Šiame straipsnyje aptarsime motinystės pašalpą, jos skaičiavimo ypatumus ir pateiksime pavyzdžių, kurie padės geriau suprasti, kaip ši pašalpa yra apskaičiuojama ir kokie veiksniai tam turi įtakos.
Nėštumo ir gimdymo atostogos: Pagrindiniai aspektai
Nuo praėjusių metų gruodžio 21 d. esu nėštumo ir gimdymo atostogose. Tai man yra išvestas dienos atlyginimo vidurkis (pagal paskutinių šešių mėnesių atlyginimą) ir mokama jį padauginus iš mėnesio darbo dienų skaičiaus, minus mokesčiai. Šitas tai aišku, tačiau, kaip bus su vaiko priežiūra - gimdymas kovo pirmą dieną.
Pašalpų skaičiavimas dirbant VRM
Gal yra išmanančių kaip skaičiuojamos išmokos vaiko priežiūros atostogų metu dirbant VRM? Narpliojausi įstatymus (valstybės tarnybos įstatymas) ir statutą, kuris reglamentuoja mano darbą, tai įstatymai lyg ir tie patys numato skaičiavimo būdus, tačiau pakalbėjus su finansų skyriumi - viskas kitaip nei sodroje.
Pvz.: nuo praėjusių metų gruodžio 21 d. esu nėštumo ir gimdymo atostogose. Tai man yra išvestas dienos atlyginimo vidurkis (pagal paskutinių šešių mėnesių atlyginimą) ir mokama jį padauginus iš mėnesio darbo dienų skaičiaus, minus mokesčiai. Šitas tai aišku, tačiau, kaip bus su vaiko priežiūra - gimdymas kovo pirmą dieną.
Paklausus finansininkės - teigė, kad vėl gi, bus imamas pusmečio vidurkis, tačiau jau jis bus nekintamas, o pastovus. Kažkokia maišalynė. Suprantu, kad už tas 126 d. Taip, jums kitaip, negu Sodroje - bet tik tiek, kad jums skaičiuojamas VDU iš 6 mėnesių, o ne kompensuojamasis uždarbis iš 12 mėnesių (ir ne vienodos pajamos imamos). Greičiausiai vaiko priežiūrai gautas VDU bus dauginamas iš vidutinio metinio mėnesio darbo dienų skaičiaus, kuris šiemet yra 20,9. Ir Sodra taip daro. Jei gausite tą pašalpą dvejus metus, tai pirmais metais kas mėnesį mokės 70 proc.
Darbo stažas ir pašalpos
Dirbu imoneje nuo 2012 07 10, gimdymas 2013 08 26 ar imanoma man gauti nestumo ir gimdymo atostogu pasalpa,nes 12men stazas bus tik liepa, o pries tai niekur nedirbus esu. I vaiko prieziuros atostogas eis tetis.
Įmanoma, jei į NGA išeisite suėjus 12 mėnesių stažo. Galite prieš šias atostogas dar kasmetinėmis atostogomis pasinaudoti.
Atleidimas iš darbo ir pašalpos
Aš kaip suprantu, jei yra reikiamas stažas ir nėščiosios atleidimas iš darbo pvz. buvo dėl įmonės bankroto, tai ta NGA pašalpa 100 proc. Kas dėl VPA pašalpos, jei vėlgi tokia pati situacija - stažas yra, neščiosios atleidimo pagrindas bankrotas, tai manau ir ją mokės, nesvarbu, kad dirbdama ji nespėjo gauti nei NGA nei VPA iš darbdavio, kadangi jis bankrutavo.
Čia yra labai svarbu atleidimo pagrindas. Jūs teisingai supratote: jei jūsų darbo sutartis nėštumo metu pasibaigė dėl to, kad buvo terminuota, trumpalaikė, ar dėl įmonės bankroto/likvidavimo, tai teisė į Sodros pašalpas išlieka. Ir netgi paskesniems vaikučiams.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad "kas nors" būtinai turi išleisti į NGA ir VPA. Nebereikia, praėjo jau tie laikai. Sodra mato atleidimo pagrindą, jai net nereikia jokių papildomų dokumentų (DS, įsakymų) nešti. Užpildote elektroniniu būdu prašymus, ir tiek žinių.
Pašalpų skaičiavimas auginant kelis vaikus
Klausimėlis- kaip skaičiuojamos nestumo ir gimdymo atostogų bei vaiko priežiūros atostogų pašalpos (antram leliukui), jei išeinama vaiko priežiūros atostogų su pirmu dviems metams, tačiau negrįžtama, nes vėl pastojama? Iš tų pačių pirmo nėštumo vidrukių?
Svarbūs laikotarpiai pašalpų apskaičiavimui
Dar klausimas, kokie laikotarpiai bus įtraukti į pašalpų apskaičiavimą, jeigu į dekretą išėjimas numatomas 13-07-15.
NGA 2012-06-01 - 2013-05-31, VPA - pasislinks greičiausiai per 4 mėn.
NGA nuo 2011-06-13 iki 2011-10-16.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai
PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 524 redakcija) (Žin., 2001, Nr. 10-320; 2017, Nr. 31-1505)
1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau - Nuostatai) reguliuoja vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau - Įstatymas) mokamoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms (toliau kartu - socialinio draudimo išmokos) skaičiuoti bei ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarką, taip pat atskirų socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo ypatumus, socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme.
3. Ligos socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse (turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys), 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys) bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys).
5. Ligos (išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, išskyrus pareigūnams, statutiniams valstybės tarnautojams, kariams ir kitiems apdraustiesiems asmenims mokamas socialinio draudimo išmokas, kurios apskaičiuojamos naudojantis karinių ir joms prilygintų struktūrų apdraustųjų informacine duomenų baze (toliau kartu - pareigūnai ar kariai) ir kurias skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau - Fondo valdybos Vilniaus skyrius; toliau tekste visi kartu vadinami teritoriniu skyriumi).
9. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuojamas šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, 2 dydžių sumą dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
10. Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuojamas 15 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti ligos išmoką atsiradimo dienos, dydį, o motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms - 6 bazinių socialinių išmokų, galiojusių praeitą ketvirtį iki teisės gauti motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydį dalijant iš teisės į atitinkamą išmoką atsiradimo metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
12. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įgijęs teisę gauti motinystės išmoką, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas tik už laikotarpį, kurį asmuo buvo draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
13. Kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau - Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras) duomenis. Kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokai apskaičiuojamas pagal šio registro duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta: darbovietės pavadinimas, apdraustojo asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba socialinio draudimo numeris ir draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už tuos skaičiuotino laikotarpio kompensuojamajam uždarbiui nustatyti (Nuostatų 8 punktas) kalendorinius mėnesius, apie kuriuos draudėjai dar nėra pateikę duomenų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
14. Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi iki 2016 m. gruodžio 31 d.
17.1. iki pirmosios tėvystės ar atostogų vaikui prižiūrėti (toliau - vaiko priežiūros atostogos) dienos už juos buvo sumokėtos motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18.1. iki pirmosios tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų dienos už juos buvo priskaičiuotos motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
19. Darbo užsienyje laikotarpiai į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose ir tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka. Darbo laikotarpiai, kai asmuo draudžiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais, nustatytais 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentu (EEB, EURATOMAS, EAPB) Nr. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas, įgytas Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos (toliau - Išstojimo susitarimas) 126 straipsnyje (toliau - pereinamasis laikotarpis), pabaigos ir Išstojimo susitarime nustatytais atvejais pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, įskaitomas Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.
21. Ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas.
25. Jeigu asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturinčių darbo ar tarnybos santykių asmenų), laikinasis nedarbingumas Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo laikinai nedarbingas draudimo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis.
33. Asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse (turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo (tarnybos) grafiku, moka darbdavys.
34. Trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši išmoka mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
38. Asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos. Pateisinamomis priežastimis laikoma: ūmus asmens sveikatos sutrikimas, stichinė nelaimė, nelaimingas atsitikimas, šeimos nario mirtis, ūmi liga, kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo pažeistos elgesio nedarbingumo metu taisyklės. Priežastys pripažįstamos pateisinamomis, kai pateikiami ir (ar) gaunami jas patvirtinantys dokumentai ir (ar) duomenys.
39. Duomenis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio nedarbingumo metu taisyklių, nustatytų sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio nedarbingumo metu taisyklės pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikia institucijos, kuriose tarnauja pareigūnai ar kariai. Pateikiant šiuos duomenis, nurodoma: pareigūno ar kario vardas, pavardė, gimimo data, elgesio nedarbingumo metu taisyklė, kuri pažeista, ir informacija apie tai, ar šis pažeidimas atliktas dėl nepateisinamų priežasčių. Jeigu elgesio nedarbingumo metu taisyklė pažeista dėl pateisinamos priežasties, ji nurodoma. Pateisinamos priežastys nustatomos Nuostatų 38 punkte nustatyta tvarka. Remiantis šiais duomenimis, ligos išmoka Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
42.1. gaunamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba) pranešimas, kad profesinės reabilitacijos programa sustabdoma ar nutraukiama; profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, nuo kurios sustabdomas ar nutraukiamas asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje.
43. Nutrauktas profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, nuo kurios asmuo tęsia anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą, gavus Užimtumo tarnybos pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos atnaujinimą.
44. Asmeniui, kuriam nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama ligos išmoka pagal Įstatymą arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos išmoka už laikotarpį, sutampantį su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, nemokama.
47. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
50. Jeigu apdraustasis asmuo pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės išmoka mokama už šią atostogų dalį.
52. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu.
56. Jeigu asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, ar kitas iš tėvų (įtėvių), globėjų ar senelių, atitinkantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), pasirinkta išmokos mokėjimo trukmė besikreipiančio asmens prašymu gali būti keičiama tik grąžinus permokėtą vaiko priežiūros išmokos sumą į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą (kai vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė keičiama išmoką gaunančiam asmeniui - permokėta suma įskaitoma į mokėtiną išmokos sumą).
57. Įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais skiriant išmoką, laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, maksimalus ir minimalus mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ir išmokos minimalus dydis, nustatomas įvertinant kitą dieną po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o jeigu šių atostogų asmuo neturėjo, - vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo dieną.
58. Kai vaiko priežiūros atostogos skirtingų vaikų priežiūrai tuo pat metu suteikiamos motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), globėjui (globėjai) ar seneliui (senelei), kiekvienam mokama vaiko priežiūros išmoka tik už tą vaiką, kurio priežiūrai šios atostogos suteiktos.
žymės:
Panašus:
- Nedarbingumo Lapelis Motinystės Atostogų Metu: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dabar!
- Vienišų Mamų Motinystės Pašalpos Lietuvoje: Naujausi Pakeitimai ir Kaip Jas Gauti!
- Motinystės išmokos ir tėvų parama Lietuvoje – visa svarbiausia informacija vienoje vietoje!
- Neįtikėtini virtų kiaušinių įdarų receptai ir naudingiausi patarimai!
- Neįtikėtina Saulės globos namų istorija Taikos prospekte, kurią privalote sužinoti!