Artėjant gimdymui, būsimi tėvai dažnai svarsto apie gimdymo būdą. Visuomenėje netyla diskusijos: kas geriau ir saugiau - gimdyti natūraliai ar rinktis Cezario pjūvio operaciją (CPO)? Nors kartais girdime kraštutinių nuomonių ar bauginančių istorijų, svarbu suprasti, kad medicinos požiūriu nėra vieno „geriausio“ būdo visiems.
Žmogaus kūnas evoliuciškai yra prisitaikęs gimdyti natūraliai, per makštį. Fiziologinė norma: Tai natūralus procesas, kurio metu moters organizmas pats gamina hormonus (pvz., oksitociną), skatinančius gimdos susitraukimus ir ryšio su kūdikiu mezgimą. Nauda naujagimiui: Kaip minėta, natūralus gimdymas padeda geriau pasiruošti kvėpavimui. Tačiau ir natūralus gimdymas nėra be rizikos. Net ir esant mažos rizikos nėštumui, gali pasitaikyti komplikacijų: tarpvietės plyšimai, gausesnis kraujavimas po gimdymo, vaisiaus hipoksija (deguonies trūkumas) dėl nenumatytų priežasčių, retais atvejais - petukų distocija ar kitos gimdymo traumos.
Todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kad vienas ar kitas būdas yra absoliučiai „geresnis“ ar „saugesnis“. Natūralus gimdymas yra fiziologinė norma ir dažniausiai saugiausias kelias sveikai mamai ir kūdikiui. Tačiau Cezario pjūvio operacija yra nepaprastai svarbi ir gyvybes gelbstinti medicininė priemonė, kai tam yra aiškios priežastys. Svarbiausias tikslas - sveika mama ir sveikas naujagimis.
Pogimdyvinis Laikotarpis ir Moters Organizmo Pokyčiai
Vaisiui vystantis mamos gimdoje, pasikeičia daugelio vidaus organų padėtis, todėl reikia laiko, kad jie grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Akušeriai- ginekologai pogimdyviniu vadina laikotarpį, per kurį baigiasi organų ir sistemų, pakitusių per gimdymą ir nėštumą, involiucija (grįžtamieji pakitimai). Šis laikotarpis paprastai tęsiasi 6-8 savaites. Per jį atkuriama ankstesnė veikla beveik visų moters organų, išskyrus krūtų ir hormoninės sistemos, kuriems kitu režimu teks dirbti ir toliau - visą žindymo laiką.
Kas Vyksta Gimdoje?
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 val. ji yra prasivėrusi 4-6 cm, po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Netgi praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tų moterų, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Makšties Išskyros (Lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą.
Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių Veikla
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir Išoriniai Lytiniai Organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Šios srities pokyčiai, deja, neišvengiami.
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms).
Hemorojus
Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti. Hemorojui gydyti rekomenduojamas specialus tepalas arba kremas, skirtas tepti išangės sritį, gydomosios vonelės, žvakutės į tiesiąją žarną, mitybos reguliavimas (dieta ir skysčiai). Būklei negerėjant, būtina gydytojo chirurgo - koloproktologo konsultacija.
Vidurių Užkietėjimas
Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas. Pasituštinti moteris turėtų per tris paras po gimdymo.
Nuotaikos Svyravimai
Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Praeinančią depresiją sukelia tokie veiksniai kaip emocinė krizė po gimdymo sukelto susijaudinimo ir baimės, diskomfortas ankstyvuoju laikotarpiu po gimdymo, nuovargis ir miego trūkumas, baimė atrodyti negražiai. Kai kurioms moterims ši būklė trunka kelias dienas, kitos gali kankintis net ir mėnesį. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
Krūtų Pokyčiai
Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Jame esantys antikūnai saugo naujagimį nuo patogeninių virusų. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas - riebalų ir baltymų sankaupa angliavandenių ir mineralų tirpale. Laktaciją reguliuoja kompleksiniai neurohumoraliniai mechanizmai, o jos intensyvumas ir trukmė priklauso nuo to, kaip dažnai žindomas kūdikis.
Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C. Tai vadinamoji pieno karštinė, kuri paprastai trunka 24 val. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei parą, galima įtarti infekciją.
Plaukų Slinkimas
Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Skausminga Makštis
Moterų, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Šiuo atveju kokio nors ypatingo gydymo nesiūloma. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo Nelaikymas
Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas, perteklinis liekamojo šlapimo susilaikymas, šlapimtakių ir inkstų geldelių išsiplėtimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji. Išsiplėtę šlapimtakiai ir inkstų geldelės tampa normalios būsenos praėjus dviem-aštuonioms savaitėms po gimdymo.
Kūno Patinimas
Dėl nėštumo metu susikaupusių skysčių ir organizme vykstančių hormoninių pokyčių po gimdymo kurį laiką vargina kūno patinimas. Dauguma moterų po gimdymo netenka maždaug 5,5 kg (3-4 kg sveria kūdikis, nuo 400 g iki beveik kilogramo - placenta, dar apie pusę kilogramo sudaro kraujas ir vaisiaus vandenys). Mažėjant skysčių kiekiui organizme, iki pirmosios savaitės pabaigos moteris turėtų netekti dar 1,5-2 kg svorio.
Lytiniai Santykiai
Lytinius santykius po gimdymo patariama turėti ne anksčiau kaip po 6-8 savaičių (tiek, kiek trunka laikotarpis po gimdymo). Prieš tai rekomenduotina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris turėtų įvertinti moters lytinių organų būklę. Praėjus 6-8 savaitėms po gimdymo, gimda susitraukia (dydis tampa įprastas), užsidaro gimdos kaklelis ir susiformuoja nuo infekcijų gimdą saugantis gleivių kamštis.
Po cezario pjūvio operacijos, kaip ir po natūralaus gimdymo, lytinius santykius rekomenduojama atnaujinti ne anksčiau kaip po 8 savaičių, Manoma, kad per tiek laiko gerai sugyja pooperacinis randas ir moteris įgyja pakankamą apsaugą nuo galimos infekcijos.
Po gimdymo infekcijos sukėlėjams patekus į gimdos ertmę, gali prasidėti gimdos uždegimas (endometritas), kuriam būdinga aukšta temperatūra, skausmai pilvo apačioje, nemalonaus kvapo išskyros iš makšties.
Cezario Pjūvio Operacija: Kada Tai Būtina?
Gydytoja E.Bartusevičienė įvardija pagrindines priežastis, kodėl gimdyvėms atliekama cezario pjūvio operacija ir pabrėžia, kad ši chirurginė procedūra gelbsti gyvybę ir sveikatą tik tada, kai yra atliekama pagal absoliučias, argumentuotas ir pagrįstas indikacijas, t.y., kai natūralus gimdymas per makštį yra rizikingesnis nei galimos cezario pjūvio komplikacijos.
„Didesnį cezario pjūvio operacijų skaičių šiandien lemia tokios priežastys kaip vis vyresnis gimdyvių amžius, vyraujanti nutukimo „epidemija“, dažniau atliekamos pagalbinio apvaisinimo procedūros. Dėl geros medicinos pagalbos daugiau moterų, kurios serga sunkiomis lėtinėmis ligomis ir kurios anksčiau nepastodavo ir neišnešiodavo kūdikio, dabar gali gimdyti, tačiau joms dažnai atliekama cezario pjūvio operacija“, - teigia E.Bartusevičienė.
Gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus. Nepaisant to, kad pagrindinė priežastis, kodėl moterys kartais pageidauja, jog joms būtų atliekama ši operacija, išlieka naujagimio saugumas ir sveikata, gydytoja pabrėžia kitą vyraujantį motyvą.
„Manoma, kad cezario pjūvis yra tarsi išeitis, norint išvengti gimdymo skausmų. Tuomet susidaro kiek ironiška situacija - gimdyvė, siekdama išvengti vienkartinio skausmo, rizikuoja ateityje patirti nuolat besitęsiančius ar pasikartojančius skausmus dėl galimai po operacijos susidariusių sąaugų pilve“, - pasakojoa gydytoja akušerė ginekologė.
Cezario Pjūvis: Pavojai ir Kūdikiui, ir Mamai
Komplikacijos, kurios gali kilti cezario pjūvio operacijos metu ar po jos, yra susijusios ne tik su anestezija: galimas greta esančių organų pažeidimas, didesnė infekcijos, kraujo perpylimo tikimybė, trombembolinės komplikacijos, sąaugos pilve, kurios ateityje sukelia persistuojantį skausmą.
„Po cezario pjūvio moterims sunkiau ateityje pastoti, dažniau nėštumas būna negimdinis ar baigiasi persileidimu. Jei moteris pastoja, kitas nėštumas ir gimdymas tampa rizikingesnis. Dažniau būna vaisiaus augimo sulėtėjimas, priešlaikinis gimdymas, gimdos plyšimas, nenormalus placentos prisitvirtinimas gimdoje ar jos įaugimas į gimdos sieną, dėl ko gimdymo metu moteris dažnai netenka daug kraujo, iškyla grėsmė naujagimio ir jos pačios sveikatai ir gyvybei“, - aiškina E.Bartusevičienė.
Cezario pjūvio operacijos būdu gimę naujagimiai, kaip pabrėžia docentė, dažniau patiria kvėpavimo sutrikimus iškart po gimimo.
„Operacijos metu naujagimių oda ir žarnynas nėra apsėjamas gerosiomis motinos bakterijomis, kurios labai svarbios vaiko imunitetui ir metaboliniams procesams organizme vystytis. Būtent dėl to cezario pjūvio operacijos būdu gimę vaikai dažniau serga I tipo cukriniu diabetu, nutukimu, bronchine astma ir kitomis imuninės sistemos ligomis“, - teigia E.Bartusevičienė ir priduria, kad būtent dėl to ši operacija turi būti atliekama tik esant pagrįstoms indikacijoms.
„Moterys mano, kad kartą gimdymo metu patyrus cezario pjūvio operaciją, natūraliai pagimdyti nėra įmanoma - moksliniai tyrimai byloja, kad tai pavyksta vis didesniam procentui gimdyvių. Sumažinti nereikalingų cezario pjūvio operacijų skaičių galima tik šviečiant visuomenę. Būtina garsiai kalbėti apie galimas komplikacijas ir problemas, skatinti akušerių autonominę praktiką. Labai svarbu išgirsti duomenis, kurie padarė įtaką visuomenės sveikatai pasaulyje ir žengti koja kojon su naujausiomis, mokslo žiniomis pagrįstomis praktikomis“, - pataria gydytoja.
Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinika cezario pjūvio operacijų skaičiaus dinamiką analizuoja nuo 2012 metų. Klinikos duomenimis, cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje nuo 26,5 proc. (2012 m.) sumažėjo iki 20,6 proc. (2017 m.), Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje jis sumažėjo 3 proc. ir siekia 27,3 proc.
Visais laikais gimdymas natūraliais takais buvo pagrindinis gimdymo būdas, o cezario pjūvio operacija buvo laikoma rizikinga procedūra, keliančia grėsmę motinai ir naujagimiui - atliekama tik esant indikacijoms. Gimdymas natūraliais takais yra ne tik natūralus procesas, bet taip pat lyginant su cezario pjūvio operacija susijęs su mažesne komplikacijų tikimybe kitų nėštumų metu.
Gimdymas natūraliais takais - tai naujagimio gimimas iš gimdos - per atsivėrusį gimdos kaklelį ir makštį. Priežastys, lemiančios nepagrįstą baimę gimdyti natūraliais takais: neigiama paskutinio gimdymo natūraliais takais patirtis, patiriamas didelis skausmas, amžius.
Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Padidėja kraujavimo rizika.
Šiuo metu Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams.
Atsižvelgus į moters, vaisiaus būklę, indikacijas ir nustačius, kad natūralus gimdymas gali sukelti pavojų, atliekama cezario pjūvio operacija.Atsižvelgiant ir į gydytojų akušerių - ginekologų nuomonę, net 97,5 proc. specialistų pirmą kartą gimdančiai moteriai rekomenduotų gimdymą natūraliais takais.
Cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje
| Metai | Cezario pjūvio operacijų skaičius | Procentas |
|---|---|---|
| 2012 | - | 26.5% |
| 2017 | - | 20.6% |
žymės:
Panašus:
- Natūralaus Pluošto Kempinė Kūdikiui: Kaip Tinkamai Rūpintis Ir Kodėl Tai Svarbu Jūsų Mažyliui
- Neįtikėtini natūralaus medžio vaikiškų lovyčių privalumai ir paslėpti trūkumai, kuriuos turite žinoti!
- Vaiko gimdymo atostogos: viskas, ką reikia žinoti apie išmokas ir trukmę
- Slaugytojų Atlyginimai Globos Namuose su Psichikos Negalia Lietuvoje: Ką Reikia Žinoti?
- Geriausios Išmokos Už Vaikus Vokietijoje – Sužinokite, Kaip Gauti Kindergeld Lengvai!