Kuriam tėčiui ar mamai nėra tekę raudonuoti iš gėdos dėl savo vaiko netinkamo elgesio, kai pačiu svarbiausiu momentu vaikas atsisako rengtis, išeiti iš žaidimų aikštelės, pradeda muštis su kitu vaiku ar pasisavina ne jam priklausantį daiktą. Tėvai neretai nežino, kaip drausminti vaiką, jei ,,auklėjimas diržu“ nėra rekomenduojama ir efektyvi auklėjimo priemonė.
Ribų nustatymas ir taisyklės
Jei namuose atrodo, kad neturite problemų dėl vaiko elgesio, o auklėtojos ar mokytojos skundžiasi dėl netinkamo vaiko elgesio, gali būti, kad namuose Jūs vaikui leidžiate viską. Pirmiausia nusibrėžkite ribas sau, t.y. vaiko netinkamą elgesį suskirstykite į tris kategorijas: vaiko elgesys, kurio niekada netoleruosite (pvz.: kitų mušimas, daiktų gadinimas), elgesys, kurį kartais vaikui leisite (pvz.: saldumynų valgymas prieš pietus) ir elgesys, kuris nėra reikšmingas (pvz.: vaikas nesusitvarko žaislų). Skirtingi tėvai skirtingai sudėlioja ribas ir tai padeda jiems geriau orientuotis, dėl kokio vaiko elgesio, drausminti vaiką, o į kokį nekreipti dėmesio.
Sekantis žingsnis, reikia susėsti visai šeimai ir susirašyti namų taisykles. Jei tokios taisyklės neegzistuoja vaikas paprasčiausiai gali nežinoti, koks elgesys yra tinkamas, o koks ne. Taisyklių gali būti iki dešimties. Teisę nustatyti taisykles turi ir vaikai. Labai dažnai vaikai nori, kad tėvai ant jų nerėktų. Elgesio taisykles naudinga aptarti einant į įvairias viešas erdves, pvz.: prieš einant į parduotuvę, susitarti ką ir kiek pirksite. Reikalavimai vaikui turi būti adekvatūs jo amžiui ir vystymosi raidai. Kažin ar dvimetis, ar trimetis yra pajėgus paklusniai vaikštinėti po prekybos centrą keletą valandų.
Netinkamo elgesio priežastys
Norint koreguoti vaiko netinkamą elgesį, reikėtų išsiaiškinti kokio tikslo vaikas siekia netinkamu elgesiu ir ar tokiu elgesiu jis pasiekia savo tikslo. Paprastai vaikai elgdamiesi netinkamai bando pasiekti kelių dalykų: siekia dėmesio, nori valdžios, siekia atkeršyti arba rodo nevykėliškumą. Žinant, kokio tikslo siekia vaikas, galima, jo poreikius patenkinti iki tol, kol jis pradės elgtis problematiškai.
Dėmesio siekimas
Tarkim, jei galvojate, jog vaikas savo elgesiu siekia Jūsų dėmesio, tai jam reikia skirti daugiau dėmesio.
Valdžios siekimas
Jei vaikas nori pasiekti daugiau valdžios, tada galite jam leisti daugiau priimti savarankiškų sprendimų, t.y. rinktis iš kelių Jūsų pasiūlytų variantų: pvz.: kurias iš šitų dviejų kelnes nori vilktis į mokyklą arba kuriuos namų darbus nori atlikti pirmiausiai matematikos ar lietuvių. Taip vaikas jausis labiau kontroliuojantis savo gyvenimą ir mažiau Jums priešinsis.
Nevykėliškumo rodymas
Vaikai rodo nevykėliškumą, kai tokiu elgesiu gali pasiekti Jūsų dėmesio ir užuojautos. Tarkim vaikas vis kartoja aš nemoku, aš negaliu, man neišeis, o Jūs tokiose situacijose vis jį guodžiate ir siūlote savo pagalbą.
Kerštavimas
Vaikas nori keršyti tada, kai jaučiasi nepelnytai nuskriaustas, todėl svarbu su vaiku elgtis sąžiningai.
Elgesio pasekmės: skatinimai ir bausmės
Vaiko elgesys iš niekur neatsiranda, jį kažkas sukelia, o vėliau po vienokio ar kitokio elgesio jis sulaukia pasekmių. Sulauktos pasekmės gali arba paskatinti vaiką kartoti elgesį arba jį nutraukti, sumažinti. Vaikai dažniausiai savo elgesį reguliuoja pagal tai, kokias pasekmes ji sukelia.
Priežastis → elgesys → pasekmė
Todėl svarbu išsiaiškinti, kas sukelia vaiko netinkamą elgesį, gal nuovargis, alkis, ar kita lengvai pašalinama priežastis bei nustatyti, kokias pasekmes vaikas gauna pasielgęs netinkamai, nes kai vaikas pasielgia netinkamai, o Jūs jį aprėkiate arba mušate, tai vaikui gali būti Jūsų trūkstamas dėmesys, nesvarbu, kad neigiamas. Elgesio pasekmės gali būti paskatinimai arba bausmės. Pirmiausia pradėti reikia nuo paskatinimų, jei tai neveikia tik tada imtis bausmių. Universalų paskatinimų vaikams nėra. Kiekvienam vaikui reikia individualios paskatinimo ir drausminimo sistemos.
Skatinimo priemonės
Tai, kaip vaikas yra skatinimas už tinkamą elgesį, kaip jis yra giriamas, įvertinimas, apdovanojamas. Pats geriausias vaiko paskatinimas ir netinkamo elgesio prevencija yra laiko leidimas su vaiku, skiriant visą dėmesį tik vaikui, darant tai, ką nori vaikas. Papirkinėti vaiką daiktais ar pinigais nėra gera strategija, geriau siūlyti laiko leidimą kartu: valgyti ledus, eiti į kiną, žaisti boulingą ir pan. Formavimas - tai teigiamo elgesio pastiprinimas. Pastiprinamas net panašus elgesys į norimą. Pastiprinama po kiekvienos užduoties
Drausminimo priemonės
Tai, kaip vaikas yra sudrausminamas, jei elgiasi netinkamai, pvz.: kol nesusitvarko žaislų vakare, negali žiūrėti mėgstamo filmuko. Blogiausia, kai tėvai tik gąsdina nubausti vaiką, bet niekada ir neįvykdo to, ką pažadėjo. Dažniausia vaikai iš žodžiu nepasimoko, reikia taikyti ir pasekmių metodą, kai po netinkamo elgesio seka neigiama pasekmė. Slopinimas - neigiamo elgesio ignoravimas. Apsimesti, kad niekas nevyksta. Nieko nesakyti, nežiūrėti, nerodyti išraiškų.
Svarbu prieš pradedant vaikui taikyti drausminimo priemones, aptarti su vaiku kokio elgesio tikitės iš jo ir kokiais būdais jis bus skatinimas ir kaip drausminamas. Prieš paskirdami bausmę, vaiką perspėkite (pvz.: ,,Gali nusiraminti ir toliau žaisti smėlio dėžėje, jei nenusiraminsi, eisime namo. Tada galite suskaičiuoti iki trijų ir leisti vaikui nurimti.).
Pertrauka kaip drausminimo priemonė
Jei vaikas piktybiškai elgiasi netinkamai (pvz.: mėto daiktus, muša brolį, kandžiojasi ir pan.:), galima naudoti pertrauką. Tai paskutinė priemonė. Naudoti retai. Pasirinkti neutralią pertraukos vietą (pvz.: prieangis, koridorius). Neturi būti bausmės ar paskatinimo elementų. Nusiuntimas į savo kambarį netinka. Pertrauka turi turėti aiškias taisykles. Pirmiausia su vaiku reikia sutarti, koks elgesys bus baudžiamas pauze, pvz.: sudavei broliui, tau paskiriama pertrauka. Prieš paskiriant minutės pertraukėlę, reikia vaiką perspėti. Jei vaikas nustoja daryti netinkamą veiksmą, mes jį apdovanojame, jei nenustoja - nuvedame pasėdėti ant kėdės. Jei pertrauką skirsime per dažnai, ji nebeveiks. Turi sėdėti, kol mes pasakome gana. Jei vaikas pertraukos metu elgiasi netinkamai, bausmė tęsiama. Neskaičiuojame laiko iš naujo, o tik palaukiame kol vaikas nurims, kai nusiramina, vaiką paimame. Pauzė negali būti atšaukiama. Jei vaikas vis palieka kėdę vadinasi tai neveikia.
Bendradarbiavimas su darželiu
Dažnai tėvams kyla klausimas, kaip jiems elgtis darželyje, kai šalia yra auklėtoja. Vaikai elgiasi įvairiai - vienokie jie būna namuose, ten tėvai jau žino, kaip tvarkytis, kitokie darželyje. Vaikas nuo pat pradžių auga su mama ir tėčiu, vėliau ateina į bendraamžių kolektyvą, kuriame atsiranda dar vienas autoritetas - auklėtoja. Ji padeda vaikams mokytis bendradarbiauti ir saugiai konkuruoti su bendraamžiais. Atėjęs į darželį vaikas mokosi užmegzti santykius ne tik su vaikais, bet ir su nauju suaugusiuoju - auklėtoja, ji dienoms bėgant taps vis svarbesnė. Vieniems vaikams tai pavyksta lengviau, kitiems - sunkiau. Vieniems vaikams lengviau paleisti tėvus, o kitiems sunkiau patikėti, kad kažkas, be tėčio ir mamos, sugebės jais pasirūpinti. Reikėtų atsiminti, kad vaikui bet koks atsiskyrimas yra labai jautrus dalykas ir jam reikia suaugusiojo pagalbos - ir tėvų, ir auklėtojų.
Būna, kad namų ir darželio taisyklės skiriasi. Darželyje susitarimų ir ribų padeda laikytis auklėtoja, namuose - tėvai. Kai vaikas mato vienoje vietoje ir tėvus, ir auklėtoją, o namų ir darželio taisyklės skiriasi, mažoje galvelėje vyksta tikra sumaištis. Jeigu taisyklės ir ribos per daug nesiskiria namuose ir darželyje, vaikui net nebus svarbu, kuris - auklėtoja ar tėvai pasakys pastabą.
Manau, darželio teritorija - auklėtojos valdos ir kaip tik ji yra tas žmogus, kuris nustato taisykles, o tėvai turėtų prisitaikyti ir stebėti. Be jokios abejonės, jeigu tėvų akivaizdoje vaikas daro tokius dalykus, kurie peržengia grupės taisykles, jie turi drausminti, nelaukti, kol įsikiš auklėtoja. Tam, kad patys tėvai geriau jaustųsi, jie turi domėtis, kokie susitarimai darželyje vyrauja. Pavyzdžiui, jeigu darželyje vyksta kokia bendra šventė, ar vaikams galima lakstyti? Galbūt tėvams visiškai neaišku, ar, tarkime, jų vaikas gerai elgiasi lįsdamas į spintą ir bandydamas pasiimti kokį žaislą, tuomet jie turi klausti auklėtojos, ar taip elgtis yra priimta.
Gali kilti klausimas, ar tėvai, klausdami, ar auklėtoja leidžia, vaiko akyse nepraranda savo autoriteto. Tėvai ir auklėtojai neturėtų rungtyniauti. Jeigu tėvai yra tie vieninteliai turintieji autoritetą, vaikui bus labai sunku, nes jam vis tiek teks bendrauti su auklėtoja ir laikytis jos nustatytų taisyklių ir kai tėvų nebus šalia. Mažyliai gali turėti ne vieną autoritetą, tik kaip tai vyks, priklauso nuo pačių suaugusiųjų. Ar tas autoritetas bus draugiškas, aiškiai nubrėžiantis ribas, įsiklausantis, sugebantis išmokyti naudingų dalykų, ar jis bus griežtas, gąsdinantis, nuvertinantis, baudžiantis ir t. t. Kai vaikai matys, kad tėvai laikosi tų pačių susitarimų, kuriuos nustatė auklėtoja, ir patys jausis saugiau.
Įsivaizduokite, jeigu vaikas žino, kad darželyje bėgioti negalima, o tėvai sako: „Tu bėgiok, juk šventė, išsidūk“, jam pasidarys labai nesaugu, nes vienas suaugusysis, kuriuo jis pasitiki, leidžia, o kitas draudžia. Atrodo, kad taisyklės ir ribos turėtų būti daugmaž vienodos ir namuose, ir darželyje, tačiau taip yra ne visada. Pavyzdžiui, rankos prieš valgį plaunamos ne kiekvienuose namuose. Kai kur pavalgiusiems indus reikia nunešti nuo stalo, kitur palikti. Kitas pavyzdys - vaikas supyksta ir jo pyktis išsiveržia netinkamu elgesiu, vienuose namuose tai bus stabdoma, apie tai kalbamasi, vaikas sodinamas nusiraminti, kituose į tokį elgesį nekreipiama dėmesio, taip tarsi parodant, kad taip elgtis visai normalu. Kai kurie taisyklių namuose ir darželyje neatitikimai gali kelti vaiko galvoje sumaištį.
Tarkime, namuose vaikui leidžiama kautis su broliu dėl kokio žaislo, girdi, tegul patys išsiaiškina. Vaikas neišvengiamai tokį elgesio modelį perkels į darželį, o auklėtoja tikrai taip neleis elgtis, ji stabdys, susodins pasikalbėti, bandys išsiaiškinti, atskirs kovotojus vieną nuo kito. Mažyliai yra labai lankstūs ir bėgant laikui jie puikiai supranta, kaip reikia elgtis darželyje, o kaip namuose. Vaikui labai sunku, kai namuose yra daug leidžiama, jam sunku išbūti struktūruotoje darželio taisyklių aplinkoje. Diena darželyje bėga pagal taisykles - ryto ratas, valgis, laikas lauke, žaidimai, pamokėlės. Vaikui sunkiau, jei namuose nėra struktūros, kai valgoma tada, kai norima, einama miegoti pagal nuotaiką ir t.
Kad ir kaip atrodytų protingi tie suaugusieji, jie kažkodėl pamiršta, kad vaikai turi ausis ir puikiausiai girdi, todėl kai prie jų imami aptarinėti darželio reikalai ar kokia netikusi auklėtoja, nereikia tikėtis, kad to jie neišgirs ir neįsidėmės. Jeigu tėvai nori, kad jų vaikai noriai eitų į darželį, turi ir iš savo tėvų pajusti, kad darželis yra gera ir patikima vieta. Kaip jam nuspręsti, kuo tikėti, jeigu iš tėvų kalbų galima suprasti, kad auklėtoja bloga, tai kam iš viso jos klausyti? O jeigu vaikui auklėtoja patinka? Kaip tada elgtis? Slapta ją mėgti ir tėvams apie tai nesakyti? Vaikui labai sunku, jis vien dėl to gali nebenorėti eiti į darželį, jam per daug įtampos.
Tėvai kartais linkę kaltinti darželį, jei vaikas kažkaip netinkamai ima elgtis, nes jis namuose neva mato tik gerą pavyzdį, o darželyje prisirankioja blogybių. Tėvams derėtų suprasti, kad vaikas ruošiasi gyventi visuomenėje, kuri yra tokia pat įvairi, kaip ir įvairi darželio grupė. Vaikai ateina su nevienodomis patirtimis, skirtingomis vertybėmis. Jeigu vaikas iš darželio parsineša keiksmažodį ar kokį netinkamą elgesį, tėvams tikrai nereikėtų gąsdintis, kad dabar jų atžala jau bus nepataisomai sugadinta. Mažas žmogus turi išmokti būti, gyventi tarp įvairių žmonių, kurių vertybės kitokios. Tėvai turėtų apie netinkamą elgesį ar žodžius pasakyti auklėtojai, galbūt ji tikrai nepastebėjo, kad kažkokie negeri dalykai vyksta jos grupėje.
Vaikas turi gerai jaustis, tik tada jis gali kažko išmokti, nes darželis dar atlieka ir ugdymo funkciją, moko ne tik spalvų, garsų, bet ir emocijų, atpažinti savo jausmus ir pan. Jeigu tėvai nėra užtikrinti, nesijaučia saugūs dėl savo vaiko, jie turi pagalvoti, kaip tą saugumą užtikrinti. Galbūt reikia artimiau susipažinti su pedagogu, labiau bendrauti ir kalbėtis - žodžiu, bendradarbiauti. Viena iš dažnesnių priežasčių, kodėl tėvai keičia darželį savo vaikui, ir yra, kai jie neranda bendros kalbos su auklėtoja. Jūsų vaikus auklėja ir moko žmonės, kurie taip pat nori šilto žodžio. Kaip ir kiekvienas žmogus, ji tikisi būti ir įvertinta, ir pagirta, ir sulaukti grįžtamojo ryšio. Geri auklėtojai gali dovanoti vaikams tokių dovanų, kurių jų mažos širdys nepamirš visą gyvenimą.
Adaptacija darželyje
Adaptacijos laiką dažniausiai ilgina tai, kad pradėję lankyti vaikai dažnai suserga, o atėjus vėl, įvyksta ligos atkrytis. Adaptaciją ištęsia ir atostogos, kiti išvykimai. Labai svarbu adaptacijos metu suteikti vaikui daug kokybiško dėmesio, laiko kartu, empatiškai priimti jo išgyvenimus. Labai natūralu, jeigu namuose vaikas adaptacijos metu yra irzlesnis, piktesnis, prasčiau miega.
Patarimai tėvams adaptacijos laikotarpiu
- Suvienodinti namų ir darželio rutiną.
- Apie darželį kalbėtis iš anksto.
- Susidėlioti adaptacijos planą.
- Tėvams paruošti save, kad jiems taip pat tai bus adaptacija.
Ko vengti adaptacijos metu
- Atostogos ar kitos ilgesnės nelankymo pertraukos adaptacijos metu.
- Ilgi ir emocionalūs atsisveikinimai prie durų.
- Negatyvus požiūris ir atsiliepimai apie vaiko lankomą ugdymo įstaigą, vaikui girdint.
- Suplanuoti kitus vaiko pokyčius anksčiau arba vėliau darželio adaptacijos.
Kaip palengvinti atsisveikinimą
- Trumpas ir struktūruotas.
- Atveda tas pats žmogus.
- Panašiu metu ir ne piko metu.
- Komunikuoti su auklėtoja.
Rekomenduojama laiką darželyje ilginti palaipsniui. Kaskart vaiką informuoti, kada pasiimsite jį. Atvykti pasiimti tuo metu, kai planuojate.
Agresyvus vaiko elgesys
Agresija yra būdinga kiekvienam žmogui - tai instinktyvi elgesio forma, kurios esminis tikslas - savisauga. Tėvai turėtų atsiminti vieną dalyką - nereikia versti vaiko užgniaužti agresiją, nes tai gali virsti autoagresija ir pasireikšti savęs mušimu, skriaudimu, susirgimu kokia nors liga, kuri dažnai yra psichologinės kilmės, ir pan. Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis.
Agresijos priežastys
- Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka.
- Draudimai ir visi kiti nurodymai, kurie tuo metu kertasi su vaiko norais ir interesais.
- Noras įgyti didesnį savarankiškumą ir nepriklausomybę.
Kaip elgtis su agresyviu vaiku
- Pagalvokite, kaip galite padidinti vaiko savarankiškumą.
- Turi išlikti besąlygiška meilė.
- Kritikuoti galima tik elgesį, bet ne vaiko asmenybę!
- Stenkitės ir patys būti pozityvesniais.
- Mokykite vaiką įvardinti savo jausmus.
- Jeigu supykęs vaikas nori pabūti vienas, nesibraukite į jo kambarį, palaukite, kol jis nusiramins ir pats norės kalbėtis.
- Jeigu vaikas pyksta, šaukia ar net Jums suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis!
- Situacijose, kai vaikui pavyksta susivaldyti, būtinai tai pastebėkite ir pagirkite jį.
- Venkite tų situacijų, kurios didina agresiją.
- Neigiamas situacijas aptarinėkite be „liudininkų“.
- Jeigu paskambino auklėtoja ir pasiskundė Jūsų vaiko elgesiu ar atėjo kiemo vaikai pasakyti, ką negero padarė Jūsų vaikas, padėkokite už informaciją ir pasakykite, kad su juo pasikalbėsite apie tai.
- Tinkamu sprendimu taip pat gali būti pasakų ar žaidimų terapija.
- Svarbu ir geri tarpusavio santykiai su sutuoktiniu, nes į tėvų nesantaiką vaikai taip pat reaguoja agresija.
Panašus:
- Netinkamas Vaiko Elgesys Darželyje: Kodėl Tai Įvyksta ir Kaip Efektyviai Spręsti Problemas
- Neįtikėtini Vaiko Elgesio Pokyčiai Darželyje: Sužinokite Priežastis ir Efektyviausius Sprendimus!
- Vaiko kortelė Swedbank: kaip užsakyti ir naudotis?
- Išsipūtęs vaiko pilvas: priežastys, simptomai ir ką daryti
- Neįtikėtina tiesa apie kūdikių galvos formavimąsi: svarbiausi laikai, etapai ir efektyvi priežiūra
- Paežerių Dvaras ir Klaipėdos MiniZoo: Nepamirštama Patirtis ir Tikros Lankytojų Atsiliepimai