Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau - Ministerija) viešai pateikė informaciją apie LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimo projektą, kuris skirtas 2019 m. birželio 20 d. priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2019/1158 dėl dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros (toliau - Direktyva) įgyvendinimui.

Kaip įvardina ES Tarybos pranešimas spaudai, Direktyvos tikslas - padidinti moterų dalyvavimą darbo rinkoje ir paskatinti imti atostogas dėl šeimyninių priežasčių bei naudotis lanksčiomis darbo sąlygomis.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje moterų dalyvavimas darbo rinkoje yra vienas aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Esant tokioms aplinkybėms ir siekiant užtikrinti efektyvų šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, prioritetinių sprendimų reikalauja ne moterų įtraukimas ar grąžinimas į darbo rinką.

Diskusijos ir siūlymai dėl vaiko priežiūros atostogų

2021 m. vasario 5 dieną Ministerija organizavo nuotolinę ekspertų diskusiją tema „Tėčių įtraukimas į šeimos gyvenimą: kaip keisis vaiko priežiūros atostogos?”. Ministerija kvietime ekspertams deklaravo, kad diskusijos tikslas yra su ekspertais išanalizuoti Ministerijos pasiūlytas alternatyvas ir visuomenės siūlymus, gautus įgyvendinant pirmąjį viešosios konsultacijos etapą - surengus visuomenės apklausą ir sulaukus visuomenės siūlymų, kaip mūsų šalyje įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvą dėl tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros.

Diskusijos (viešos konsultacijos) metu tėvų ir šeimų organizacijos išsakė lūkesčius, kad sistemoje atsirastų kuo daugiau lankstumo, svarstyta galimybė papildomus neperleidžiamus tėvui (bet ne motinai) skirtus mėnesius suteikti po moters gaunamų vaiko priežiūros mėnesių pabaigos, „neatimant“ jų iš mamų, ir nebloginant motinų padėties, palyginti su iki šiol esančia.

Sveikintina, kad dabar siūlomame projekte atsirado alternatyva, kai šeimos gali rinktis vaiko priežiūros atostogų trukmę iš dviejų variantų - 18 ir 24 mėnesių. Taip pat galima pasidžiaugti, kad įtraukiama platesnė galimybė vaiko priežiūros atostogas suteikti seneliams.

Neperleidžiami mėnesiai ir jų apmokėjimas

Ministerijos pasiūlyme nurodoma, kad dviem mamos ar tėčio neperleidžiamais apmokamais mėnesiais turi būti pasinaudota šeimos pasirinktos trukmės vaiko priežiūros atostogų išmokos mokėjimo metu (iki vaikui sukaks 18 arba 24 mėn.). Siūlome šiuos du neperleidžiamus mėnesius tėvams ar mamoms apmokėti papildomai prie pagrindinės vaiko priežiūros atostogų išmokos (18 ar 24 mėn. trukmės), netrumpinant šios pagrindinės išmokos mokėjimo trukmės, o suteikiant galimybę šią išmoką gauti pasibaigus 18 ar 24 mėnesių išmokos mokėjimui.

Pabrėžtina, kad Direktyvoje nurodyta, jog šie neperleidžiami mėnesiai gali būti panaudoti iki vaikui sukaks aštuoneri metai (5 str.), todėl toks teisės gauti išmoką ir atostogas sutrumpinimas iki 18 ar 24 mėnesių laikytinas neproporcingu.

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje vaiko priežiūros atostogos gali būti suteikiamos iki 3 metų, neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų metu, kuomet jas pasirenka tėtis, mamos statusas lieka neaiškus.

Tuo atveju, jei vaiko priežiūros atostogos trunka iki 3 (trijų) metų ir neperleidžiamomis atostogomis naudojasi tėtis (įtėvis, globėjas), siūlome įtvirtinti, kad mama (įmotė, globėja) turi teisę išlaikyti savo darbo vietą ir įgyja teise naudotis neapmokamomis atostogomis.

Taip pat siūlome užtikrinti, kad neperleidžiami atostogų mėnesiai būtų suteikiami kuo lankstesne tvarka, pavyzdžiui, suteikiant vieną ar dvi dienas per savaitę per tam tikrą laikotarpį, ar kitu darbuotojo ir darbdavio suderintu būdu.

To reikalauja Direktyvos 5 straipsnio 6 dalis, kurioje teigiama, jog “Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos užtikrinti, kad darbuotojai turėtų teisę prašyti suteikti vaiko priežiūros atostogas lanksčiais būdais.

Valstybės narės gali nustatyti šių priemonių prašymo pateikimo būdus. Darbdavys svarsto tokius prašymus ir į juos atsako, atsižvelgdamas tiek į savo, tiek ir į darbuotojo poreikius.

Darbdavys bet kokį atsisakymą patenkinti tokį prašymą motyvuoja raštu per pagrįstą laiką po prašymo pateikimo.”

Išmokų dydžiai ir mokesčių našta

Dėl išmokos dydžio Direktyva nenustato konkrečių nuostatų, taigi Ministerijos siūlomame projekte siekis keisti dabartinę išmokos skaičiavimo sistemą vaiko priežiūros atostogų metu nėra tiesiogiai susijęs su Direktyvos įgyvendinimu.

Tiek pirmaisiais, tiek antraisiais metais vaiko priežiūros atostogų metu išmoka 24 mėn variante mažinama: pirmaisiais metais dabar mokama 54,31 proc. buvusio atlyginimo, pasiūlyme nurodoma mokėti 45 proc., antraisiais metais atitinkamai dabar numatyta 31,03 proc., siūloma 25 proc.

Tai itin svarbu. Ypač atsižvelgiant faktą, kad Lietuvoje neliko pajamų mokesčių lengvatų, kurios priklausytų nuo išlaikomų asmenų šeimoje skaičiaus. Jas panaikinus, tėvai visą likusį dalyvavimo darbo rinkoje laikotarpį mokės mokesčius, nepaisant augančių poreikių didesnėms pajamoms dėl vaikų poreikių.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad mokesčių našta auginant vaikus yra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Esant tokiai mokesčių sistemai ir mažinant išmokas yra netesimi duoti rinkėjams įsipareigojimai mažinti mokestinę naštą dirbantiems (šeimoms) ir prioritetizuoti šeimos gerovę didinančias sritis.

Demografinė situacija Lietuvoje taip pat yra labai sudėtinga, o išmokų auginant vaikus mažinimas neskatina šeimų apsispręsti turėti daugiau vaikų. Todėl siūlome nemažinti šeimų gaunamų išmokų, o svarstyti, kaip garantuoti šeimų poreikius atitinkančių pajamų stabilumą pagal išlaikomų asmenų skaičių šeimoje, kompleksiškai derinant pajamų, mokesčių joms ir išmokų santykį.

Darbo užmokestis vaiko priežiūros atostogų metu

Taip pat įstatymo projekte keičiasi galimybė dirbti ir gauti darbo užmokestį vaiko priežiūros atostogų metu. Tokia galimybė atsiranda anksčiau - kai pasibaigia neperleidžiami mamos ar tėčio atostogų mėnesiai, tačiau pagal Ministerijos siūlymą, darbo užmokesčio ir gaunamos pašalpos suma negalės būti didesnė nei vaiką prižiūrinčio asmens buvęs darbo užmokestis.

Tokia nuostata, šį raštą pasirašiusių organizacijų nuomone, kaip tik siaurina ir blogina galimybes moterims sugrįžti į darbo rinką, nes jos gali dirbti tik mažesne apimtimi, dalimi etato, negali ieškoti pelningesnio darbo ar veiklos. Siūlome palikti dabar galiojančią tvarką ir leisti kitais, ne neperleidžiamų atostogų mėnesiais motinai dirbti ir užsidirbti, neribojant šios galimybės ankstesnio darbo užmokesčio suma.

Siūlome papildyti egzistuojančią vaiko priežiūros išmokos skaičiavimo tvarką ir leisti tėvams rinktis išmokos skaičiavimą pagal abiejų tėvų darbo užmokesčio vidurkį, kaip papildomą alternatyvą prie dabartinio skaičiavimo, kai skaičiuojama pagal vieno iš tėvų, kuris naudojasi vaiko priežiūros atostogomis.

Toks valstybės požiūris į šeimą, kaip 2 tėvų visumą, leis lengviau susikeisti tėvams rolėmis, prižiūrint vaikus. Tai stiprins šeimą ir padės lengviau pasiekti direktyvos tikslus: dalintis šeimos naštą bei derinti darbo-karjeros interesus abiem stėvams.

Lietuvos tėvų forumo pozicija

Vaiko priežiūros atostogų apmokėjimo ir tvarkos klausimai yra labai svarbūs jaunoms šeimoms, siekiančioms karjeros ir kartu ketinančioms susilaukti vaikų. Atsižvelgdami į tai, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, taip pat į kritinę demografinę padėtį Lietuvoje, manome, kad sąlygos prižiūrėti vaikus negali būti bloginamos, jeigu siekiame palankios šeimai aplinkos.

Vaiko priežiūros atostogų išmokos nėra parama šeimoms. Tai netekto darbingumo pajamų kompensavimo išmoka, mokama viso darbinio stažo trukmės dviejų tėvų mokesčių dėka (draudimo įmokų pagrindu). Taip pat tai yra gimstamumo skatinimo ir skurdo mažinimo priemonė. Kadangi šios išmokos mechanizme tampriai sąveikauja valstybės ir piliečių interesai, atsakomybė už šios priemonės sėkmę bei finansavimą turi būti dalinama proporcingai abiems šalims.

Vyriausybės sprendimais įvedus karantino ribojimus bei kitokias priemones, didelė dalis besilaukiančių ar gimdžiusių moterų šeimų patyrė pajamų sumažėjimą.

Prastovos, naikinami etatai, uždaromi verslai, o dar karantino apribojimai ar nuotolinis ugdymas privertė daugelį mamų likti namuose su mažamečiais vaikais. Kai kas net darbo neteko dėl įvairių priežasčių.

Į tai atkreiptas dėmesys Lietuvos tėvų forumo viešame kreipimesi, kuris antradienį išsiųstas prezidentui, Seimui bei Vyriausybei, prašant skubos tvarka svarstyti šiuo metu itin aktualų klausimą dėl motinystės ir vaiko priežiūros išmokų 2021-2022 metams, taip pat - ir už 2020-uosius.

„Susiklosčiusi situacija neigiamai paveikė didelės dalies Lietuvos šeimos ūkių pajamas. Akivaizdu, jog vyksta ir tolesnis pajamų mažėjimas šiuo metu besilaukiančioms mamoms ir jų antroms pusėms, kuriems dėl Vyriausybės taikytų pandemijos valdymo bei karantino sugriežtinimo priemonių ankstesniais laikotarpiais (per 2020 m. ir 2021 m.) jau buvo sumažėjusios pajamos.

Tai tiesiogiai daro įtaką tiek minimu laikotarpiu pagimdžiusių moterų išmokų dydžiams, tiek ir būsimosioms motinystės ir vaiko priežiūros atostogų išmokoms.

Kadangi „Sodra“, skaičiuodama išmokas, įtraukia ir laikotarpius, kuriais dėl karantino buvo gautos mažesnės pajamos (išmokos dėl nuotolinio mokymo, uždarytų darželių, nedarbo pašalpos, prastovos ir pan.). Šios išmokos daugeliu atvejų nesiekia prieš tai gautų įprastinių normalių pajamų ar buvusio viso darbo užmokesčio.

Todėl akivaizdu, jog dėl Vyriausybės įvestų karantino ir verslų ribojimo būsimiems tėvams mažėja skaičiuojamų pajamų vidurkis, kuris žymiai mažins ir būsimas išmokas“, - teigia Lietuvos tėvų forumo pirmininkas Darius Trečiakauskas.

Jo nuomone, tokia būsimų išmokų skaičiavimo metodika, neatsižvelgiant į pandemijos poveikį vaikų susilaukusių ar tebelaukiančių šeimų sumažėjusioms pajamoms, yra neteisinga tėvų ir jų vaikų atžvilgiu bei pažeidžia jų interesus gauti tokias išmokas, kurios priklausytų pagal jų turėtas oficialias pajamas ar darbo užmokestį iki Vyriausybės įvestų karantino ribojimų.

„Mūsų įsitikinimu, tiek pernai, tiek šiais metais Vyriausybės įvestas karantino priemones reikia pripažinti visiškai nuo būsimų tėvų nepriklausančiomis aplinkybėmis. Jas teisiniu požiūriu galima traktuoti kaip force majeure sąlygas, susidariusias dėl Vyriausybės sprendimų.

Todėl, laikantis esminių šalies teisinės sistemos teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principų, dėl tokių vienašališkų Vyriausybės veiksmų neturėtų nukentėti esamų ir būsimų tėvų bei jų vaikų išmokos, nes jau ir taip daugelis šeimų paskutinius metus turėjo išgyventi žymiai sumažėjus jų pajamoms“, - sako D. Trečiakauskas, dar primindamas, kad, atsižvelgiant į esamą pandeminę situaciją, reikia atkreipti dėmesį ir į demografinę Lietuvos krizę, į pastaraisiais metais ypač sumažėjusius gimstamumo rodiklius.

Todėl sprendimas neskaičiuoti per karantiną sumažėjusių pajamų, o taikyti išmokų skaičiavimą pagal prieš karantiną turėtas pajamas būtų labai savalaikis teisingumo įgyvendinimas ir paskata toms šeimoms, kurios dar tik planuoja susilaukti vaikų.

Lietuvos tėvų forumas pasirengęs bendradarbiauti su šalies valdžios institucijomis, ieškant geriausių šios problemos sprendimų, pabrėžiama Lietuvos tėvų forumo kreipimesi.

Mamų forumo klausimai ir atsakymai

Mamų forumuose dažnai kyla klausimų dėl motinystės išmokų, vaiko priežiūros atostogų ir su tuo susijusių teisių. Pateikiame keletą dažniausiai užduodamų klausimų ir atsakymų:

  • Klausimas: Ar užteks darbo stažo išmokai gauti, jei esu įdarbinta 2 metų laikotarpiui ir anksčiau gavau išmokas iš darbo biržos?
  • Atsakymas: Stovint darbo biržoje ir gaunant bedarbio pašalpą, stažas taip pat skaičiuojasi.
  • Klausimas: Ar galima eiti 3 metams motinystės atostogų ir bet kada grįžti į darbą?
  • Atsakymas: Pradėti dirbti galėsite bet kada, nebūtina laukti kol baigsis tretieji atostogų metai.
  • Klausimas: Ar galiu gauti 100 proc. atlyginimo išmoką, jei esu vaiko priežiūros atostogose ir mane išleidžia nėštumo ir gimdymo atostogų?
  • Atsakymas: Jums nereikia nieko atsisakyti.

Štai pavyzdys, kaip keitėsi išmokų dydžiai pagal Ministerijos siūlymą:

Metai Dabartinė išmoka (% nuo buvusio atlyginimo) Siūloma išmoka (% nuo buvusio atlyginimo)
Pirmaisiais metais (24 mėn. variantas) 54,31 45
Antraisiais metais (24 mėn. variantas) 31,03 25

žymės:

Panašus: