluoksnis sušaldo ir panašiai. Taigi, derėtų pasirūpinti tinkama apranga. Ir nepamirškite, kad visi vaikai skirtingi. Apsirengęs tą patį rūbą, vienas perkais, o kitas sušals.
- Laikas lauke. Net esant slogai ar kosuliui šiek tiek lauko į naudą.
- Šilumos ir šalčio balansas.
- Profilaktika.
- Darymas už vaiką. Dėmesio, jei turite polinkį daryti už vaiką - tai gali būti silpnos jo sveikatos priežastimi.
- Pieno produktai. Jie skatina gleivių gamybą.
Septynios priemonės sveikatai stiprinti, jei vaiko sveikata susvyravo:
Kai pastebime, kad vaiko sveikata ima silpnėti - darosi pavargęs, mieguistas, raudonuoja paakiai, darželio sveikatinimo mokytoja pataria imtis natūralios medicinos priemonių, o kad šios suveiktų - imtis jų iškart kai pastebite sveikatos silpnėjimą ir daryti dažnai, o ne simboliškai.
- Poilsis, ramybė. Pramogos palauks. Laiku perėjus į ramų režimą galima išvengti sirgimo. Mažiau ekranų, triukšmo, daugiau laisvo žaidimo ir pasakų skaitymo su tėvais. Nelaukite, kol vaikas įsisirgs, net jei tai reikštų praleisti kokį nors socialinį įvykį ar dieną kitą darželyje.
- Šiluma (židinys, pirtis ar pan.) ir pritrynimas šildančiais tepalais.
- Inhaliacijos. Nėra geresnio vaisto kosuliukams ir slogai gydyti nei su lupenomis virtų bulvių inhaliacija.
- Aromaterapija. Darželyje gariname orą valančius eterinius aliejus. Miegą geriname garindami levandų ar ramunėlių eterinius aliejus.
- Kontrastinis dušas yra lyg imuniteto žadinimo priemonė ir kosuliui ir slogai gydyti naudojamas metodas. Kontrastinį dušą daryti nugaros ir krūtinės sričiai, 1-2 kartus, kol yra kosulys ir sloga, tokiu būdu: šaltas (2-3 sek.) - šiltas (5-6 sek.) - šaltas (2-3 sek.) - šiltas (5-6 sek.) - šaltas (2-3 sek.) - šiltas (5-6 sek.).
- Dieta. Sumažinti maisto kiekį, atsisakyti saldumynų.
- Sveikatinti iš anksto. Vadovaukimės šūkiu: “Nebėkime nuo problemos, o užsiauginkime imunitetą joms įveikti”.
J. Motiejūnienės teigimu, vaikams pagal jų amžiaus raidą būdingi negalavimai, susiję su skysčiais, t.y., slogos, kosuliai, žarnyno negalavimai ir pan. Sirgti yra normalus fiziologinis procesas. Bet! Sirgti galima lengviau, trumpiau ir rečiau.
Grūdinimas, visų pirma, yra gyvenimo būdas. Lygiai taip pat, kaip ir sveika mityba. Nėra dietų, yra tik įpročiai, kaip tu valgai. Vienkartinės procedūros čia nepadės. Vaikams reikia labai aiškaus pavyzdžio šeimoje. Pagrindiniai grūdinimosi akcentai yra oras, saulė, vanduo. Šio sveikatos trikampio kampai yra vienodai svarbūs vaiko gyvenime.
Vaikščiojimas basomis teigiamai veikia visą žmogaus organizmą, pėdose esantys taškai yra aktyvinami, o tai yra daugelio ligų profilaktinė priemonė. Pagrindas grūdinimui - tai kojų paduose esantys receptoriai. Vaikštant ar bėgiojant basomis, dirginami receptoriai, kurie stimuliuoja vidaus organų veiklą. Nustatyta, kad tarp padų receptorių ir nosiaryklės gleivinės yra refleksinis ryšys - grūdindami padus, mes apsaugosim vaikus nuo peršalimų ligų, pilnapadystės.
""Šis metodas mūsų švietimo įstaigoje taikomas jau anksčiau, tad įgyvendinamas projektas padės tęsti ir išplėsti vykdomas veiklas"", - sakė R. Jos pavaduotoja ugdymui Rima Butkuvienė prisiminė, jog viskas prasidėjo nuo vienos mokytojos kelionės į Vokietiją, kur ji sutiko sertifikuotą S. Kneipo sveikatos trenerę Liudmilą Pokvytytę: ""Grįžusi mokytoja viską papasakojo, susidomėjome ir susisiekėme su L. Pokvytyte, pasikvietėme ją į įstaigą. Pati metodo atsiradimo istorija tokia, kad vokiečių dvasininkas Sebastianas Kneipas labai sirgo ir išgydė save vandens terapijomis. Kaip suaugusiesiems galioja 8 val. darbo, 8 val. poilsio ir 8 val. miego, taip ir vaikams turime išlaikyti proporcijas."
Pirmiausia ""Naminuko"" teritorijoje kartu su tėvų pagalba buvo sukurtas vadinamasis Kneipo takas, kurio skirtingi dangos paviršiai - žolė, smėlis, kankorėžiai, akmenukai, šakos, medžių žievės ir kt. - masažuoja pėdas, veikia kaip refleksoterapija. Darželyje dirbanti kineziterapeutė masažuotoja Silva Talmontienė teigė, jog Kneipo takas labiausiai žavi tuo, kad fizinis aktyvumas skatinamas per žaidimą. Yra vaikų, kuriems nustatyta plokščiapėdystė, šleivapėdystė, tad jiems tokios veiklos ypač svarbios.
Panašus:
- Vaiku Svorio Lentelės: Kaip Stebėti Vaiko Augimą
- Kačerginės vaikų sanatorija "Žibutė": apgyvendinimas, procedūros, atsiliepimai
- Meilė, džiazas ir velnias: tėvų ir vaikų santykių labirintai
- Atraskite Pavasario Daineles Vaikams: Žodžiai, Melodijos ir Linksmas Įkvėpimas
- Vaikiškas balansinis dviratukas – geriausias būdas pradėti nuotykius ant ratų!