Vakarietiško gyvenimo modelis paliečia vis daugiau mūsų gyvenimo sričių. Nebeskubama kuo anksčiau kurti šeimų, vaikai planuojami susitvarkius buitį ir karjerą. Daugybė moterų atidėlioja motinystę iki 30 metų ir ilgiau. Ar vėlyvas gimdymas jau tapo norma?
Nors pasaulis nebepanikuoja, kad vis daugiau moterų atideda motinystę, specialistai neretai neigiamai atsiliepia apie vėlyvą gimdymą ir mano, kad moteris rizikuoja savo bei mažylio sveikata. Bet kai kurie specialistai tvirtina priešingai - esą vėlyva motinystė naudinga ir vaikui ir mamai. Tad ar tikrai rizikinga 35 - 40 metų sulaukusiai moteriai planuoti vaikelį?
Rizikos Aspektai
Reprodukcinis moters periodas prasideda apie 16-17 metus, ir tęsiasi iki 27-28 m. Biologinio laikrodžio neapgausi - po 25 metų moters organizmas palaipsniui sensta. Ne vienai moteriai šiuo periodu pasireiškia pirmieji osteoporozės, osteochondrozės požymiai, įvairios ginekologinės problemos, trukdančios pastoti ar išnešioti kūdikį (vyresnė moteris paprastai pastoja per ilgesnį laiką, ir padidėja persileidimo rizika).
Besilaukiančios vyresnio amžiaus moterys dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, nutukimu, diabetu, sąnarių ir kitomis ligomis. Nėštumo metu organizmas patiria stresą, dideles hormonų permainas, o jaunas organizmas su šia hormonų audra susidoroja lengviau. Be to, vėlyvas gimdymas pavojingas ir būsimam kūdikiui.
Pirmąkart gimdančioms 30-etėms gresia sunkesnis gimdymas, rizika susilaukti vaikučio su Dauno sindromu išauga 9 kartus, o tikimybė, kad gimdymas baigsis Cezario pjūviu - iki 40 proc. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau, o nuo 40 ar 42 metų, nusilpus kiaušidžių veiklai, ši galimybė beveik išnyksta. Tuomet galima rekomenduoti imti donorinę kitos moters kiaušialąstę.
Vyresnio amžiaus moteriai persileidimo, vaisiaus pernešiojimo, kraujavimo ir kūdikio apsigimimo tikimybė taip pat yra didesnė. Taip pat paprastai vėlesnis nėštumas nerekomenduojamas dėl dažnesnių chromosominių anomalijų, išaugančios gestacinio diabeto, aukšto kraujospūdžio rizikos.
Pašnekovė akcentavo, kad nėštumas - didžiulis krūvis moteriai.„Tai ypač nepalankiai atsiliepia vyresnio amžiaus moteriai, yra sekinama skydliaukė. Vaisius daug kalcio ir kitų medžiagų paima iš motinos, todėl nenuostabu, kad po gimdymo moterys skundžiasi tiek silpnesniais plaukais, tiek kaulais.
Ji priminė, kad tikrųjų ovuliacinių ciklų mažėja jau nuo 40-ies, tad nėštumo eiga dėl hormoninių pokyčių gali būti šiek tiek komplikuota - kartais prireikia ir vaistų, pagulėjimo.„Juo labiau jei kalbame apie pirmąjį nėštumą dėl to, kad moteris anksčiau sunkiai pastojo, tai jau ženklas, kad hormonų apykaita yra sutrikusi“ - sakė K.
Medikai primena, jog pastojus yra būtina antenatalinė vaisiaus patikra (arba - antenatalinis vaisiaus ištyrimas) pirmame ir antrame nėštumo trečdaliuose. Taip pat kiekvienai vyresnei nei 35-erių nėščiajai nemokamai atliekama chromosomų anomalijų patikra.
„Nors pastojus vyresniame amžiuje labai dažnai bijoma dėl kūdikio apsigimimų, pavyzdžiui, Dauno sindromo, tačiau galimų chromosomų anomalijų pasitaiko ir jauname amžiuje. Aišku, nuo 35-erių metų rizika didėja, todėl siekiama remtis ne tik moters amžiaus, bet ir detalaus ultragarsinio bei specialaus biocheminio tyrimo kriterijais.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Reprodukcinės medicinos centro vadovė doc. „Tai jokiu būdu nereiškia, kad po 35 metų moteris negali pastoti. Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovė profesorė Meilė Minkauskienė akcentavo, kad Lietuvoje sėkmingai gimdo ir vyresnio amžiaus moterys, pavyzdžiui, vyriausia klinikų gimdyvė pernai buvo 52-iejų. Pavyzdžiui, rizikingiau gimdyti turinčioms lėtinių ligų moterims, gyvenančioms ne pagal sveiką gyvenimo būdą.
Pasak M. „Taip, nuo 35 metų moteris turi didesnę vaisiaus chromosominės ligos riziką. Šiais laikais turime platų genetinių tyrimų spektrą ir tas ligas galime diagnozuoti anksti ir priimti sprendimus. Skatiname ir vyresnių, ir jaunesnių moterų pasirinkimą lauktis ir pirmo, ir antro, ir trečio vaiko, ir nesigąsdiname.
Anot medikų, tikimybė pastoti moterims mažėja nuo 35 metų, nuo šio amžiaus didėja ir vaisiaus chromosominės ligos rizika, taip pat vyresniame amžiuje gimdyti pavojingiau, jei yra lėtinių ligų ar dėl gyvenimo būdo.
Šiuo amžiaus periodu, jau ankstyvo nėštumo metu, rekomenduojama atlikti genetinius tyrimus: 11-os, 13-os ir iki 20-tos savaitės.Diabetas - vyresnio amžiaus moterys dažniau serga cukriniu diabetu ar nėštumo metu (nėštumo diabetu). Negydomas diabetas gali sukelti rimtų komplikacijų - apsigimimus, persileidimą ir preeklampsiją.
Preeklampsija - tai ypač pavojinga būklė nėštumo metu, kuomet susiaurėjus kraujagyslėms pakyla kraujospūdis ir sutrinka organizmo kraujotaka. Dėl to gali būti pažeisti gyvybiškai svarbūs nėščiosios organai: kepenys, inkstai, smegenys, įvykti persileidimas.
Genetinių ligų rizika taip pat didėja nuo 35-erių metų. „Labai svarbu atlikti ne tik įprastus, visoms nėščiosioms skiriamus tyrimus, bet ir sprando raukšlės matavimą per pirmąjį nėštumo trimestrą bei 13 (Patau), 18 (Edvardsono) ir 21 (Dauno ligos) chromosomų genetinius tyrimus, detalų ultragarsinį tyrimą tam, kad būtų įvertinta genetinių liga rizika“, - atkreipė dėmesį H. Kažemėkaitytė.
Žinoma, ilgai delsiant pastoti, gresia nemažai realių rizikų, rašoma tinklalapyje fatherly.com. Medikai sutinka, kad vyresnio amžiaus motinos dažniau linkusios į nėštumo komplikacijas, tokias kaip placentos pirmeiga, vaisiaus augimo sulėtėjimas, vaisiaus žūtis, nėščiųjų diabetas, hipertenzija ir Cezario pjūvio operacijos poreikis gimdymo metu. Tyrimai parodo, kad nėštumas vyresniame amžiuje siejamas su didesne vaiko autizmo, Dauno sindromo ir kitų sutrikimų rizika.
Statistika
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, kurie yra naujausi, 2022 m. vidutinis gimdančių moterų amžius Lietuvoje buvo 30,2 metų (2021 m. - 30,3 metų), o vidutinis pirmąjį vaiką gimdančių moterų amžius - 28,2 metų (2021 m.
Ginekologė akušerė Diana Ramašauskaitė DELFI teigė, kad gimdyvių amžius Lietuvoje vis didėja, tačiau pridūrė, kad kuo vyresnė moteris - tuo sunkiau ne tik pastoti, bet ir išnešioti bei pagimdyti sveiką naujagimį.
„2016 metais gimdžiusių moterų amžiaus vidurkis buvo 29,1 metai, 2017 metais - 29,4 metai. 2017 metais 30-34 metų moterys sudarė 32 proc., 35 metų amžiaus ir vyresnių moterų - 16,2 proc., iš jų 40 metų ir vyresnės moterys sudarė 3,1 proc.“, - vardijo D. Ramašauskaitė.
Kuo vyresnė moteris, anot ginekologės akušerės, tuo didesnė tikimybė nėštumo ir gimdymo metu sulaukti komplikacijų ir sunkumų. „Esant vyresniam gimdyvės amžiui didėja hipertenzinių būklių, gestacinio diabeto, daugiavaisio nėštumo, placentos pirmeigos ir atšokos, priešlaikinio gimdymo, gimdymo distocijos, operacinių gimdymo užbaigimo būdų, perinatalinio mirtingumo, net ir gimdyvės sudėtingų komplikacijų ir mirties tikimybė. Reikia nepamiršti, kad kuo vyresnė moteris - tuo sudėtingiau yra pastoti“, - teigė ginekologė akušerė pridurdama, kad vyresniame amžiuje daug dažniau įvyksta persileidimai, tampa sunku pagimdyti laiku, todėl dėl nėštumo komplikacijų reikia nėštumą užbaigti prieš laiką.
Specialistė pabrėžė, kad natūraliai pastoti sulaukus 45 metų yra sunku, tikimybė siekia vos kelis procentus, todėl moterys, nusprendusios lauktis tokiame amžiuje, dažnai kreipiasi į specialistus.
| Amžiaus grupė | Rizika susilaukti Dauno sindromo |
|---|---|
| 18-20 metų | 1 iš 2000 |
| 35 metai | 1 iš 220 |
Galimi Privalumai
O kai kurie mokslininkai teigia, kad vėlyvas gimdymas - neabejotina nauda. Amerikiečių mokslininkų duomenimis, jei moteris susilaukė vaiko būdama virš keturiasdešimties, didesnė tikimybė, kad jos gyvenimo trukmė pailgės. Vis dėlto kol kas tiksliai nenustatyta, kokios priežastys tai lemia.
Kaip teigia tyrimui vadovavęs profesorius Kenas R. Smithas, jei moteris iš jūsų šeimos gimdė būdama vyresnio amžiaus, didelė tikimybė, kad ir jūsų gyvenimas bus ilgesnis. Norint įvertinti savo šansus tapti ilgaamžiu reikėtų sužinoti, kiek moterų jūsų giminėje susilaukė vaikų būdamos vyresnio amžiaus.
Anot mokslininkų, vėlyvas gimdymas yra rodiklis, kad egzistuoja tam tikros genetinės priežasties, lemiančios, jog ilgaamžiškumas bus perduodamas iš kartos į kartą. Genetikai padarė išvadas, kad vėlyva motinystė 14-17 proc. sumažina mirtingumo riziką po 50 metų. Taip pat pastebėta, kad vėlai gimdžiusių moterų broliams taip pat 20-22 proc. sumažėja ankstyvos mirties rizika. Vėlyvas gimdymas ir ilgaamžiškumas taip pat siejasi su vėlyva menopauze.
Štai Teksaso universiteto mokslininkai, kurių tyrime dalyvavo 2200 moterų, tvirtina, jog 34 metai yra tinkamiausias moters amžius susilaukti pirmagimio. Teigiama, kad šiuo laikotarpiu būna optimaliai subalansuota moters sveikata ir materialinė gerovė. Pasak tyrimo vadovo, pagimdžiusi būdama 34 metų, moteris jausis sveikesnė ir atjaunėjusi 14 metų, palyginus su ta gimdyve, kuri susilaukė pirmagimio būdama 18 metų.
Vyresnės mamos rečiau pagimdo neišnešiotus kūdikius. Tai pats didžiausias naujagimių mirties rizikos veiksnys. O vyresnės nei 30 m. moterys daug rečiau gimdo neišnešiotus kūdikius, nei jaunesnės mamos, teigiama naujo, „PLOS One“ paskelbto tyrimo išvadose.
Tyrėjai išanalizavo 165 tūkst. gimdymų 32 Kanados ligoninėse ir išsiaiškino, kad mažiausia tikimybė pagimdyti neišnešiotą kūdikį gresia 30-34 m. moterims, antroje vietoje - 35-40 m. moterims. Didžiausia pirmalaikio gimdymo rizika gresia 20-30 m. ir vyresnėms nei 40 m. moterims.
Tyrimai parodo, kad vaikai, kurių mamos juos pagimdė būdamos vyresnės nei 35 m., turi mažiau elgesio sutrikimų nei kiti jų bendraamžiai. Tyrimo autoriai mano, kad vyresnės mamos turi daugiau kantrybės su vaikais.
Ir jie būna aukštesni bei protingesni už savo bendraamžius. Vyresnės moterys daugiau uždirba. Moterys, kurios pirmą vaiką pagimdo būdamos vyresnės nei 25 m., turi 11 proc. didesnę tikimybę sulaukti 90-ies metų, nei moterys, kurios vaikų susilaukia iki 25 m.
Psichologiniai Aspektai
Savo ruožtu Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Vitalija Mikutainienė pastebėjo, kad vėlyva motinystė turi tiek savo pliusų, tiek minusų. „Dažniausiai nėštumą planuodama vyresnė moteris emociškai yra brandesnė, ji turi didesnį finansinį užtikrintumą, kitaip reaguoja į įvairias situacijas, geriau įsivaizduoja, kas gali nutikti su vaiku.
Aišku, yra ir trūkumų - didesnė gyvenimo patirtis sąlygoja daugiau baimių, kad kažkas atsitiks su vaiku, tuomet atsiranda perteklinis noras jį apsaugoti, noras tobulai auginti, labiau išlepinti. Anot jos, paprastai vėlesnį nėštumą lemia vėliau prabudęs motinystės instinktas arba noras pakeliauti, pagyventi sau, susikurti gyvenimo pamatą.
„Be abejo, nėra jokių taisyklių, kada turėtų prabusti motinystės instinktas. Tačiau kai tai nutinka 30-35-erių ir jei dar antra pusė būna vyresnio amžiaus, tada neretai susiduriama su vaisingumo problemomis. Tad jei pradedamas gydymas, nėštumas užsitęsia, vaikelis būna labai išlauktas, tad labai saugomas.“
Gydytojų Rekomendacijos
Nė vienas gydytojas nerekomenduos moteriai pirmą kartą pastoti ir gimdyti 45-erių, tačiau visą reikiamą pagalbą suteiks. Kartu medikė pripažino, kad kalbant apie šią sritį vis dar nestinga mitų: „Ateina nėščioji, vieną kartą viskas gerai būna, o kitos konsultacijos metu stebiesi, iš kur tiek baimių atsirado.
Akušeris ginekologas Heraldas Stankevičius teigia, kad vieno atsakymo į klausimą apie gimdymo po 45 nėra. „Vienareikšmiškai pasakyti sunku, reiktų įvertinti kiekvieną situaciją individualiai. Jei moteris neturi vaikų, kartais gali būti ir kita santuoka, o vyras gali būti bevaikis, tada būtų pilnai suprantamas noras pastoti ir pagimdyti.
Dažniausiai 45-55 metais įvyksta menopauzė, moterims baigiasi menstruacijos, išsenka folikulų atsargos, todėl remiantis moters fiziologija, galima teigti, kad gimdymas po 45 m. neturėtų būti rekomenduojamas.“, - teigė ginekologas akušeris.
H. Stankevičiaus teigimu, jei tokiame amžiuje moteriai dar nebūna įvykusi menopauzė, vyksta kiti procesai - fioziologinis kiaušialąstės senėjimas. „Tai reiškia, kad kiaušialąstė sunkiau apvaisinama, zigota sunkiau implantuojasi, o implantavus daugiau šansų, kad gali įvykti persileidimas. Taip pat ženkliai padidėja apsigimimų rizika“, - kalbėjo gydytojas.
O iki kokio amžiaus gimdyti patariama? „Siūlyčiau pagimdyti kuo jaunesniame amžiuje, bent jau iki 40 metų, nes nuo 35-erių vaisingumas pradeda mažėti, didėja apsigimimų rizika, - tikino pašnekovas. - Bet negalima vienareikšmiškai visoms pasakyti.“
Klinikos „Motina ir vaikas“ gydytojos akušerės - ginekologės Henrietos Kažemėkaitytės, teigimu, įprastai kiekvieno nėštumo metu, nepriklausomai nuo amžiaus, numatomi septyni apsilankymai pas gydytoją, kurių metu atliekami ir trys ultragarso tyrimai: 13-os, 18-os savaičių ir po 30 savaitės tam, kad būtų įvertintas tikslus vaisiaus augimas, rizikos faktoriai, patologijos.
„Kiekvienas nėštumas ir galimos rizikos turi būti įvertintos individualiai, atlikti būtini tyrimai. Pirmo vizito metu reikėtų atlikti reikalingiausius prenatalinius, neinvazinius tyrimus, nuo kurių ir prasideda nėštumo priežiūra bei mamos ir kūdikio sveikatos puoselėjimas.
Gydytoja atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, ar bandote pastoti 20-ties, ar 30-ties, o gal 40-ties, skirtingas amžius turi savo pliusų ir minusų, tad būtina žinoti pagrindines rizikas ir pasirūpinti jų prevencija.
Konsultacijų metu visada aptariame moterų planus ir galimybes pastoti, išdiskutuojame amžiaus pliusus ir minusus. Be abejo, raginame neatidėlioti nėštumo itin ilgai, o ypač pirmojo, nes dar nežinia, ar nesusidursime su vaisingumo problemomis. Jeigu reikia, tiriame pacientę pagal nevaisingumo protokolą. Paaiškėjus, kad reikalingos dirbtinio apvaisinimo procedūros, tolimesniam ištyrimui ir gydymui nukreipiame pacientes į nevaisingumo srityje besispecializuojančius centrus.
Optimalus pastojimo amžius: 20-24 metai. Šis tarpsnis yra pats vaisingiausiais, turintis mažiausiai nėštumo ir gimdymo komplikacijų.
Pagal nėštumo priežiūros metodikas, remiantis amžiaus linija, visame pasaulyje aukštos rizikos nėštumu vadinamas toks, kai moteriai gimdymo metu yra 35-eri ir daugiau, o vyrui apvaisinimo metu 42-eji ir daugiau metų. Po 35 metų vaisingumas mažėja, pastoti būna sunkiau net ir visiškai sveikatos problemų neturinčioms, tiesiogiai proporcingai didėja apsigimimų dažnis.
Prieš planuojant pastoti, reikėtų planinės akušerio ginekologo konsultacijos, nes reikalinga įvertinti, ar moters sveikata nereikalauja detalesnio ištyrimo ar gydymo. Reikėtų pradėti nuo sveiko gyvenimo būdo, žalingų įpročių atsisakymo, folinės rūgšties vartojimo, pasitikslinimo apie persirgtas/nepersirgtas vaikiškas ligas (raudonukė, vėjaraupiai). Derinti sveiką pilnavertę mitybą su fiziniu aktyvumu, nutukusioms stengtis sumažinti kūno svorį. Jeigu sergate lėtinėmis ligomis, reikalingos atitinkamų specialistų konsultacijos, kad ligos būtų optimaliai kontroliuojamos leistinais vaistais.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinos Gimdymo Patirtys Alytuje: Tikros Atsiliepimų Istorijos, Kurios Jus Nustebins!
- Sužinokite viską apie gimdymo riziką po akių operacijos – svarbiausi faktai ir patarimai
- Kodėl neprasideda gimdymas? Svarbiausi faktai ir efektyvūs patarimai laukiančioms mamoms
- Vaikiško namelio statyba: nuo idėjos iki įgyvendinimo žingsnis po žingsnio
- Sužinokite, kada saugu vežti vaiką priekinėje sėdynėje – svarbiausi patarimai tėvams!