Jau keletą metų socialinio darbo praktikų grupė, siekdama padėti šeimoms, patiriančioms sunkumus, susitinka apie penkis kartus per metus. Susitikimų metu praktikai analizuoja savo patirtis, dalinasi praktikiniais pavyzdžiais. Šios grupės pavadinimas "prevencinė” yra orientacinis, kadangi mes norime susikoncentruoti į pagalbą be teisinių priemonių.
Nauji įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai
2018 m. sausio mėnesį tapo aišku, kad artimoje ateityje bus daug pokyčių įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, susijusiuose su pagalba vaikams ir jų šeimoms. Yra daug neaiškumų. Kai kurie įstatymai ir poįstatyminiai teisės aktai yra patvirtinti, kiti yra ruošiami. Organizacijų tarpusavio ryšys iššaukia daug klausimų. Kaip viskas funkcionuos priklauso nuo naujos Vaiko teisių apsaugos skyrių struktūros bei savivaldybių politikos. Darbuotojų reakcijos į pokyčius yra įvairios. Kai kurie turi aukštus lūkečius.
Šis įstatymas koncentruojasi į smurto prevenciją ir į vaiko poreikius pagal vaiko amžių. Pavyzdžiui, vaikas iki 6 metų amžiaus neturi būti paliktas vienas. Įstatymas buvo priimtas ir įsigalios 2018 m. Nuo liepos 1 d.
Nuo 2018 m. liepos 1 d. Atvejo vadyba yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įteisintas pagalbos „modelis“ vaikams ir jų šeimoms, kitaip tariant atvejo vadyba - atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas bei teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises bei teisėtus interesus.
Atvejo vadybos procesą koordinuoja atvejo vadybininkai, kurie yra socialinių paslaugų įstaigų socialiniai darbuotojai. Atvejo vadybos taikymas pradedamas nuo šių metų liepos 1 d. Esminis skirtumas, kurį būtų galima išskirti, norint pasakyti, kas keičiasi nuo liepos 1 d., yra tai, kad socialiniai darbuotojai, kurie vykdys atvejo vadybininko funkcijas ir užims tokią pareigybę taps vaiko ir jo šeimos situacijos „šeimininkai“, kurie telks pagalbos teikėjus siekiant padėti šeimai keisti situaciją.
Socialiniai darbuotojai, kurie iki šiol dirba su šeimomis yra tarsi išlaisvinami tiesioginiam socialiniam darbui, konsultavimui, betarpiškam kontaktui su šeima. To jie gali pasiekti, nes yra atlaisvinami nuo tarpinstitucinių atvejo vadybos posėdžių organizavimo, nuo ieškojimo, kaip galėtų kitų sričių specialistus įtraukti į efektyvios pagalbos šeimai teikimo procesą, nes visa tai darys atvejo vadybininkai.
Iš vienos pusės atvejo vadybos koordinavimas yra nauja funkcija pagalbos teikėjams, nes iki šiol labai dažnai tokį vaidmenį prisiimdavo vaiko teisių apsaugos specialistai, organizuodami atvejų peržiūrą, kitaip koordinuodami pagalbos procesą. Kaip minėta, atvejo vadybos procesą įteisina Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, nustatydamas tam tikrus bazinius reikalavimus ir tvarkas. Detaliau atvejo vadyba reglamentuojama Atvejo vadybos tvarkos apraše, patvirtintame socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-141.
Įstatymu yra apibrėžiamos naujos savivaldybės funkcijos - Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius (TBK). Šis darbuotojas, dirbantis savivaldybėje, yra Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimo rezultatas. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius - pakankamai nauja pareigybė savivaldybėse, šie specialistai pradėjo veiklą nuo 2017 m. Šios veiklos mano nuomone, labiausia atitinka TBK keliamus lūkesčius. gyventojų gyvenimuose.
Globos centų teikiama pagalba yra svarbi pagalba vaikui, kuris dėl smurto ar kitų rizikų negali likti savo biologinėje šeimoje. Ankstesni vaikų namai bus pakeisti į bendruomeninius vaikų namus ir savarankiškumo, lydimuosius būstus (De-institutcionalizacijos procesas).
Vaiko teisių apsauga ir pagalba šeimai
Siekiant suprasti tarpusavio ryšį tarp įvairių įstatymų ir įsitraukusių organizacijų, bandėme padaryti diagramą, nes diagramos kūrimas gali padėti atrasti kokių kitų žingsnių reikia imtis. Braižant diagramą, kuri atvaizduoja sistemą, klausimai ir neaiškumai gali tapti aiškesni. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuris įsigalios liepos 1 d. pagrindas yra geresnė pagalba vaikui ir jo šeimai, šeima yra dėmesio centre.
Aplink šeimą yra daug skirtingų asmenų ir organizacijų, kurie gali pastebėti šeimos, vaiko poreikius ar smurtą, kuris negali būti ignoruojamas. Pastebėjus smurtą ar nepatenkintus poreikius turi būti pranešta Vaikų teisių apsaugos specialistui. Vaiko teisių apsaugos specialisto pareiga imtis veiksmų ir nuspręsti, ar vaikui grėsmė yra tokia didelė, kad jis tur būti išimamas iš šeimos = 2 grėmės lygis. Ar vaikas gali likti su tėvais, tačiau šeimai reikia pagalbos = 1 grėsmės lygis.
Dėmesio centre yra šeima, auginanti vieną ar daugiau vaikų, susidurianti su sunkumais. Mokytojai, giminaičiai, kaimynai, gydytojas, slaugytoja, policinininkas, bet kas - įtarę, jog šeimoje gal gali būti smurtas, ar nepatenkinami vaiko poreikiai, ar vaikas yra paliktas vienas namuose, turi pranešti Vaiko teisių apsaugos specialistui. Jei yra smurto atvejis (signalas, bet kokios formos informacija apie smurtą) Vaikų teisių apsaugos specialistai turi nedelsiant vykti patikrinti situaciją, bet ne vėliau nei per 6 valandas, o kitais atvejais per 3 dienas.
Kai Vaiko teisių apsaugos specialistas nustato, jog yra 1 grėsmės lygis - vaikas gali likti namuose. Tuomet kai nusprendžiama, jog yra 2 grėsmės lygis - vaikas turi būti paimtas iš šeimos ir kriepiamasi į teismą dėl sprendimo. Tokiu atveju artimiausias globos centras yra pasirengęs teikti laikiną globą šeimoje ( pas budinčius globotojus ar globėjus (rūpintojus).
Yra aišku, kad Vaiko teisių apsaugos specialistų padaryti sprendimai turės didelę įtaką šeimai ir vaikui. Ypatingai, “antras pasirinkimas” (t.y. 2 grėsmės lygis), kuris turės ilgalaikes pasekmes vaikui ir šeimai. Kaip buvo minėta, tėvai bijodami, kad vaikas gali būti paimtas iš šeimos, gali bijoti dalintis savo problemomis. „Geriau nekalbėsiu apie savo problemas”, „Geriau jas (problemas) slėpsiu, užuot ieškojęs pagalbos, nes įvardindamas savo problemas, aš nežinau, kas bus su jomis daroma”.
Rezultatas - problemomis nebus pasidalinta, nei apie jas diskutuojama, nei jos sprendžiamos. Problemos tik augs. Kai nėra laisvės įvardinti problemas ir jomis pasidalinti, yra neįmanoma ieškoti sprendimų.
Globos centrai ir problemų prevencija
Kai yra įvertintas antras grėsmės lygis, vaikas dėl saugumo turi palikti savo biologinius tėvus, vaiku rūpinasi Globos centras. Globos centras gali būti įkurtas savivaldybės, taip pat gali būti įkurtas profesionalų iš NVO. Tokiu atveju savivaldybė perka globos centro paslaugas iš NVO. Argi nėra svarbu susikoncentruot ir į problemų prevenciją? Kuo anksčiau šeima gaus pagalbą, tuo mažiau tikėtina, kad kils problemos. Kitas pozityvus efektas yra tai, kad tėvai įgis pasitikėjimo ir pasitikės darbuotoju.
Kompleksinių paslaugų projektas ir NVO vaidmuo
Pastaraisias metais vykstantis Kompleksinių paslaugų projektas siekia sukurti įvairesnes paslaugas. Šis projektas yra finansuojas Europos Sąjungos struktrūnių fodų lėšomis. Projekte NVO dalyvauja ir vysto paslaugas šeimai. NVO dalyvaudami įvairiose projektuose yra naujų paslaugų iniciatoriai. Bet kyla klausimas, kas bus toliau, kai projektas bus baigtas? Kitais žodžiais tariant, kas sumokės už šias veiklas, kai jos yra pasiteisinusios? Ar savivaldybės pirks pasiteisinusias paslaugas? Ar savivaldybės kurs savo pačių paslaugas?
Jei taip, tai labai liūdna, nuvilia ir demotyvuoja NVO, kurios įdėjo daug kūrybiškumo ir energijos sukuriant ir išvystant naujas paslaugas. “Prienų rajono savivaldybėje kompleksinės paslaugos šeimoms pradėtos teikti nuo 2018 m. kovo mėn., pradėjus vykdyti projektą, finansuojamą iš Europos Sąjungos lėšų. Galime pasidžiaugti, kad į kompleksinių paslaugų teikimą buvo įtraukta NVO, kuri pradėjo sklandžiau bendradarbiauti su Socialinių paslaugų centru.
Šio projekto dėka paslaugas gali gauti visos rajono šeimos, nepriklausomai nuo jos socialinės padėties, gaunamų lėšų, sudėties ir t.t. Iki šio projekto pradžios, paslaugos dažniausiai buvo orientuotos tik į socialinės rizikos šeimas ir jose augančius vaikus, todėl dažnai standartinės Lietuvos šeimos, susidūrusios su gyvenimo sunkumais ir nežinojo kur kreiptis, iš ko tikėtis pagalbos ir problemas spręsdavo savarankiškai, pagal savo galimybes. Projekto pradžioje buvo svarbu vykdyti komunikaciją tarp rajono įstaigų, NVO, bendruomenių, skleisti įvairiomis priemonėmis informaciją apie numatomas vykdyti veiklas, teikiamas paslaugas, kad kuo daugiau rajono šeimų išgirstų ir suprastų, kad specialistų komanda pasiruošusi suteikti kompleksinę pagalbą kiekvienai šeimai.
Pradėjus teikti paslaugas pastebėjome, kad kiekvienas žmogus jaučiasi saugesnis, jeigu jis žino kur kreiptis, kai jį ištinka krizė. Kelių mėnesių patirtis rodo, kad visuomenė darosi samoningesnė ir pilietiškesnė savo kaimynų atžvilgiu, jai ne tas pats kaip jaučiasi vaikas šeimoje, gatvėje, mokykloje. Bendruomenė visuomet buvo artimesnė žmogui ir arčiau jo, negu bet kuri kita savivaldybės įstaiga, todėl ir sprendimas, kad teiktų paslaugas NVO, mano požiūriu teisingas. Projekte labai svarbus yra psichologo vaidmuo, nes iki šiol gauti psichologo individualias konsultacijas galėjo asmenys, praėję sveikatos priežiūros įstaigos psichiatro konsultaciją. Dabar daugiausia teikiamų paslaugų yra individualios psichologo konsultacijos.
Pagrindinis šio projekto tikslas - darni šeima, saugūs vaikai, efektyvus problemų sprendimas. Kas kreipiasi dėl kompleksinių paslaugų? Tėvai, auginantys vaikus su spec. Žemiau pateiktas pavyzdys iliustruoja, jog sėkmingam paslaugų šeimai teikimui turi didelę reikšmę kliento išklausymas, atvirumas pokyčiams. Taip pat esminis dalykas pagalbos procese yra suvokimas, jog kliento požiūris yra svarbus.
“Naujagimė Saulė į VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atvyko, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu „Dėl laikinosios globos nustatymo“. Nes kūdikio tėvai paliko dukrytę „Gyvybės langelyje“, o sekančią dieną kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu susigrąžinti naujagimę.
Be įstatyminio atstovo likusiai Vardaitės dukrai Saulei, nuo 2017 m. sausio - nustatyta laikinoji globa VPSC ir globėjas paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Buvo priimtas sprendimas, kas sudaryti galimybes mamai apsigyventi Centre kartu su pirma dukryte ir leisti ir prižiūrėti Centro globotinę Saulę, nes mama maitino vaiką krūtimi. Pradžioje mama jautriai išgyveno susiklosčiusią situaciją, apie savo naujagimę dukrą negalėjo pasakoti be ašarų.
Pasak VPSC psichologės, moteris nuo ankstyvos vaikystės kentėjo dėl šaltų santykių su savo motina, jos pačios žodžiais - išgyveno nelaimingą vaikystę. Dabartinį savo gyvenimo partnerį (abiejų savo vaikų tėvą) sutiko labai anksti ir jau 15 metų sukūrė tvirtus ir patikimus ryšius. Pirmoji dukrytė gimė, kai Vardaitei buvo 15 metų (jos partneriui - 16 metų). Jauni tėvai iš jų supančios aplinkos negavo ir negauna nei materialios, nei moralinės ar psichologinės paramos.
Žinodama, kad paliktiems naujagimiams tuoj pat surandami įtėviai, brandūs ir stiprūs psichologiškai, materialiai stabilūs žmonės, pora nusprendė, kad jų naujagimė dukrytė bus laimingesnė tokioje šeimoje. Todėl, vykdami iš gimdymo skyriaus sugyventiniai nusprendė naujagimę palikti Gyvybės langelyje. Tėvai, sužinoję, kad dukrą galima susigrąžinti, nedelsiant ėmėsi veiksmų. Moters aktyvumas nepaisant kaltės jausmo ir gėdos, giminaičių paramos trūkumo, įrodo ne tik jos apsisprendimą, bet ir realius gebėjimus rūpintis savo vaikais. Tėvai visapusiškai tenkino fizinius ir emocinius abiejų mergaičių poreikius, rūpinosi jų sveikata bei ugdymu. Šiuo metu tėvai jau susigrąžino naujagimę į savo šeimą, visų formalumų ir dokumentų sutvarkymas, teismo sprendimo priėmimas iš viso užtruko 6 mėnesius ir Centras sudarė visas sąlygas, kad ryšys tarp vaiko ir tėvų nenutrūktų ir jie galėtų formuoti saugų prieraišumą su vaiku.
Praktikoje daugelis savivaldybių abejoja dėl paslaugų pirkimo iš NVO. Savivaldybės kartais pakviečia NVO dalyvauti mažuose projektuose. Bet tai yra labai ribotas finansavimo būdas. Tokie projektai nesuteikia jokios garantijos finansavimui ateityje. Projekto pinigai yra laikini (dažniausiai mažiau nei metams) ir padengia tik keletą specifinių veiklų. Tvariai organizacijai taip pat reikia pinigų patalpoms ir jų išlaikymui, atlyginimams ir metodų tobulinimui.
Lietuvoje vis dar yra mišinys biudžetinių organizacijų ir NVO, savivaldybės atrodo labai dažnai kuria pačios paslaugas. Būdama iš Nyderlandų, aš dažnai stebiuosi kodėl toks prioritetas? Dėl tradicijų? Kodėl kuriamos naujos paslaugos, kai yra profesionaliai ir gerai dirbančių NVO paslaugų pasiūla? Kadangi šeimos poreikiai įvairūs, reali pagalba galima tik kai yra paslaugų įvairovė ir prieinamumas.
Nyderlandų visuomenei yra normalu, kad savivaldybė perka paslaugas iš NVO. Nyderlanduose visa teikiamos pagalbos sistema yra sudaryta šiuo principu. Nei savivaldybės, nei ministerija nekuria savo naujų paslaugų, bet padaro prieinamas NVO paslaugas.
Naujų įstatymų įtaka ir bendradarbiavimas
Šių naujų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų paskirtis yra pagerinti vaikų saugumą ir priežiūrą.
- Nerimą kelia naujojo Vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo įtaka.
- Kai yra požiūris kuriamas per spaudimą, kaltinimą ar baimę tėvai tampa uždaresni ir izoliuoti.
- Kai šeima laikoma ir vertinima tik kaip bloga, ji netenka vilties ir motyvacijos keistis, tobulėti.
- Iš tiesų, tai ne profesionalas daro pokyčius, bet pats asmuo.
Socialiniam darbuotojui ir kitiems profesionalams yra didelis iššūkis užmegzti kontaktą su klientu, kuris prarado pasitikėjimą savimi, patyrė tik kaltinimus ir niekada nebuvo vertinamas už savo pastangas. Klientų bei darbuotojų įstraukimą ir pasitikėjimą blokuoja baimė rizikuoti, būti apkaltintam ar nubaustam. Geras bendradarbiavimas skatina tarpusavio įsiklausymą, domėjimąsi vienas kito rezultatais, abejonėmis ir sėkmėmis. Toks bendradarbiavimoas sukuria saugumą.
Skirtinų specialistų užduotys papildo vienos kitą. Pavyzdžiui , TBK ir atvejo vadybininkas turi bendradarbiauti. Jų pareigos, veiklos, atsakomybės yra skirtingos. TBK susikoncentravęs į struktūrinę bendradarbiavimo pusę, reikiamas ir galimas paslaugas.
Teigiamų rezultatų pasiekimui turi įtakos NVO įtraukimas. Kai diskutuojame apie praktiką ir pokyčius, kurie susiję su priimtais įstatymais, posįstatyminiais aktais tampa aišku, kad kiekvienas į pokyčius žvelgia iš savo organizacijos perspektyvos ir interesų. Tai yra normalu, kadangi, galvojama: Koks yra mano vaidmuo? Kaip jis keisis?
žymės:
Panašus:
- Sonata Tamošaitytė – Lietuvos Barjerinio Bėgimo Žvaigždė ir Rekordininkė, Kurią Privalote Pažinti!
- Motinystė: Atraskite Meilę, Iššūkius ir Nepakartojamą Džiaugsmą Šiame Nuostabiame Kelyje
- Atraskite Motinystės Džiaugsmą: Efektyvūs Patarimai ir Gili Įžvalgos
- Pirmasis naujagimio vizitas pas gydytoją: svarbiausi patarimai ir ką būtina žinoti tėvams
- Neįtikėtina Rumšiškių Gimnazijos Istorija: Atrask Paslaptis ir Įkvėpimą!