Švedija savo gyventojais rūpinasi nuo gimimo iki mirties. Ši 10 mln. Švedijoje gimus vaikui turite teisę būti visiškai laisvas nuo darbo. Tėvystės išmoka mokama 480 dienų, arba maždaug 16 mėnesių vienam vaikui. Iš jų 390 dienų kompensacija apskaičiuojama pagal visas asmens pajamas, o už likusias 90 dienų žmonės gauna fiksuotą 180 kronų (apie 16 eurų) per dieną sumą.
Naujovės Švedijoje: apmokamos atostogos seneliams
Švedijoje pradėtas taikyti naujas novatoriškas įstatymas, pagal kurį seneliai gali įsitraukti į anūkų priežiūrą ir gauti apmokamas vaiko priežiūros atostogas. Naujai pradėtas taikyti įstatymas reiškia, kad seneliai, prižiūrintys savo anūkus, gaus užmokestį iki trijų mėnesių per pirmuosius vaiko metus.
Tai įvyko po to, kai Švedijos parlamentas, 349 vietų Riksdagas, praėjusių metų gruodį pritarė vyriausybės pasiūlymui dėl tėvystės pašalpos perkėlimo. Pagal šį įstatymą tėvai gali dalį savo dosnios vaiko priežiūros atostogų pašalpos pervesti vaiko seneliams, skelbia portalas „Independent“.
Agentūros atstovė Aleksandra Wallin Švedijos transliuotojui SVT sakė, kad naujasis įstatymas suteiks daugiau galimybių. Vis dėlto, pasak jos, taisyklės seneliams yra tokios pačios kaip ir įprastoms tėvystės pašalpoms ir reikalauja, kad asmuo būtų apdraustas tėvystės pašalpai gauti, o tokių žmonių Švedijoje yra dauguma.
Sąlygos senelių atostogoms
Tėvystės pašalpai gauti yra tam tikrų sąlygų - pavyzdžiui, pensininkas taip pat gali išeiti vaiko priežiūros atostogų, tokiu atveju kompensacija priklauso nuo asmens pensijos. Centrinio Avestos miesto, esančio maždaug už 140 km į šiaurės vakarus nuo Stokholmo, gyventoja Ritva Karkkainen pasakojo SVT, kad svarsto galimybę išeiti iš darbo, kad galėtų prižiūrėti anūkus.
1974 m. Švedijoje motinystės atostogos, skirtos tik moterims buvo pakeistos vaiko priežiūros atostogomis abiem tėvams. Tuo metu vadinamasis tėvų draudimas suteikė tėvams galimybę atostogauti šešis mėnesius už kiekvieną vaiką - kiekvienas iš tėvų turėjo teisę į pusę šių dienų.
Tačiau po šio žingsnio, Socialinio draudimo agentūros duomenimis, tėvai pasinaudojo tik 0,5 proc. mokamų vaiko priežiūros atostogų. Šiuo metu Švedijoje tėvai pasinaudoja apie 30 proc. mokamų vaiko priežiūros atostogų, teigė agentūra.
Motinystės atostogos Baltijos šalyse: palyginimas
Baltijos valstybių vaiko priežiūros schemos rodo, kad ilgiausios motinystės atostogos šiuo metu yra Estijoje - 140 dienų, Latvijoje - 112 dienų, o Lietuvoje - 126 dienas. Be to, Latvijoje moteriai, kuri iki 12-tos nėštumo savaitės pradėjo ir visą nėštumo periodą tęsė su nėštumu susijusią priežiūrą medicinos institucijoje, papildomai skiriama ir kompensuojama 14 dienų. Tad motinystės atostogų trukmė Latvijoje pailgėja iki 126 dienų ir iš esmės lygi atostogų trukmei Lietuvoje.
„Šiuo metu motinystės atostogos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apmokamos vienodai. Didžiausias skirtumas - reikalingo darbo stažo trukmė. Lietuvoje motinoms, norinčioms gauti motinystės atostogų išmoką, reikalingas 12 mėn., Latvijoje - 6 mėn., Estijoje - 3 mėn. darbo stažas per paskutinius 24 mėn.“, - teigia apžvalgos, paskelbtos Demografinių tyrimų centro leidinyje „Demografija ir mes“, autorė.
Tiek Lietuvoje, tiek Estijoje ir Latvijoje motinystės atostogos kompensuojamos išmokant visą buvusį darbo užmokestį. Skiriasi tik apibrėžimas, nes vienur nurodoma kompensuojama dalis nuo neto darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius), kitur nuo bruto (neatskaičius mokesčių). 100 proc. neto darbo užmokesčio kompensuojama Lietuvoje ir Estijoje, o Latvijoje - 80 proc. bruto darbo užmokesčio. Taigi galima teigti, kad visose trijose Baltijos valstybėse motinystės atostogos apmokamos labai panašiai - kompensuojant visą buvusį darbo užmokestį.
Kalbant apie motinystės atostogas, Baltijos šalyse galima atrasti daugiau panašumų nei skirtumų, tuo tarpu apie motinystės (tėvystės) atostogas galima būtų teigti priešingai - pasak A. Streckytės, šiuo metu kiekviena Baltijos valstybė turi tik jai būdingą schemą.
Lietuvoje tėvai turi galimybę rinktis iš dviejų variantų: ilgesnio buvimo namuose prižiūrint vaiką ir ankstesnio sugrįžimo į darbą, vaiko priežiūrą patikint ikimokyklinio ugdymo institucijoms arba asmenims. Pasirinkus metų trukmės vaiko priežiūros atostogas, kompensuojama 100 proc. buvusio darbo užmokesčio, pasilikus su vaiku ilgiau, iki kol jam sueis dveji metai, pirmaisiais metais gaunama 70 proc., o antraisiais - 40 proc. buvusio darbo užmokesčio, tačiau neribojama galimybė dirbti.
Latvijoje pirmaisiais vaiko gyvenimo metais atostogos apmokamos išmokant 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Vėliau, nuo vienerių iki pusantrų metų, mokama mėnesinė 30 latų (apie 42 eurų arba 150 litų) dydžio išmoka. Estijoje iki pusantrų metų kompensuojama 100 proc. buvusio darbo užmokesčio, vėliau, nuo pusantrų iki trejų, mokama 38 eurų dydžio (apie 132 litų) išmoka.
Taigi motinystės (tėvystės) atostogos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pagal išmokų dosnumą ir jų mokėjimo periodo trukmę gerokai skiriasi. Dosniausios tėvystės atostogos tiek laiko, tiek ir apmokėjimo požiūriu šiuo metu yra Estijoje. Tačiau lankstumo požiūriu, dėl galimybės anksčiau motinai ar tėvui sugrįžti ir įsitraukti į profesinę, veiklą Lietuvos schema šiuo metu palankiausia: mat galima rinktis atostogų trukmę. Latvijoje galima maksimali tėvystės atostogų trukmė yra trumpiausia iš visų trijų Baltijos valstybių.
Tėvo atostogos Baltijos šalyse
Tėvo atostogų schemos Baltijos valstybėse taip pat gana skirtingos. Latvijoje ir Estijoje tėvo atostogų laikotarpis sudaro tik 10 dienų, Lietuvoje - vieną mėnesį, taigi yra tris kartus ilgesnės. Be to, šį mėnesį kompensuojama 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Latvijoje už 10 dienų atostogas kompensuojama 80 proc. buvusio darbo užmokesčio, o Estijoje nuo 2009 m. dėl socialinių išmokų „karpymo“ tėvo atostogų nuspręsta nekompensuoti visai. Taigi šioje šalyje vyrams sudarytos prasčiausios sąlygos.
„Apibendrinant galima daryti išvadą, kad dabartinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaiko priežiūros atostogų schemos gana panašios. Vienas ryškesnių atostogų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje skirtumų - tai reikalingas darbo stažo laikotarpis: Lietuvoje jis ilgiausias ir sudaro 12 mėn., Estijoje - trumpiausias, 3 mėnesiai. Įvertinus tėvystės atostogas išaiškėjo, kad dosniausios tiek laiko, tiek apmokėjimo prasme šios atostogos yra Estijoje. Palyginus tėvo atostogas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje akivaizdu, kad šios atostogos dosniausios yra Lietuvoje“, - apibendrino A. Streckytė.
| Šalis | Motinystės atostogų trukmė | Reikalingas darbo stažas | Apmokėjimas |
|---|---|---|---|
| Estija | 140 dienų | 3 mėnesiai per paskutinius 24 mėn. | 100% neto darbo užmokesčio |
| Latvija | 112/126 dienos | 6 mėnesiai | 80% bruto darbo užmokesčio |
| Lietuva | 126 dienos | 12 mėnesių | 100% neto darbo užmokesčio |
Vaiko priežiūros sistemos Belgijoje
Belgijoje vaikų susilaukusios mamos į darbą grįžti turi itin anksti - vaikui esant vos trijų-keturių mėnesių, todėl šalyje veikia apgalvota sistema, kaip padėti tėvams. Vaikų priežiūra ir užimtumas - opus klausimas tėvams. Kai kurie vaikai negauna vietos darželiuose, o ne kiekviena šeima gali sau leisti auklių paslaugas. Vėliau, vaikams augant, iškyla ir užimtumo po pamokų klausimas.
Anot Živilės, Belgijoje visiškai normalu į lopšelį vaiką atvesti vos 3-4 mėnesių, mat belgai mano, kad vaikas turi socializuotis nuo mažų dienų. „Čia visai normalu trijų mėnesių vaiką, nes tik tiek motinystės atostogų teturi, ar bent pusės metukų atvesti į tą vadinamąjį creche - lopšiuką, ir vaikas nuo to laiko įsilieja į jų švietimo sistemą."
Vis dėlto lopšelio, darželio ar įvairių būrelių dirbantiems tėvams ne visada užtenka, dažnai į pagalbą tenka pasitelkti vaikų prižiūrėtojo paslaugas. Živilė pasakoja, kad ir čia teko susidurti su kiek kitokiu belgų požiūriu, mat čia visiškai įprasta, kad vaikus prižiūrėtų jaunimas - studentai ar net moksleiviai. Pagal įstatymus, vaikų prižiūrėtojais šalyje galima tapti nuo 15 metų ir tai labai populiaru - nereikia sudaryti darbo sutarties, moksleiviai ir studentai atleidžiami nuo mokesčių, nebent dirba daugiau nei 8 valandas per dieną.
Šalyje veikia ne viena platforma, jungianti tėvus ir vaikų prižiūrėtojus. Viena tokių - „Gezinsbond“, kurioje vaikų prižiūrėtojais gali dirbti tik studentai. Tėvams tereikia užsiregistruoti internetinėje platformoje ir sumokėti metinį nario mokestį - 50 eurų.
Lygiai taip pat sistemoje turi užsiregistruoti ir dirbti norintys studentai: „Mes turime visą savanorių tinklą, todėl studentas, norintis užsiregistruoti mūsų sistemoje ir teikti paslaugas, pirma turi susitikti su mūsų savanoriais, pasikalbėti. Tada mes juos mokome, pavyzdžiui, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Norint išsikviesti auklę į namus, tėvams tereikia svetainėje pažymėti, kada ir kiek valandų reikės paslaugų, svarbiausia, tai turi būti mažiausiai dvi valandos per dieną, ir jau rytoj studentas ateis į namus. Valandos kaina šioje platformoje - 6 eurai, jei norima, kad vaikus prižiūrėtų per naktį, reikės užmokėti fiksuotą 30 eurų mokestį.
žymės:
Panašus:
- Nedarbingumo Lapelis Motinystės Atostogų Metu: Viskas, Ką Privalote Žinoti Dabar!
- Vienišų Mamų Motinystės Pašalpos Lietuvoje: Naujausi Pakeitimai ir Kaip Jas Gauti!
- Motinystės išmokos ir tėvų parama Lietuvoje – visa svarbiausia informacija vienoje vietoje!
- Vaikiškas boulingas: linksma ir sveika pramoga vaikams, kurios negalima praleisti!
- Pasirengimo gimdymui kursai: atraskite svarbiausias naudas nėščiosioms ir jų šeimoms!