Nuo tada, kai žmonės prijaukino vištas, kiaušiniai tapo svarbia mūsų kasdienio raciono dalimi. Tai nebrangus, skanus, sveikas ir lengvai paruošiamas supermaistas. Kiaušiniai labai sotūs, tai tikra mitybos jėga, turinti 13 vitaminų ir svarbių mineralų, aukštos kokybės baltymų su visomis devyniomis nepakeičiamomis aminorūgštimis.
„Forta Research“ tyrimas parodė, kad beveik pusė lietuvių kiaušinius valgo bent porą kartų per savaitę, o ketvirtadalis kiaušinius skanauja kasdien. Kiaušiniai yra įperkamas ir sveikas produktas, o prognozės rodo, kad artimiausiais metais kiaušinių suvartojimas pasaulyje didės, tuo tarpu Lietuvoje kiaušinių suvartojama kiek daugiau nei vidutiniškai Europoje, tačiau mažiau nei JAV ir Japonijoje, informuoja eggpower.eu atliktas tyrimas.
Pavyzdžiui, 2019 m. Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija, rekomenduodama subalansuotą visų nepakeičiamųjų aminorūgščių kiekį, atkreipia dėmesį į kiaušinius. Kiaušiniai yra vienas maistingiausių, mažai kalorijų turinčių maisto produktų, puikus ir nebrangus baltymų šaltinis, be to, tai gyvūninis baltymas, darantis mažiausią poveikį klimatui.
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos, kalbėti apie kiaušinių maistinę vertę ir poveikį sveikatai taip pat svarbu, ypač kai prevencijos svarba išryškėjo po Covid-19 pandemijos. Kartu svarbu šviesti vartotojus apie kiaušinių kokybę ir produktų saugą.
„Kiaušiniai yra naudingas maisto produktas. Žmonės, kurių dietoje kiaušiniai turi reguliarią vietą, yra sveikesni, ir dietologai teigia, kad tai yra mums įprastas maisto šaltinis, prie kurio mūsų organizmai yra pripratę. Baimės dėl cholesterolio yra taip pat klaidingos. Be to, įvairūs tyrimai rodo, kad kiaušinių sudėtis, kurioje gausu vitaminų ir biologiškai aktyvių komponentų, turinčių teigiamą poveikį sveikatai, taip pat gali turėti neuroprotekcinį potencialą. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad kiaušinių vartojimas gali padėti pagerinti atmintį ir užkirsti kelią demencijai.
Iki 2025 m. Lietuvos paukštininkystės asociacijos ir Latvijos paukštininkystės pramonės asociacija organizuos Europos Komisijos iš dalies finansuojamą vartotojų švietimo kampaniją „Kiaušinis - tai jėga!“, kurios pagrindinis tikslas - šviesti Latvijos ir Lietuvos vartotojus apie ES pagamintų kiaušinių kokybę, skirtumus tarp kiaušinių iš trečiųjų šalių bei auginamų vištų gerovę.
Kuo Skiriasi Brangūs ir Pigūs Kiaušiniai? Ar Verta Mokėti Daugiau?
Parduotuvių lentynose dažnai galite pastebėti didelius tos pačios kategorijos produktų kainų skirtumus. Pavyzdžiui, tokio paties svorio sviesto ar pieno pakuotės kaina skiriasi net kelis kartus. Daugelis stengiasi pasirinkti kažką tarp: nepirkti pigiausio, bet be reikalo ir nepermokėti.
Tiesa, yra viena išimtis: kažkodėl tapo įpročiu pirkti pigiausius kiaušinius. Juk kiaušinis yra kiaušinis. Tačiau vieną dieną, vėlai vakare atvykau į prekybos centrą ir paaiškėjo, kad visi pigūs kiaušiniai jau buvo išpirkti. Namuose manęs laukė tuščias šaldytuvas, o ryte nėra daug laiko gaminti. Tokiais atvejais kiaušiniai yra idealūs ir greiti pusryčiai.
Aš buvau priversta nusipirkti kiaušinių, kurie yra dvigubai brangesni nei įprasti. Ruošdama pusryčius pastebėjau, kad brangūs kiaušiniai praktiškai niekuo nesiskiria nuo pigių. Na, galbūt jų dydis yra šiek tiek didesnis. Ant pakuotės buvo parašyta, kad tai atrinkti kaimiški kiaušiniai. Tie, kuriuos paprastai perku, yra pažymėti C1 arba C2. Jei atvirai, aš jokio skirtumo nepastebėjau.
Eksperimento grynumui paėmiau iš šaldytuvo paskutinį likusį pigų kiaušinį ir palyginau jį su brangiu. Lukštas yra vienodo storio, viduje yra tas pats baltymas ir trynys, viskas yra taip, kaip turėtų būti. Mūsų nuomone, brangūs parduotuvėse esantys kiaušiniai nėra verti tos kainos.
Ekologiški Kiaušiniai: Ar Jie Verta Investicijos?
Visi žinome, kad sveikatai palankesni kiaušiniai yra laisvėje, ant kraiko ir ekologiškai augintų vištų. Tačiau ant vaikų stalo mokyklose ir darželiuose jų nėra. Kas tai lemia? „Sveikatai palankus“ nustatė, kad ekologiški kiaušiniai brangesni daugiau nei 70 proc. lyginant su narvuose augintų vištų kiaušiniais.
“Ekologiški kiaušiniai palanku gamtai, palanku ir žmogui, tačiau kainos santykis tikrai nėra palankus mūsų piniginei. Be to, kad ir įpirktume tokius kiaušinius, jų pasirinkimas prekybos vietose labai menkas. Jei mažesnė parduotuvė, tai apskritai parduodama tik numeriu trys pažymėti kiaušiniai, t.y. narvuose augintų vištų kiaušiniai. Norint, kad ekologiški kiaušiniai dažniau atsidurtų ant mūsų stalo, turi atsirasti masinis jų auginimas, kas lemtų geresnę kainą ir didesnį pasirinkimą. Žvelgiant iš esmės, tai turbūt tik svajonės.
„Sveikatai palankus“ įvertino skirtingai augintų vištų kiaušinių kainų skirtumus. Pagal lentelėje pateiktus duomenis matome, kad ekologiški kiaušiniai brangesni virš 70 proc. lyginant su narvuose augintų vištų kiaušiniais.
0 reiškia, kad dedeklės vištos buvo augintos pagal ekologinei gamybai keliamus reikalavimus. 1 reiškia, kad dedeklės vištos buvo augintos laisvai, galėjo vaikščioti lauke. 2 reiškia, kad dedeklės vištos buvo augintos ant kraiko.
Skirtingų kiaušinių tipų kainų palyginimas
| Kiaušinių tipas | Auginimo sąlygos | Kainos skirtumas (lyginant su narvuose augintais) |
|---|---|---|
| Ekologiški | Pagal ekologinės gamybos reikalavimus | Virš 70% brangesni |
| Laisvai auginamos | Gali vaikščioti lauke | - |
| Ant kraiko auginamos | Auginamos ant kraiko | - |
„Sveikatai palankus” kalbina ekologiškų maisto produktų sertifikavimo ekspertą, VšĮ „Ekoagros“ kokybės vadovą Tomą Demikį.
- Kadangi dedeklių vištų auginimo metu ribojamas paukščių skaičius, tai trukdo pasiekti masinę gamybą, o nemasinei gamybai nėra lengva pasiūlyti gero kainos ir kokybės santykio.
- Vištų dedeklių laisvai galima įsigyti iš ekologinių ūkių arba iš anksto gavus ŽŪM leidimą. 2016 m. sertifikuota 24 augintojai (7119 vištų). Ekologiškų kiaušinių deklaruotas skaičius - 1199 794 vnt. Šie augintojai nustato aukštas kainas dėl pašarų brangumo (dauguma paukštynus turinčių savininkų nesiverčia augalininkyste patys, pašarai perkami). Pašarai iš esmės tik ekologiški. Dar kainą lemia ir tai, kad mažas kiaušinių importas iš kitur, nes šis maisto produktas turi didelę paklausą vakarų Europoj ir ten nespėjama gaminti.
- Paukščiai negali būti laikomi narvuose. Laikymo pastatuose minimaliai 1/3 grindų ploto turi būti tvirtos konstrukcijos (ne iš lentelių ar grotelių) ir padengta pakratais. Dedeklių vištų paukštidėse turi būti vištoms prieinama pakankamai didelė grindų dalis, nuo kurios turi būti įmanoma surinkti paukščių mėšlą, turi būti įrengtos laktos minimaliai 18 cm vienai vištai. Vištų skaičius į kvadratinį metrą 6 vnt. 7 dedeklės vištos vienoje gūžtoje arba bendrų gūžtų atveju - 120 cm2 vienam paukščiui. Turi būti pakankamos įėjimo/ išėjimo angos, kurių bendras ilgis ne mažiau 4 metrai 100 kvadratinių metrų pastato ploto. Paukštidėje negalima laikyti daugiau kaip 3000 dedeklių vištų. Natūralus apšvietimas gali būti papildomas dirbtiniu ne daugiau kaip 16 val. per parą, numatant mažiausiai 8 valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu. Didžioji naminiams paukščiams skirtų diendaržių ploto dalis turi būti padengta augalija bei aprūpinta apsaugos įranga. Reikia leisti naminiams paukščiams laisvai prieiti prie pakankamo skaičiaus vandens ir lesalo lovių.
„Nors ekologiški, laisvėje ar ant kraiko augintų vištų kiaušiniai neturės daugiau baltymų, riebalų ar kitų vertingų maistinių medžiagų, bet tokių dedeklių vištų auginimo sąlygos tausoja gamtą ir šiuo atveju paukščius. Ypač ekologiškai auginamų vištų, kai svarbu ne tik laikymo sąlygos, bet lesalas ir gydymas. Galima teigti, kad tokių vištų kiaušiniai palankesni ir žmogui. Todėl Lietuvoje turi būti sudarytos tinkamos sąlygos ne tik ekologiškai auginti dedekles vištas, bet, kaip ir rekomenduojama dabar Sveikatos apsaugos ministerijos, - pirmenybę teikti ekologiškiems maisto produktams. Taigi ekologiški kiaušiniai turi atsidurti ant vaikų stalo mokyklose ir darželiuose“, - sako R. Iniciatyvos „Sveikatai palankus“ komanda teigia, kad maisto produktų ženklinimas - pagalbinė priemonė pirkėjui. Kai teisingai išmokstama analizuoti ženklinimą, galima išsirinkti sveikatai palankiausius maisto produktus.
Svarbu, kad žaliava būtų užauginta gamtą tausojančiu būdu, kokybiška ir saugi, o iš jos būtų pagaminti sveikatai palankūs maisto produktai.
Alternatyvos Kiaušiniams
Pranešime žiniasklaidai cituojama Vaida Kurpienė sako, kad kiaušiniai - puikus produktas, tačiau juos pakeisiančių alternatyvų irgi gausu.
„Nevalgantiems kiaušinių aktualiausia yra kuo kiaušinį pakeisti gaminant įvairius patiekalus, o variantų yra tikrai daug - avižų sėlenos, linų sėmenų nuoviras, bananas, minkštas sojos pieno sūris (tofu), avokadas, kokosų pienas ir daugelis kitų dalykų. Tiesą sakant, bent vieną iš visų dalykų dažniausiai visuomet turime savo virtuvėje, todėl pakeisti kiaušinį yra tikrai paprasta,“ - sako sveikos mitybos specialistė V.Kurpienė.
Kuo pakeisti kiaušinius
Dažniausiai kiaušiniai naudojami kaip patiekalo sudedamoji dalis arba pasitelkiami tešlai lipinti.
- Kepant blynus, vietoj kiaušinio galima dėti 60 gramų minkšto tofu sūrio. Blynams puikiai tiks ir bananas. Reikėtų maždaug pusę banano sutrinti šakute ir sudėti į tešlą.
- Mėgstamų maltinių tešlai vietoj kiaušinio sumaišyti 1 valg. šaukšt. traiškytų linų sėmenų su 2,5 valg. šaukšt. vandens ir mišinį palaikyti 10 minučių šaldytuve. Taip pat maltai mėsai sutvirtinti tinka avinžirniai arba viso grūdo speltos miltai. Reikėtų 3 valgomus šaukštus avinžirnių miltų sumaityti su valg. šaukšt. vandens.
- Vieną kiaušinį pakeis: 1 valg. šaukšt. ispaninio šalavijo sėklų (chia) sumaišyti su 1/3 puodeliu vandens ir leisti pabrinkti 15 minučių.
- Ruošiant saldesnius patiekalus ar desertus itin tiks obuolių tyrė, kurios 65 gramai pakeis vieną kiaušinį. Galima naudoti ir moliūgų tyrę, jos reikės kiek mažiau - apie 55 gramus, o trinto avokado vienam kiaušiniui pakeisti reikės įdėti apie 60 gramų.
- Atrodytų keista, tačiau sojų arba kokosų pienas taip pat gali puikiai pakeisti kiaušinius. Ruošiant patiekalus, kurių sudėtyje yra kiaušinių, tokio pieno reikėtų įpilti apie 60 ml., t.y. tiek, kiek sveria vidutinis kiaušinis.
„Jei dėl kokių nors priežasčių negali vartoti tam tikrų produktų, pavyzdžiui, kiaušinio, nuėjęs į parduotuvę gali įsigyti bent keletą vertingų alternatyvų. Kartais žmonės atsisako tam tikrų produktų dėl sveikatos, tačiau šiandien vis daugiau žmonių propaguoja vieną ar kitą mitybos filosofiją, tam tikrų produktų atsisako dėl vertybinių įsitikinimų. Todėl galimybė pasirinkti, eksperimentuoti ir atrasti tinkamus variantus, yra itin didelis pliusas,“ - teigia V.Kurpienė.
„Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė sako, kad nors avinžirniai nėra naujas produktas, tačiau ženklus jų populiarumas jaučiamas tik pastaruosius keletą metų. 2017 metais avinžirnių buvo parduoda 1,5 karto daugiau negu 2016 metais. O tofu sūrio asortimentą per 2017 metus papildė 3 nauji produktai.
„Taip pat vis populiarėjančios ispaninio šalavijo sėklos, geriau žinomos kaip čija sėklos. Jų per praėjusius metus parduota beveik 100 tūkstančių pakuočių“, - komentuoja V.Drulienė.
Tarša ir Kiaušiniai
Il de Franso regioninė sveikatos agentūra paskelbė tyrimą, kuriame pabrėžiamas trijų patvariųjų organinių teršalų (angl. POPs) paplitimas šio regiono kiaušiniuose, dirvožemyje ir miesto aplinkoje. Ši tarša gali būti žalinga sveikatai.
Sąvoka patvarieji organiniai teršalai (POP) apima įvairias junginių grupes, pavyzdžiui, dioksinus (PCDD), furanus (PCDF) ir polichlorintus bifenilus (PCB).
- Dioksinai ir furanai yra nepageidaujami atliekų deginimo šalutiniai produktai, taip pat tam tikrų pramoninių procesų, pavyzdžiui, popieriaus masės balinimo, produktai.
- PCB dėl savo fizikinių ir cheminių savybių yra sintetinės molekulės, XX a. plačiai naudotos įvairioms reikmėms. Daugelyje pasaulio šalių jų gamyba ir naudojimas yr uždrausti. Aplinkoje daugiausia yra dėl seniau naudotų medžiagų (klijų, alyvos, dažų ir t.
POP medžiagos yra ilgaamžės, nes jos gali išlikti aplinkoje dešimtmečius po to, kai jų išmetimas visiškai sustabdomi. Jie labai giminingi riebalams ir kaupiasi gyvų organizmų riebaliniuose audiniuose visoje mitybos grandinėje.
Iš 25 tirtų vietų 14 yra šalia atliekų deginimo įrenginių. Dalyje jų užterštumo lygis net 40-50 kartų viršija teisės aktais nustatytas ribines vertes prekyboje esantiems kiaušiniams. Kitos vietovės yra kiek toliau nuo deginimo įrenginių, tad ši tarša gali būti ne tik dėl atliekų deginimo.
Esant degimo procesui, toksiškos molekulės patenka į atmosferą ir galiausiai nusėda ant žemės. Todėl vištos, gaunančios bent dalį maisto iš aplinkos (žolė, vabzdžiai ir t.t.) akumuliuoja tą taršą.
Il de Franso regiono sveikatos agentūros teigimu, vartojant tokius užterštus kiaušinius kyla keletas pavojų sveikatai, pavyzdžiui, padidėja vėžio, vaisingumo ir nėštumo sutrikimų rizika, padidėja rizika susirgti diabetu, taip pat atsiranda endokrininės sistemos sutrikimų.
Tokia tarša nepaveikia vietinių pramoninių vištininkystės ūkių, nes ten auginamos vištos nepatenka į lauką.
Gyvūnų Gerovė
„Europos Sąjunga yra nustačiusi griežtus reikalavimus kiaušinių gamintojams, įskaitant vištų gerovės reikalavimus. 2021 m. Europos Komisijos parengė reglamentą, pagal kurį iki 2027 m. ES nebebus laikomos vištos narvuose, o 2022 m. ES vartotojai vis dažniau rinksis pirkti ne narvuose dedamus kiaušinius. Būtent 2022 m. visų narvuose laikomų vištų kiaušinių suvartojimas ES susitraukė apie 50 proc.
Europos gamintojai, įskaitant Lietuvos, investuoja daug lėšų, kad atitiktų ES reikalavimus ir galėtų teisėtai naudoti ES nustatytas kiaušinių etiketes, o vartotojai galėtų būti tikri dėl produkto saugos, kilmės, laikymo sąlygų ir kt.
Su jautriais gyvūnais elgiamasi kaip su kiaušinių dėjimo mašinomis. KIAUŠINIAI, PAŽYMĖTI „NR. 3“ Atkeliavę iš industrinių paukštynų, kuriuose per pusantrų savo gyvenimo metų narvuose laikomos vištos niekada nepamato saulės šviesos ir nepajunta žemės po kojomis. Tokia yra kiaušinių, pažymėtų „Nr. 3“, tikroji kaina. Narvuose vištos kenčia patirdamos didžiulį stresą, jų gerovė tokiomis sąlygomis negali būti užtikrinta.
Vis daugiau įmonių Europoje atsisako narvuose laikomų vištų kiaušinių. Ne išimtis ir įmonės Lietuvoje, tačiau su tavo įsitraukimu jų gali būti dar daugiau. Tu gali padėti gyvūnams dabar.
Parodyk įmonėms, kad:
- Tau rūpi kiekvienais metais narvuose laikomos 2,3 mln. vištų dedeklių.
- Tau rūpi tai, kas slepiama už storų fermų sienų.
- Tau rūpi, kokį gyvenimą šios vištos verčiamos patirti.
- Tu atsisakai remti tokį vištų dedeklių laikymo būdą, kai paukščiai yra priversti kentėti kiekvieną savo gyvenimo dieną.
žymės:
Panašus:
- Neįtikėtinai Gardūs Naminiai Ledai su Kiaušiniais – Išbandykite Šiuos Receptus Namų Virtuvėje!
- Šokiruojanti tiesa apie naminius kiaušinius: nauda sveikatai ir pavojai, kuriuos privalote žinoti!
- 10 Kūrybiškų Ir Įdomių Idėjų Kūdikių Žaislams Namams
- Neįtikėtinas gurmaniškų įdarytų kiaušinių su ikrais receptas – paslaptis, kurios negalite praleisti!
- Neįtikėtina Daivos Tamošaitienės kūryba vaikams: atraskite magišką pasaulį ir svarbiausias temas!