Tikriausiai nėra metuose dienos, kai į priėmimo skyrių neatvyktų vaikas su galvos sumušimu ar žaizda, todėl ši tema ypač aktuali visiems tėvams. Pacientai, patyrę galvos traumas, sudaro beveik penktadalį visų traumatologo konsultuotų pacientų priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Iš jų apie 22 proc. sudaro vaikai.
Galvos traumų priežastys vaikams
Priėmimo skyriuje tenka stebėti įvairaus amžiaus vaikų, kurie kreipiasi dėl galvos traumų. Kūdikiai susižeidžia nukritę nuo vystymo stalo ar lovos, kiek vyresni krenta mokydamiesi vaikščioti, ar jau vėliau - nuo baldų namuose. Darželinukai traumuojasi šokinėdami ant batutų ar krisdami nuo paspirtukų, mokyklinukai ir paaugliai - įvairaus sporto metu, važinėjant dviračiais, riedlentėmis, riedučiais, riedžiais ir elektriniais paspirtukais. Retai, tačiau atvyksta iš eismo įvykių ar po smurto. Dauguma vaikų iki 1 metų amžiaus patiria galvos traumas buityje, krisdami iš aukščio, o vyresni vaikai (1-2 metų amžiaus) daugiausia bėgdami ir griūdami. Dėl galvos traumos į priėmimo-skubios pagalbos skyrių dažniausia kreipiamasi dėl kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus, ar vyresnių nei 16 metų. Amžiaus vidurkis - 7 metai.
Galvos traumos simptomai
Susižeidus galvą dažniausiai pacientai skundžiasi skausmu, tačiau šalia gali būti visa puokštė įvairių simptomų: pykinimas, vėmimas, vietinis paraudimas, patinimas, nubrozdinimas, hematoma, sąmonės praradimas, jautrumas garsams ar šviesai, mieguistumas, vangumas, keistas elgesys, pusiausvyros sutrikimas, dvejinimasis akyse, nerišli kalba ir t.t. Visada labai svarbu įvertinti traumos mechanizmą ir aplinkybes, nuo kokio aukščio krito, ant kokio pagrindo, kaip viskas įvyko ir kokia paciento būklė po traumos. Susidaužus galvomis darželyje mažai tikėtina, kad atsiras smegenų sukrėtimo simptomatika, tačiau tai labai tikėtina iškritus pro antro aukšto langą ant kieto pagrindo.
Pirmoji pagalba susitrenkus galvą
Pirmoji pagalba susideda iš sutrenktos vietos šaldymo, nuskausminamųjų (Paracetamolio ir Ibuprofeno) davimo. Tuomet rekomenduojama ramybė, poilsis: neleisti žaisti judrių žaidimų, žiūrėti televizoriaus, naudotis kompiuteriu, planšete ar telefonu, skaityti. Būtina prisiminti, kad yra normalu, jog po traumos vaikas išvemia vieną kartą, tačiau jeigu pykinimas tęsiasi, vėmimas kartojasi, tuomet reiktų atvykti į gydytojo apžiūrai. Mitas, kad negalima leisti užmigti po galvos traumos, nes jeigu vaikas nebuvo praradęs sąmonės, nėra kitų simptomų, tuomet natūralu, kad vaikas nori pailsėti po traumos sukelto streso, tačiau jį būtina stebėti, ar neatsiranda smegenų sukrėtimo simptomų ir vengti papildomų dirgiklių pirmą parą po traumos.
Kada kreiptis į gydytoją?
Skambinkite 112, jeigu vaikui pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
- Įtariate, kad gali būti rimtai pažeistas kaklas, galva, nugara, dubens kaulai ar galūnės.
- Vaikas yra ar buvo praradęs sąmonę.
- Vaikui sunku kvėpuoti.
- Vaikas nekvėpuoja (jei mokate, atlikite dirbtinį kvėpavimą ir krūtinės paspaudimus).
- Pasireiškia traukuliai.
Jei vaikas nevemia ir nepasireiškia nė vienas iš minėtų simptomų, apžiūrėkite vaiką, ar nėra matomų sužalojimų. Ant sumušimų uždėkite šaltą kompresą ar į rankšluostį įvynioto ledo. Leiskite vaikui pailsėti tiek laiko, kiek jis nori. Patariama artimiausias 24 val. stebėti vaiką, ar neatsiranda neįprastų simptomų ar elgesio pokyčių: vaikas tampa labai mieguistas, jam sunku pabusti; labai lengvai susierzina ir nuliūsta; pradeda vemti; skundžiasi galvos, kaklo ar nugaros skausmu; skundžiasi kitų kūno dalių didėjančiu skausmu; negali normaliai paeiti; sutrinka rega.
Jei yra sumušta galva, vaiko negalima raminti jį sūpuojant, siūlant atsigerti ar pan. Svarbu kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju. Jei yra žaizda, būtina pirmiau ją apvalyti, tik tuomet dėti šaltą kompresą. Žaizdas rekomenduojama plauti švariu tekančiu vandeniu. Nerekomenduojama duoti vaikui vaistų, kol jo neapžiūrėjo sveikatos specialistas.
Prevencinės priemonės
Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70 proc. sudaro buitinės traumos. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Norint išvengti galvos traumų, privalu imtis prevencinių priemonių: dėvėti šalmus, užsiimant kontaktiniu sportu ar važinėjant dviračiu, važiuojant automobiliu visada segėti saugos diržus. Svarbiausia - vadovautis sveiku protu ir įvertinti situaciją iš anksto tam, kad be reikalo nerizikuotum savo sveikata.
Kad būtų maksimaliai sumažinta nukritimų rizika, tėvai ar kiti vaikus prižiūrintys asmenys turėtų:
- Naudoti tik nesulūžusią ir tvarkingą įrangą: vežimėlius, vystymo stalus, maitinimo kėdutes ir kt.
- Pasirūpinti, kad visi baldai būtų stabilūs, stovėtų ant lygių paviršių.
- Atsisakyti vaikštynių.
- Vaiko lovytės dugną laikyti žemiausioje pozicijoje, lovytės kraštą visada pakelti vaikui esant lovytėje.
- Surinkti ir sudėti visus žaislus, kai baigiama žaisti.
- Ant grindų neturėtų būti pašalinių daiktų, išpilti skysčiai turėtų būti greitai išvalomi.
- Patartina vengti grindų ir laiptų vaškavimo ir kt., kad grindų danga nebūtų slidi.
- Nepritvirtintus kilimus ir kilimėlius patraukti arba pritvirtinti, vonioje naudoti neslystančius kilimėlius.
- Maudynių metu vaiką prižiūrėti ir būti ne toliau nei per ištiestos rankos atstumą nuo jo.
- Naudoti apsaugos priemones, tokias kaip apsauginiai varteliai, grotelės, stabdžiai, langų apsaugos ir kt.
- Apsauginius vartelius naudoti laiptų viršuje ir apačioje.
- Ant laiptų neturėtų būti pašalinių daiktų.
- Baldus laikyti toliau nuo langų, nepalikti vaikų vienų prie langų, verandose, balkonuose.
- Vaikui esant vežimėlyje, maitinimo kėdutėje, sūpynėse, visuomet jį prisegti saugos diržais.
- Dėti vaiką į nešiojamą automobilinę kėdutę ją padėjus ant žemės, o ne ant stalo ar kitų baldų.
- Vaikų žaidimų aikštelės turėtų būti padengtos smūgius sugeriančia danga - smėliu, specialia guma, medžio žieve ar kt.
Galvos traumos sunkumas
Galvos sumušimas tai gali būti tiesiog paprastas paviršinis galvos sumušimas, kai nėra jokių simptomų ar tiesiog kraujosrūva odoje, dauguma tokių pacientų išleidžiami gydytis namo. Būtina paminėti ir kaukolės skliauto lūžius, kurie vaikų amžiuje dažniausiai linijiniai ir gali būti įvykęs lūžis be smegenų sukrėtimo diagnozės bei atvirkščiai, viskas priklauso nuo simptomatikos ir tyrimų duomenų.
Sutrenkimo stiprumas vertinamas pagal tai, iš kokio aukščio vaikas nukrito. Vaikus reikėtų stebėti itin atidžiai, nes mažyliams būna sunku išreikšti jausmą, todėl bloga savijauta gali pasireikšti nerimastingumu ir įprastinio miego sutrikdymu.
Lengva galvos smegenų trauma sudaro iki 80 proc. visų galvos traumų Lietuvoje, o vyrai jas patiria du-tris kartus dažniau nei moterys.
Pavyzdžiui, esant vidutiniam galvos sutrenkimui, sužalojimas yra uždaras: gali matytis mėlynė, gumbas, jaučiamas skausmas toje vietoje. Jei neatsiranda kitų simptomų, tokiu atveju gali užtekti ir ledo kompreso, o norint pagreitinti atsiradusios mėlynės išsisklaidymą, rekomenduojama į pagalbą pasitelkti tepalus su heparinu arba arnika.
Esant stipriam sutrenkimui, pasireiškia stiprūs galvos skausmai, sąmonės netekimas, budrumo pokyčiai, pykinimas, vėmimas, jaučiama dezorientacija. Tokiu atveju būtina skubiai vykti į gydymo įstaigą. Tačiau simptomai gali „išlįsti“ ir po traumos praėjus kelioms dienoms. Dėl šios priežasties paciento būklę reikia akylai stebėti mažiausiai 48 val. po traumos.
Vaistininkės teigimu, dėl stipraus smegenų sutrenkimo atsiranda šie simptomai: sąmonės netekimas, traukuliai, vėmimas, pusiausvyros problemos, rimta dezorientacija, negebėjimas sutelkti žvilgsnio, nenormalūs akių judesiai, raumenų kontrolės praradimas, nuolatinis ar stiprėjantis galvos skausmas, atminties praradimas, nuotaikos pokyčiai, skaidraus skysčio tekėjimas iš nosies ar ausies.
Nestipriam sutrenkimui pakanka šalto kompreso, o jei yra žaizda - būtina ją sutvarstyti, o pacientui ilsėtis. Taip pat svarbu toliau stebėti, ar neatsiranda stipresni simptomai, tokie kaip sąmonės netekimas, sumišimas, dezorientacija, vėmimas, stiprėjantis galvos skausmas ir kiti anksčiau minėti sunkaus smegenų pažeidimo simptomai. Pasireiškus bent vienam, būtina susisiekti su gydytoju. Vaistai nuo skausmo turėtų būti vartojami atsargiai, kadangi gali užslopinti atsirandančius papildomus simptomus, kurie signalizuotų apie stipresnį pažeidimą, nei atrodė pradžioje.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Vaikas auga": geriausios knygos apie vaikų auginimą ir vystymąsi
- Slaugytojų Atlyginimai Globos Namuose su Psichikos Negalia Lietuvoje: Ką Reikia Žinoti?
- Vaikiški Baseinai: Geriausi Tipai ir Nepakeičiami Priežiūros Patarimai