Moksliškai įrodyta, kad neigiamos emocijos nėštumo metu atsiliepia nėštumo eigai, gimdymui ir tolesnei vaiko sveikatai. Todėl reikėtų apie tai pakalbėti kiek plačiau, nes mūsų visuomenėje moters emocinei savijautai skiriamas per mažas dėmesys.
Emocijų poveikis vaisiui
Žmogaus asmenybė formuojasi per visą gyvenimą, tačiau labai svarbu žinoti, kad patys ankstyvieji įvykiai ypač svarbūs. Vaikas motinos įsčiose dar neturi apsaugos sistemos, kuri saugotų nuo neigiamų veiksnių. Visi veiksniai jį veikia tiesiogiai, todėl jo psichikoje motinos emocijos palieka gilų pėdsaką. Jei mums dar kelia nuostabą, tai mūsų proseneliai puikiai žinojo, kad nėščios moters emocijos veikia vaiko psichiką. Net pačiose primityviausiose kultūrose visada buvo taisyklės, kurios saugodavo nėščias moteris nuo visko, kas galėtų jas išgąsdinti ar nuliūdinti.
Apie įspūdžių, patirtų iki gimimo, poveikį galima surasti daugelyje senų tekstų. Apie tai rašė Hipokratas, Leonardas da Vinči, Biblija. Evangelijoje apie Luką sakoma: „Vos tik Elžbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elžbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios“(Lk 1,41).
Būsimoji mama gali sąmoningai veikti savo emocijas ir panaudoti jas daug efektyviau. Tai gyvybiškai svarbu vaikui, nes jo smegenys formuojasi veikiant jūsų mintims ir jausmams. Vaikui labai svarbu, ką jūs bendraudama jam perduodate. Jūsų meilė ar priešiškumas padeda formuoti vaiko emocinį gyvenimą. Teigiamos motinos emocijos reikalingos vaikui dar iki jo gimimo, nes jos formuoja jo pozityviąją patirtį. Motinos mintys ir jausmai - vienas iš tų veiksnių. Tačiau jis yra ypatingas, nes skirtingai nuo paveldėjimo, kurį lemia genetinis kodas, mintis ir jausmus galima kontroliuoti.
Tai, kad vaikas motinos įsčiose sugeba įsiminti įvykius ir kad jis yra jau sąmoninga būtybė, nekelia abejonių. Dar 1925 metais buvo įrodyta, kaip baimė ir nerimas gali būti sukelti cheminiu būdu, suleidžiant atitinkamų medžiagų. Jos visada atsiranda žmonių ir gyvūnų kraujyje tuo metu, kai jie jaučia ūmią ar chronišką įtampą, baimę, nerimą. Tai tos pačios medžiagos, kurias žmonės buityje vadina stresinėmis medžiagomis (pavyzdžiui, adrenalinas).
Kai tik šios medžiagos papuola į kraują, jos tuoj pat provokuoja visas fiziologines reakcijas, susijusias su baime ar nerimu. Moteris, kurią nuolat lydi neigiamos emocijos nėštumo metu, kuri jaučia baimę, įtampą, nerimą, šias medžiagas be jokių kliūčių iš savo organizmo perduoda vaikui ir jis jaučia tą patį pojūtį, kaip ir jo mama. Negimusio vaiko organizme dar nėra susiformavusi stresinių hormonų neutralizacijos sistema. Jie kritinėmis dozėmis susikaupia ne tik vaiko organizme, bet ir vaisiaus vandenyse, kuriuos jis nuolatos geria. Kadangi nėštumo antroje pusėje vaisius jau turi pakankamai subrendusią ypač jautrią nervų sistemą, nėra keista, kad jis dar įsčiose streso metu čiulpia pirštą ir neramiai elgiasi.
Stresui tęsiantis, vaisiaus vandenys nėštumo pabaigoje gali virsti savotišku „hormoniniu sultiniu“, kuriame yra vaikas. Tuo pat metu (dėl kraujagyslių spazmo), jis jaučia vis didesnę deguonies stoką, kuriam ypač jautrios smegenų nervinės ląstelės. Ilgai užsitęsusi deguonies stoka pavojinga vaisiaus nervų sistemai.
Tolesni tyrimai parodė, jog kiekvienas vaikas įsčiose savaip reaguoja į stresą. Ši jo reakcija suteikia mums svarbią informaciją apie tai, kokia bus vaiko asmenybė. Širdies susitraukimų ritmas ir judesių aktyvumas yra patikimas AŠ asmenybės rodiklis iki gimimo. Registruojant galima nustatyti, kaip vienas ar kitas vaikas reaguoja į stresą ar į reiškinius, sukeliančius baimę.
Įdomių rezultatų gauta tiriant paauglystės amžiaus vaikus, kurie įsčiose nepatyrė sunkių emocinių dirgiklių, ir vaikus, kuriems įsčiose teko patirti įvairių dirgiklių. Pastarosios grupės paaugliai buvo emocionaliai nepatvarūs. Tarp šių dviejų grupių paauglių buvo pastebėti skirtumai ir mąstymo procese. Pavyzdžiui, paaugliai iš pirmos grupės, žiūrėdami atitinkamą paveikslą, buvo linkę turinį kūrybiškai interpretuoti. Antros grupės paaugliai turėjo tendenciją pasakoti konkrečiai, ką matė prieš save. Aišku, naujagimis negali mums papasakoti, kokius motinos jausmus jam teko įsčiose išgyventi ir kaip jis į juos reagavo. Tačiau, kaip ir suaugę žmonės, būdamas silpnas psichologiškai, jis greičiausiai bus neatsparesnis ir įvairioms ligoms. Kai žmogus nelaimingas, jis dažnai jaučia fizinius negalavimus ir būna emocionaliai neatsparus.
Streso priežastys nėštumo metu
Besilaukiančios moters streso priežastys gali būti įvairios. Visiems žinoma, kad nėščios moterys yra jautresnės, lengviau įžeidžiamos ir greitai verkia, linkusios nerimauti, nepasitikėti, svyruoja jų nuotaika. Panašios emocijos yra laikinos ir neturi žymaus poveikio nėštumo eigai. Jos yra apsauginė organizmo reakcija. Visai kas kita, jeigu vyksta stiprūs emociniai sukrėtimai, išgąstis arba ilgi, ne mažiau 2-3 mėnesius trunkantys, išgyvenimai. Pati nepalankiausia padėtis, jei moteris patiria tokį didelį stresą I nėštumo trimestru. Dažniausiai būna vaisiaus atmetimo reakcija ir tik apie 15 proc. moterų išnešioja vaikus.
Pastebėta įdomi priklausomybė tarp vaiko lyties ir nėštumo bei gimdymo eigos. Dėl moters ligų antroje nėštumo pusėje mergaitės dažniau gimsta pridususios, užslopintos. Pirmais gyvenimo metais jos būna labai neramios, vėliau pradeda vaikščioti, yra emocionaliai nepatvarios ir baikščios.
Viena iš dažniausių nėštumo komplikacijų yra persileidimas ar priešlaikinis gimdymas. Tarp įvairių priežasčių svarbios reikšmės neišnešiojimui turi psichologiniai veiksniai. Tai motinos baimė, polinkis nerimui, laukiant nėštumo pabaigos, padidėjęs jautrumas stresui. Ypač svarbūs tokie stresai, kurie kyla dėl santykių su vyru.
Mergaitė biologiškai artimesnė motinai, intymiau susijusi su ja. Jei buvo gresiančio persileidimo reiškiniai, net esant palankiai gimdymo eigai ir berniukai, ir mergaitės yra labiau neramūs. Abiejų lyčių vaikus anksčiau laiko vienodai gimdo moterys, kurios persitempia moksle ir darbe. Dėl jaudulio nėštumo pabaigoje ne tik užsitęsia gimdymo procesas, bet ir po gimdymo moteris gali kraujuoti. Gimusios mergaitės jautresnės infekcijai.
Būtų naivu galvoti, jog streso poveikis išnyksta kartu su vaiko gimimu. Padidėjęs motinos dirglumas, dažnos neigiamos emocijos nėštumo metu ir ypač jaudulys nėštumo pabaigoje, veikia vaiko emocinę būseną tolesniais gyvenimo metais. Labiau mamos išgyventas stresas veikia mergaites, ypač pirmais jų gyvenimo metais. Joms nustatomas didesnis nervinių sutrikimų spektras.
Be motinos streso, vaisius pasižymi dideliu jautrumu išorinės aplinkos garsams. Todėl reikėtų vengti garsios kalbos, ypač santykių aiškinimosi šeimoje bei konfliktų. Būsimas vaikas neišvengiamai dalyvauja šiuose konfliktuose, išreikšdamas nerimą intensyviais ir dažnais judesiais.
Miego sutrikimai nėštumo pradžioje
Įvairių tyrimų duomenimis, besilaukiančios mamos miega mažiau nei nesilaukiančios moterys. Viename literatūros šaltinyje net teko rasti teiginį, kad besilaukiančių mamų miego fazės tampa panašios į kūdikių miego fazes - taip mamos organizmas lyg ruošiasi būsimam pasikeitusiam miego ir būdravimo ciklui. Pirmąjį trimestrą neretai būsimosios mamos pasakoja, kad visą laiką jaučiasi mieguistos, pavargusios ir vis dairosi, kur čia vėl prigulus - trumpai tariant, pasijunta tikros „miegapelės“.
Svarbu žinoti, kad su šiuo noru nuolat miegoti nereikėtų kovoti, o geriau kaip tik jį išnaudoti ir leisti sau „pasivyti“ „miego skolą“. Žinoma, kad dauguma moterų vidutiniškai miega vos 6 su puse valandos per naktį, todėl nuolat yra neišsimiegojusios (kai kuriais atvejais neilgas nakties miegas yra įgimta savybė, ir tokiam žmogui visiškai užtenka ir nedidelio valandų skaičiaus, kad gerai jaustųsi, tačiau dažniau geram poilsiui vis dėlto reikėtų skaičiuoti 8 valandas miego per naktį). Jeigu yra galimybė, pasistenkite šį miego trūkumą kompensuoti dar iki pastojimo, o jei tada nespėjote - naudokitės proga pasirūpinti savimi (ir savo mažyliu) bent jau dabar.
Pirmiausia, kas turi įtakos nėščiųjų miegui - tai jų hormonų koncentracijos pasikeitimas: didesnis mieguistumas, kuriuo skundžiasi didelė dalis besilaukiančių moterų, yra susijęs su padidėjusia hormono progesterono koncentracija (šis hormonas yra svarbus nėštumo palaikymui). Yra žinoma, kad greitesniam nuovargiui ir ankstesnei užmigimo pradžiai turi įtakos miegą skatinantis ir kūno temperatūrą didinantis progesterono poveikis.
Kiti veiksniai, įtakojantys miegą:
- Širdies ir plaučių veikla.
- Didėja cirkuliuojančio kraujo tūris (jo tampa 30-50 proc. daugiau).
- Nepatogūs kūno pokyčiai.
- Padidėjusios ir jautrios krūtys.
- Dažnas šlapinimasis (atsakingas hormonas progesteronas).
- Pykinimas.
- Nuotaikų kaita.
- Nerimas.
Košmarai nėštumo metu
Nėštukių sapnai dažnai būna ryškesni ir įspūdingesni nei buvo iki nėštumo. Pasitaiko ir košmarų, dažnai šie gąsdinantys sapnai susiję su kūdikiu, pavyzdžiui, kūdikio išmetimas iš rankų. Tyrimai rodo, kad košmariškus sapnus sapnuoja 72proc, besilaukiančių moterų - tai yra beveik trys ketvirtadaliai visų nėštukių.
Tokie sapnai susiję su dideliu nerimu dėl būsimo kūdikio sveikatos, priežiūros, gyvenimo pasikeitimų, tačiau gali būti ir sapnų su stipriais erotiniais išgyvenimais. Manoma, kad ryškūs sapnai yra susiję su tuo, kad nėštumo metu būsimoji mama miegodama daugiau laiko praleidžia greitųjų akių judesių (REM) miego fazėje, kai smegenys yra aktyviausios, o dėl dažnų prabudimų, kurių priežastis aptarinėjame, sapnus labiau pavyksta prisiminti.
Dažniausi košmarai nėštumo metu:
- Sapnai apie tai, kad kažkur padėjote savo naujagimį ar kūdikį ir niekaip negalite jo rasti.
- Sapnai apie tai, kad pagimdėte gyvūną ar kokią kitą būtybę.
- Sapnai apie tai, kad pagimdėte pabaisą.
- Sapnai apie iškritusį dantį (jaučiatės prarandanti kontrolę).
- Sapnai apie tai, kad esate įžymybė.
Kaip pagerinti miego kokybę nėštumo metu
- Planuokite savo miego laiką taip, kaip planuojate visa kita.
- Eikite gultis ir kelkitės kiekvieną dieną tuo pačiu metu, įskaitant savaitgalius.
- Dieną gerkite daug skysčių, ypač vandens, tačiau ribokite jų kiekį prieš eidamos miegoti (maždaug likus 3 valandoms iki ėjimo gultis).
- Venkite gerti gėrimus su kofeinu, tai yra, gaiviuosius gėrimus (įskaitant kokakolą), kavą, arbatą, arba, jei turite labai stiprų įprotį, gerkite rytais ir prieš pietus.
- Pykinimui sumažinti dieną vis užkąskite įvairių užkandžių - pavyzdžiui, sūrių sausainiukų, riešutų ir panašiai.
- Pagrindiniai valgymai turėtų būti ryte ir dienos metu, vakare stenkitės pernelyg neprisivalgyti.
- Miegą pagerina baltymų turintis maistas, pavyzdžiui, varškė, jogurtas - juose yra aminorūgšties triptofano, sukeliančio mieguistumą.
- Leidus gydytojui, reguliariai nesunkiai sportuokite ar mankštinkitės (ypač tinka specialiai besilaukiančioms moterims skirti užsiėmimai, baseinas) ar bent jau pasivaikščiokite.
- Jei turite galimybę, mokykitės atsipalaidavimo (relaksacijos) bei kvėpavimo technikų.
- Užmigti gali padėti šilta vonia ar dušas, puodelis šiltos žolelių (pavyzdžiui, melisų) arbatos prieš einant miegoti.
- Išbandykite eterinį levandų aliejų: užlašinkite porą jo lašų ant pagalvės ar eterinio aliejaus garintuvo.
- Reikalaukite, kad jus supantys žmonės nerūkytų.
- Pasistenkite, kad miegant kambaryje būtų tamsu, nejunkite jokių aparatų su šviečiančiais ekranais: tik tamsoje gaminasi miegą skatinantis hormonas melatoninas.
- Kad išvengtumėte rėmens, venkite aštraus, rūgštaus (pvz., pomidorų ir jų patiekalų) ar kepto maisto, dienos metu valgykite dažnai, bet po nedaug.
- Miegokite gulėdamos ant šono, sulenkusios kojas per klubus ir kelius. Jei labai vargina košmarai, o jūs nuolat išgyvenate nerimą dėl būsimų gyvenimo pasikeitimų, gali būti naudinga kreiptis į psichologą/psichoterapeutą.
Ankstyvo nėštumo požymiai
Ankstyvo nėštumo ženklai ir simptomai gali būti apgaulingi, be to, kiekvienas nėštumas, kaip ir kiekvienas naujagimis, yra skirtingas. Taigi nemanykite, kad kiekvieno nėštumo metu jausite tuos pačius simptomus.
Dažniausi ankstyvojo nėštumo požymiai:
- Mėnesinės vėluoja.
- Skaudančios ir patinusios krūtys ir/ar speneliai.
- Neįprastas nuovargis.
- Lengvas kraujavimas ar spazmai.
- Rytinis pykinimas.
- Bėgiojimas į tualetą.
Jeigu negalite užmigti, neverskite savęs gulėti lovoje ir vartytis nuo šono ant šono, kad kaip nors užmigtumėte, ir neskaičiuokite praėjusių minučių ir jums likusių valandų iki rytinio žadintuvo suskambėjimo. Geriau atsikelkite, paskaitykite knygą, paklausykite muzikos, pažiūrėkite televizorių...
Daugumai moterų miego sutrikimai atsiranda jau pirmo trimestro metu, kai kurie daktarai linkę susieti nemigos atsiradimą su nėštumo pradžia. Nėščiųjų miego sutrikimo priežastys gali būti fiziologinės, tokios kaip tinkamos padėties ieškojimas, nugaros skausmai, vaisiaus judesiai, šlapimo pūslės veiklos sutrikimai, ėda rėmuo, traukuliai, pilvo niežtėjimas dėl odos ištempimo, ir psichologinės - nuovargis, nervinė įtampa, stresas (ateinančių pasikeitimų baimė, gimdymo baimė), nakties košmarai.
Pradėti kovoti dėl ramaus miego reikia nuo pat ryto! Nes miego ilgumas ir kokybė priklauso nuo tinkamo režimo ir mūsų elgesio dieną. Tad raskite laiko ir galimybių atlikti nesudėtingus pratimus. Galite vaikščioti po parką, daryti gimnastikos pratimus ir net šokti. Jeigu jūs sapnuojate košmarus, apie kuriuos ilgai negalite pamiršti, dieną pakalbėkite apie juos su vyru (mama, drauge). Psichoanalitikai mano, kad naktinių košmarų aptarimas yra labai efektyvi priemonė, kovojant su baime.
Atsiminkite - jūsų kūnas turi priprasti prie to, kad lova - tai vieta, skirta tik miegui: atsikratykite įpročio drybsoti lovoje, venkite skaityti ar žiūrėti televizorių lovoje.
Miego sutrikimai vaikystėje
Kai kuriems vaikams kuriuo nors amžiaus periodu sutrinka miegas. Dažniausi miego sutrikimai vaikystėje: košmarai, naktinės baimės ir naktinis vaikščiojimas (lunatizmas). Miego sutrikimai gali atsirasti įvairiose jo fazėse. Užmigimo fazėje judesiai būna ritmiški, vaikas šoka iš miego, kojas traukia mėšlungis. Lėtojo miego fazės sutrikimai: naktinis vaikščiojimas bei naktinės baimės. Aktyvaus miego su sapnais fazėje vaikas gali sapnuoti košmarus.
Jeigu koją jums sutraukė mėšlungis, ištieskite šią koją ir užrieskite pirštus į viršų, savęs link, arba koją stipriai įremkite į sieną. Galite pastovėti ant mėšlungio apimtos kojos ar atlikti tempimo pratimus. Varginant kojų raumenų mėšlungiui, venkite gazuotų gaiviųjų gėrimų ir pasirūpinkite, kad jūsų maiste būtų pakankamai kalcio, magnio bei kalio (prireikus vartokite šių mineralų papildų).
Valgykite pieno produktų, kalio gausite su bulvėmis, bananais, avokadais, sėlenomis, miežiais, magnio yra migdoluose ir anakardžių riešutuose. Visų trijų mineralų yra špinatuose ir jogurte.
Daktarai dažniausiai sako, kad nemiga - tai ne liga, o simptomas, procesų, vykstančių organizme, išraiška. Tam, kad būtų nugalėta nemiga, reikia išsiaiškinti, kas tai per procesai, ir pabandyti neutralizuoti jų išraiškas. Nėštumo pradžioje nemiga gali atsirasti dėl hormoninių pasikeitimų moters organizme (pvz., padidėja progesterono ir kitų hormonų kiekis moters kraujyje). Mobilizuojant jėgas nėštumui apsaugoti, jie tuo pat metu mobilizuoja visą organizmą ir kartais tiesiog neleidžia moteriai atsipalaiduoti. Laikui bėgant priežasčių nemigai atsiranda vis daugiau.
Bet kuri iš šių priežasčių gali sukelti nemigą, o dažniausiai jų būna net kelios. Tad raskite laiko ir galimybių atlikti nesudėtingus pratimus. Galite vaikščioti po parką, daryti gimnastikos pratimus ir net šokti.
Atsiminkite - jūsų kūnas turi priprasti prie to, kad lova - tai vieta, skirta tik miegui: atsikratykite įpročio drybsoti lovoje, venkite skaityti ar žiūrėti televizorių lovoje.
Tyrimai apie miego sutrikimus
Nacionalinės miego organizacijos duomenimis, Amerikoje moterys vis dažniau ir dažniau skundžiasi miego sutrikimais. Jeilio universitete atliktame tyrime buvo nustatyta, kad daugiau kaip pusė besilaukiančių moterų skundėsi nugaros skausmais, o dauguma iš jų teigė, kad šie skausmai trikdė jų miegą.
Dr. Katrina Ly (Kalifornijos universitetas, San Franciskas) moterims rekomenduoja pirmojo trimestro metu planuoti miegą taip pat, kaip jos planuoja likusią dienos dalį. Tyrimo metu, palyginus pirmą kartą besilaukiančias mamas ir nešiojančias nebe pirmą vaisių, paaiškėjo, jog "patyrusios" mamos kiekvieną naktį išmiega 45 - 60 minučių ilgiau. Šio papildomo miego dėka nėštumas siejamas su pozityvesniais išgyvenimais.
Dr. Mindelio ir dr. Bario J. Jakobsono studija "Miego sutrikimai nėštumo metu" rodo, kad baigiantis nėštumui iš naktį prabundančių moterų net 97,3% kiekvieną naktį prabusdavo vidutiniškai 3,11 karto. Du trečdaliai moterų naktį prabusdavo penkias ar daugiau naktų per savaitę. Dažni prabudimai sutrikdo natūralų miego ciklą.
Sąsaja tarp košmarų ir sveikatos problemų
Dažnai sapnuojami košmarai gali būti ankstyvas įspėjamasis signalas apie sveikatos sutrikimus. Stebint sapnų modelius galima gauti vertingos diagnostinės informacijos, kurią sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai gali panaudoti pagrindinėms problemoms nustatyti dar prieš joms visiškai pasireiškiant.
Tyrimais nustatyta, kad dažni košmarai siejami su tokiomis ligomis kaip širdies ir kraujagyslių ligos, neurologiniai sutrikimai ir autoimuninės ligos.
Nauji tyrimai rodo, kad pasikartojantys košmarai gali būti ankstyvieji įspėjamieji signalai apie įvairius neurologinius sutrikimus dar prieš pasireiškiant įprastiniams diagnostikos kriterijams.
Tyrimais nuolatiniai košmarai siejami su ankstyvosiomis Parkinsono ligos ir demencijos stadijomis, ypač jei juose yra smurto ar fizinės grėsmės. REM miego elgesio sutrikimas, kuriambūdinga sapnų vaidyba, dažnai pasireiškia metais ar net dešimtmečiais anksčiau nei šios ligos.
Be neurologinių susirgimų, miego sutrikimai,ypač dažni košmarai, yra labai susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis.
Tyrimai rodo, kad asmenims, nuolat sapnuojantiems košmarus, padidėja hipertenzijos, koronarinės širdies ligos ir širdies priepuolių rizika.
Dažni košmarai nuolat siejami su padidėjusiu nerimu, depresija ir potrauminio streso sutrikimu.
Tyrimai rodo, kad asmenys, kas savaitę sapnuojantys košmarus, susiduria su tris kartus didesne minčių apie savižudybę rizika, palyginti su tais, kurie nesapnuoja košmarų.
Kortizolio disbalansas, dažnai susijęs su lėtiniu stresu, gali sukelti ryškius košmarus su pavojaus ar persekiojimo scenarijais.
Moterys, kurioms menstruacijų, nėštumo ar menopauzės metu svyruoja estrogenų ir progesterono kiekis, dažnai pasakoja apie padidėjusį košmarų aktyvumą. Šie hormonų sukeliami košmarai dažnai būna ankstesni už fizinę diagnozę ir yra ankstyvieji įspėjamieji signalai apie pagrindinius endokrininius sutrikimus.
Pacientai, pranešantys apie staiga prasidėjusius košmarus pradedant vartoti naujus vaistus, turėtų dokumentuoti savo sapnus. Ši dokumentacija padeda gydytojams atskirti reakcijas į vaistus nuo pagrindinių būklių, todėl galima greitai įsikišti, kol šalutinis poveikis nesustiprėjo arba neišryškėjo reikalavimų laikymosi problemos.
Kai miegant pasunkėja kvėpavimas, smegenys šį sutrikimą gali suprasti kaip pavojų, kuris pasireiškia bauginančiais sapnais. Be to, kvėpavimo takų vaistai, pavyzdžiui, bronchus plečiantys preparatai, kartais kaip šalutinis poveikis sustiprina sapnų aktyvumą.
Tyrimai rodo, kad dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) ir uždegiminės žarnyno ligos koreliuoja su dažnesniais košmarais, galbūt dėl citokinų išsiskyrimo, turinčio įtakos smegenų chemijai. Maisto netoleravimas ir alergija taip pat gali sutrikdyti miego struktūrą, kai per naktį organizmas apdoroja probleminius maisto produktus.
Pacientai turėtų vesti miego dienoraštį, kuriame registruotų košmarų dažnumą, turinį, trukmę ir juos lydinčius fizinius simptomus atsibudus.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Rūgštis nėštumo metu: kaip sumažinti diskomfortą?
- Valerijono tabletės nėštumo metu: ar saugu? Poveikis, dozės
- Socialinės Apsaugos Ministrės Vizitas Šiauliuose: Naujos Galimybės Socialinių Paslaugų Finansavimui ir Vaikų Dienos Centrams!
- Efektyviausi komandinio darbo stiprinimo metodai bendruomeniniuose globos namuose – atraskite sėkmės raktą!