Lietuvoje sveikatos draudimas yra dviejų rūšių: valstybinis privalomasis sveikatos draudimas (PSD) ir privatus draudimas. Abi rūšys suteikia teisę naudotis valstybine, savivaldybės ir privačia sveikatos priežiūra. Tačiau jei neturite PSD, visas sveikatos priežiūros išlaidas turėsite padengti patys.
Kas gali būti apdraustas PSD?
Nepriklausomai nuo pilietybės, nemokamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje gali gauti visi PSD apdrausti gyventojai:
- Lietuvoje nuolat gyvenantys užsieniečiai.
- Laikiną leidimą gyventi turintys užsieniečiai (ir jų vaikai), kurie dirba Lietuvoje arba vykdo individualią veiklą.
- Asmenys, gaunantys pensijas pagal tarptautines sutartis.
- Nelydimi nepilnamečiai.
- Perkelti asmenys.
- Užsieniečiai, kuriems Lietuvoje suteikta papildoma apsauga.
- Lietuvoje gyvenančių ir dirbančių specialistų iš trečiųjų šalių šeimų nariai įtraukti į Lietuvos sveikatos draudimo sistemą.
Jei esate trečiųjų šalių pilietis, jūsų dalyvavimas PSD sistemoje priklausys nuo to, ar turite leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvoje. PSD draudimas galios tik tuo atveju, jei reguliariai mokėsite įmokas.
Jei turite leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, prievolė mokėti PSD įmokas jums taikoma nuo pirmos leidimo galiojimo dienos. Jei nedirbate ir nesate draudžiami valstybės lėšomis, PSD įmokas turite mokėti patys kiekvieną mėnesį. Jei neteksite darbo ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, PSD įmokas už jus mokės valstybė.
Jei turite leidimą laikinai gyventi ir dirbate Lietuvoje, jūsų darbdavys automatiškai įtrauks jus (ir jūsų vaikus) į PSD sistemą. Įmokos bus išskaičiuojamos iš jūsų atlyginimo. Jeigu išdirbęs Lietuvoje ne mažiau kaip šešis mėnesius tapsite bedarbiu ir užsiregistruosite Užimtumo tarnyboje, jūsų PSD įmokos bus apmokamos valstybės lėšomis. Jei dirbate savarankiškai, įmokas turėsite mokėti savarankiškai.
Jei esate sutuoktinis ar registruotas partneris, atvykęs pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, užsienietį, turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris dirba Lietuvoje arba dirbo ne trumpiau kaip 6 mėnesius ir yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, arba Lietuvos pilietį ir nedirbate arba nesate draudžiamas valstybės lėšomis, jums taip pat atsiranda prievolė savarankiškai mokėti PSD įmokas.
Kaip mokėti PSD įmokas?
Savarankiškai besidraudžiantys asmenys kas mėnesį turi mokėti 6,98 proc. minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio PSD įmokas. 2025 m. minimali mėnesinė PSD įmoka yra 72,45 EUR. Išsamią informaciją apie tai, kaip mokėti įmokas, rasite čia.
SVARBU: Pasitikrinti, ar esate apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu galite čia.
Europos sveikatos draudimo kortelė
Jei turite Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK), nemokamai galite gauti skubią medicininę pagalbą ir gydymą ligoninėje. Taip pat nemokamai galite apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.
Kitos galimybės neturintiems PSD
Jei į Lietuvą atvykstate su nacionaline viza (D), PSD draudimas jums netaikomas. Tai reiškia, kad nemokate PSD įmokų ir todėl neturite teisės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, kompensuojamų PSD fondo lėšomis.
Ne ES šalių studentai, kurie neturi darbo ir nevykdo savarankiškos veiklos, nėra draudžiami valstybės lėšomis ir negali savarankiškai mokėti PSD įmokų.
Jei negalite dalyvauti PSD sistemoje, turite kelias galimybes:
- Įsigykite privatų sveikatos draudimą iš tokių draudimo bendrovių kaip BTA, Ergo, Gjensidige, IF, Lietuvos draudimas arba Seesam. Visą draudimo bendrovių sąrašą rasite čia.
- Savarankiškai apmokėkite už kiekvieną apsilankymą pas gydytoją ir kitas sveikatos priežiūros paslaugas.
Privatus sveikatos draudimas
Privatūs sveikatos draudimai Lietuvoje kainuoja nuo 50 iki 150 EUR per metus, priklausomai nuo pasirinkto poliso. Su privačiu sveikatos draudimu paprastai turėsite sumokėti už sveikatos priežiūros paslaugas savarankiškai ir vėliau prašyti kompensacijos iš draudimo bendrovės, nebent draudimo polise nurodyta kitaip. Gydytojo konsultacija Lietuvoje dažniausiai kainuoja nuo 20 iki 100 EUR, o hospitalizavimo kaina priklauso nuo ligoninėje praleisto laiko, medicininių procedūrų ir palatos tipo.
Motinystės Socialinio Draudimo Įstatymas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. 1 garantijas asmenų ligos ar vaikų slaugos atvejais. Ligos ir motinystės įstatymą, yra mokamos 6 proc. išmokos.
Socialinės išmokos (toliau - BSI) dydžiams (294 Eur). Išmokos dydis (pvz., net skiriant 77,58 proc. ligos išmoką, minimalus ligos išmokos dydis (11,64 proc. gautų pajamų suma.
Rizikos atveju (t. y. įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. 10 d. visuomenės grupių įgalinimas“, 3.3.4. 2023 m. proc. 2023 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. lygus 6 BSI dydžiams.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. draudimo įmokos skaičiuojamos bendrai visiems darbdaviams. Taikoma kiekvienoje darbovietėje turėtoms pajamoms atskirai. m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atskirai“.
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2022 m. d. rašte Nr. 11. motinystės įstatymo 8 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse.
Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. įstatymu nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. ministerijos. 8 straipsnio 3 dalyje vartojama sąvoka „profesinio mokymo programa“.
Vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. priežiūros išmoką atsiradimo dienos. vaiko priežiūros išmoką, t. y. užpraeitą ketvirtį iki pajamų ir (ar) išmokų gavimo dienos, dydžio.
Draudimo išmokos būtų didesnės nei šiuo metu galiojantis MVPD dydis (354 Eur). išmokas, susijusias su vaiko gimimu, gauna pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos įsigalioja 2024 m. vaiko priežiūros išmoką įgyja ankstesnės išmokos mokėjimo laikotarpiu.
1 ir 2 dalių nuostatos įsigalioja 2024 m. bendruosius ligos išmokos mokėjimo terminus, t. y. išmoką mokėti 14 kalendorinių dienų. dienos ligos išmoką moka darbdavys.
10 straipsnio nuostatos įsigalioja 2024 m. nustatyti, kad šios nuostatos įsigalioja 2023 m.
2022 m. tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas gavo virš 700 asmenų, 2022 m. šiame straipsnyje nurodytas sąlygas. nuo vaiko gimimo dienos, iki vaikui sukaks 2 metai. proc. dydžio universali išmoka, lygi 6 BSI, t. y. 294 EUR. MVPD 2023 m.
2022 m. 14 metų vaikus buvo 93,2 tūkst. asmenų. Darant prielaidą, kad 30 proc. reikės apie 6,4 mln. 2022 m. asmenis virš 14 metų buvo 1000 asmenų. Darant prielaidą, kad 30 proc. apie 0,07 mln. 2022 m. negalia buvo 3573. Darant prielaidą, kad 30 proc. reikės apie 4 mln. įgyvendinti reikės apie 0,3 mln. Eur metams. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų nereikės.
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti asmenys
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšomis nereikės. Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.
- nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Dirbantys tėvai, auginantys mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys. Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų.
Draudimas nėščioms mamoms ir tėvams auginantiems vaikus
Apie tai, kas žinotina apie draustumą vaikų besilaukiančioms mamoms ir tėvams, auginantiems vaikus, pasakoja Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė.
Ar besilaukiančioms mamoms gali kilti problemų dėl draustumo?
Problemų dėl draustumo pasitaiko mamoms, kurios ima lauktis vaikelio būdamos registruotos darbo biržoje (turėdamos bedarbio statusą) arba niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso.
Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad apdraustosiomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo.
Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Būna atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo, ir tik prasidėjus jam, ligonių kasa sulaukia išsigandusio nėščiosios vyro su priekaištais, kodėl jo gimdanti žmona yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu.
Ką tuomet reikia daryti nedirbančioms nėščiosioms, kad jos įgytų valstybės draudžiamųjų statusą ir galėtų drąsiai vykti į gydymo įstaigą?
Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą. Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo.
Pažyma, įrašius duomenis į registrą, grąžinama moteriai, todėl vėliau ją galima pateikti darbo biržai.
Ar tai reiškia, kad praėjus 56 dienoms po gimdymo nedirbančios mamos valstybės lėšomis nebedraudžiamas?
Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų.
Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje. Svarbu žinoti, kad globėjais laikomi tik tie asmenys, kurie yra įteisinę vaiko globą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų - arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. Tokios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų.
Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė? Ar jie praras galimybę apsidrausti valstybės lėšomis?
Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama.
Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje - pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos.
žymės:
Panašus:
- Nedarbingumo Lapelis Motinystės Atostogų Metu: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dabar!
- Vienišų Mamų Motinystės Pašalpos Lietuvoje: Naujausi Pakeitimai ir Kaip Jas Gauti!
- Motinystės išmokos ir tėvų parama Lietuvoje – visa svarbiausia informacija vienoje vietoje!
- Neįtikėtina Kūdikių Augimo Skalė: Sužinokite, Kiek Svorio, Ūgio ir Galvos Apimties Turėtų Turėti Jūsų Vaikas!
- Karščio smūgis vaikams: kaip atpažinti, išvengti ir suteikti pirmąją pagalbą