Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Viduriavimas (diarėja) - tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis.

Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių. O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu. Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus. Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos.

Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.

Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyra žarnyne.

Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas. Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.

Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.

Viduriavimo simptomai

Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškiantys simptomai yra šie:

  • Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
  • Vandeningos išmatos
  • Bendras negalavimas ir silpnumas
  • Pykinimas
  • Pilvo skausmai
  • Apetito praradimas
  • Kraujas išmatose
  • Karščiavimas
  • Irzlumas
  • Pilvo pūtimas

Kada kreiptis į gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių.

Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.

Vaikų viduriavimo gydymas

Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama.

Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti. Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos.

Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.

Rehidratacija

Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai. Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.

Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.

Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Gali iškilti klausimas kam to reikia?

Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami pvz. 1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.

Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoja visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.

Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį. Galima skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti ir pan.

Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą). 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių (visi įprasti ir mėgstami vaiko skysčiai, tik netinka sultys, vaisvandeniai, pienas ir jo produktai), po kiekvieno vėmimo, praėjus dviem valandoms, vaikas po truputį turi išgerti po 5 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 5 ml= 80 ml), o po kiekvieno viduriavimo turi išgerti po 10 ml kilogramui kūno svorio druskinio tirpalo (vaikas sveria 16 kg x 10 =160 ml).

Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.

Tinkama dieta

Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.

Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.

Probiotikai

Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą. Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.

Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.

Kaip išvengti viduriavimo?

Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.

  • Higiena. Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
  • Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami. Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
  • Indų švara. Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
  • Įsitikinkite, kad maistas šviežias. Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
  • Bendravimas su gyvūnais. Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.

Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą.

Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.

Alergija maistui ir viduriavimas

Alergija maistui yra stipri atsakomoji imuninės sistemos reakcija į organizmui netinkamą medžiagą, kuri ne visada organizmui yra kenksminga, tačiau imuninis atsakas į ją gali sukelti simptomus ir ligą. Organizmas gamina ypatingus antikūnus - imunoglobulinus „E“ (IgE), puolančius alergenus.

Paprastai simptomai pasireiškia per keletą minučių tik suvalgius alergiją sukeliančio maisto arba kai kuriais atvejais buvus kontaktui su alergiją sukeliančiu produktu, ir išlieka iki keleto valandų. Ne išimtis - alergiją sukeliančio produkto kontaktas su alergijos nesukeliančiu gamybinėje aplinkoje.

Nepageidaujamos alerginės reakcijos į maistą formos gali pasireikšti įvairiais požymiais odos, kvėpavimo organų ir net virškinamojo trakto požymiais:

  • Pasireikšti vėmimas, viduriavimas
  • Pakitusi išmatų konsistencija (taip pat ir atsiradusios gleivės, kraujo priemaišos).

Anafilaksinei reakcijai, sukeltai maisto alergenų, būdinga greita reakcija (nuo kelių minučių iki kelių valandų): gerklų edema, bronchų spazmai, delnų, padų, galvos niežulys, akių vokų tinimas, spazminiai pilvo skausmai, vėmimas ir viduriavimas.

Jei laktazės nepakanka, žmogus gali jausti rezorbcijos sutrikimo simptomus, pavyzdžiui, pilvo skausmą ir viduriavimą. Šis reiškinys vadinamas laktozės netoleravimu arba laktazės stoka.

Teoriškai yra žinoma, kad beveik bet kuris maisto produktas, kurio sudėtyje yra baltymų, gali sukelti alergijas, tačiau faktiškai tik keletas maisto produktų yra atsakingi už beveik 90 proc. visų alerginių reakcijų į maistą.

Svarbu skirti pseudoalergijas, kurios yra šešis kartus dažnesnės, nuo tikrųjų. Citrusiniai vaisiai, šokoladas, medus, riešutai, cukrus, žuvis, žemuogės, braškės, kiviai ir kiti produktai vadinami pseudoalergenais, todėl, kad organizmas gali reaguoti ne į patį produktą, o į suvalgytą jo kiekį. Nuo vienos skiltelės apelsino odos neišbers, bet, suvalgius kilogramą, įvyks audringa alerginė reakcija.

Maistas BE alergenų ar BE sintetinių priedų? Kas kenkia labiau?

Net ir sintetiniai priedai traktuojami kaip alergenai. Tačiau, atidžiai skaitant gaminių sudėtis etiketėse, reikėtų vengti ne tik alergiją sukeliančių produktų, bet ir žemiau išvardintų sintetinių maisto priedų.

  • Sintetiniai dažikliai sukelia įrodytas alergines reakcijas (tartrazinas E 102, raudonasis E 124, eritrozinas E 127), kuriose dalyvauja specifiniai IgE antikūnai.
  • Konservantai, pasižymintys antimikrobiniu poveikiu (benzoinė rūgštis E 210 ir natrio benzoatas E 111), vartojami gaminant gėrimus, sirupus, alų, jų yra raudonose uogose; jie sukelia nepageidaujamas reakcijas.
  • Natrio nitritas (E 250), vartojamas sūdant ir konservuojant mėsą, padidindamas žarnyno pralaidumą, sukelia nepageidaujamas reakcijas.
  • Sulfitai (E 220-226) vartojami džiovintiems vaisiams apdoroti, gaminant vynus, alų, apdorojant salotų mišinius, gaminant kai kuriuos vaistus, gali sukelti net alergines reakcijas, dalyvaujant antikūnams IgE. Taip pat sulfitai gali sukelti odos paraudimą ir net šoką.
  • Kai kurie antioksidantai (butilhidroksianisolas BHA - E 320, butilhidroksitoluenas BHT E 321), vartojami gaminant aliejų, kramtomąsias gumas.
  • Lecitinas E 322 vartojamas gaminant kreminius desertus, sausainius, tešlą picoms, majonezą, grietinėlę kavai, kūdikių maistą. Sergantieji migrena, turintieji polinkį į alergines reakcijas, jų turėtų vengti.
  • Tokoferolis E 306 dažniausiai gaminamas iš sojų aliejaus, ir alergiškiems sojai asmenims taip pat reikėtų tai prisiminti.
  • Natrio kazeinatas provokuoja alerginio uždegimo paūmėjimą žmonėms, įjautrintiems karvės pieno baltymams.
  • Natrio glutamatas E 621 - tai gliutamino rūgšties druska. Ji yra skonio stiprinimo medžiaga. Gliutamino rūgštis yra svarbi smegenų medžiagų apykaitai. Amerikiečių literatūroje rašoma, kad gliutamatai sukelia astmą, migreną ir alergines reakcijas.
  • Enzimas papainas E1101, naudojamas mėsai minkštinti ir marinuoti, gaminant alų, aktyvuodamas komplemento sistemą, gali sukelti alergines reakcijas.

Kai kurie dirbtiniai saldikliai (pavyzdžiui, polioliai sorbitolis, manitolis) gali sukelti pilvo pūtimo, dujų kaupimosi ir viduriavimo simptomus. Šios rūšies saldikliai dažnai naudojami becukriuose konditerijos gaminiuose ir becukrėje kramtomojoje gumoje.

Gyvulinės kilmės baltymai (esantys kiaušiniuose, mėsoje, piene) yra atsparūs karščiui, todėl, šildant tokį maistą, alergija neišnyks.

Tokiu atveju pakeitus mitybą žmogaus savijauta gali pagerėti. Žmogaus organizmas gali nepriimti kai kurių produktų, kuriuos atpažinti būtent ir padeda jautrumo maistui testas. Jų atsisakius numesti svorio tampa lengviau.

Išmatų spalva

Išmatos paprastai būna rudos. Spalvos skirtumus lemia tai, kokios spalvos buvo patekęs maistas, ypač jei viduriuojate.

Kokia dieta sukelia žalias išmatas? Pagalvokite apie tai, ką valgėte. Žalsvą atspalvį arba netgi būti ryškesnės žalios spalvos gali atsirasti dėl dietos.

Jei įtariate, kad jūsų vaikui gali būti alergija maistui: ką daryti pirmiausia? Pirmas įtarimas greičiausiai jus išmuš iš vėžių ir bandysite karštligiškai ieškoti priemonių atsiradusioms neįprastoms vaiko organizmo reakcijoms šalinti. Tačiau neskubėkite gydytis patys.Pirmiausia - parodykite ir pabandykite būklę aptarti su jus prižiūrinčiu gydytoju.

1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį

Svoris (kg) Skysčių poreikis (ml)
Iki 10 100 ml/kg
10-20 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg
Virš 20 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg

žymės: #Naujagimio

Panašus: