Straipsnyje aptarsime natūralaus maitinimo privalumus tiek kūdikiui, tiek mamai, taip pat rekomendacijas, kiek laiko turėtų būti tęsiamas žindymas.
Natūralaus maitinimo privalumai vaikui
- Imuniteto stiprinimas: Motinos piene yra specifinių imunoglobulinų A, kurie saugo mažylio virškinimo sistemą nuo pavojingų bakterijų. Žindomi vaikai rečiau serga kvėpavimo takų, vidurinės ausies ir šlapimo takų infekcijomis.
- Mokymasis nepersivalgyti: Naujagimiui ar kūdikiui krūties žindimas - sunkus darbas, todėl vaikas mokosi žįsti tiek, kiek reikia pasisotinti.
- Mažesnė staigios mirties tikimybė: Natūraliai maitinami kūdikiai turi mažesnę tikimybę mirti nuo staigios kūdikių mirties sindromo.
- Aukštesnis intelekto koeficientas: Natūraliai maitinti kūdikiai užaugę gali turėti aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Natūralaus maitinimo privalumai motinai
- "Gerieji" hormonai: Žindant gaminasi oksitocinas ir prolaktinas, kurie atpalaiduoja ir sukelia ramybės pojūtį, padeda gimdai grįžti į būklę iki nėštumo ir sudaro natūralią apsaugą nuo nėštumo.
- Pagalba metant svorį: Krūtimi maitinanti moteris per dieną sunaudoja apie 500 kcal.
- Mažina įvairių ligų riziką: Žindžiusi moteris vėliau gyvenime turi mažesnę riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, II tipo cukriniu diabetu, krūties, kiaušidžių ir gimdos vėžiu.
- Taupo pinigus: Natūralus maitinimas yra pigesnis nei maitinimas kokybiškais mišiniais.
Kiek laiko žindyti ir kada sustoti?
Natūralaus maitinimo metu naujagimis ar kūdikis žindomas tuomet, kai pats parodo, kad yra alkanas. Dažniausiai vienas žindymo seansas tęsiasi 20-45 min. Jeigu vaikas valgo labai lėtai ar ilgai, jeigu retai prašosi valgyti, verta sunerimti - tai gali būti įvairių ligų pirmasis požymis.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja kūdikius maitinti išskirtinai tik motinos pienu iki 6 mėn. amžiaus, vėliau iki vienerių metų amžiaus primaitinti mišiniais ir įvedinėti į mažylio mitybos racioną įvairius maisto produktus.
Nėra nustatyta, kad ilgesnis nei vienerių metų vaiko maitinimas motinos pienu galėtų būti kenksmingas vaikui ar pačiai mamai. Visame pasaulyje medikai ir vaikų priežiūros specialistai rekomenduoja rinktis tik natūralų maitinimą.
Įvairiose šalyse atlikti tyrimai parodė, kad kūdikių ir mažų vaikų sveikata tiesiogiai priklauso nuo motinų sveikatos, mitybos, elgesio bei visuomeninės-socialinės padėties, medikų praktikos, o žindymas yra vienintelis teisingas kūdikių maitinimo būdas, nulemiantis normalų jų augimą ir vystymąsi.
Ilgalaikio žindymo nauda
Atlikti tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas yra vertingas mitybos šaltinis ir saugo nuo ligų tol, kol žindote savo vaiką.
- 29 proc. prisideda prie Jūsų vaiko MITYBOS.
- 43 proc. prisideda prie Jūsų vaiko SVEIKATOS.
- 36 proc. prisideda prie Jūsų vaiko INTELEKTINIO VYSTYMOSI.
- 75 proc. prisideda prie Jūsų vaiko PSICHINĖS IR SOCIALINĖS RAIDOS.
- 76 proc. žindyti vaiką yra NORMALU.
- 94 proc. Ilgalaikio žindymo NAUDA MAMAI.
- 60 proc. mažina krūties vėžio riziką.
Amerikos šeimos gydytojų akademija pabrėžia, kad vaikai, kurie buvo atjunkyti iki 2 m. amžiaus, turi padidintą riziką ligoms. Tyrimai parodė, kad 16 mėn - 30 mėn. žindyti vaikai serga mažiau, o sergantys greičiau pasveiksta, nei nežindyti vaikai.
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos, „nedidelis žindančiųjų mamų skaičiaus padidėjimas gali užkirsti kelią iki 10 proc.
Pasak Elizabeth N. Baldwin, „Žindymas yra šiltas ir mylintis būdas patenkinti vaiko poreikius. Tai ne tik juos pralinksmina ir suteikia energijos, bet ir ramina jų nusivylimą, užsigavimus ir kasdieninį stresą jų ankstyvojoje vaikystėje. Ilgalaikis žindymas padeda vaikams laipsniškai pereiti iš kūdikystės į vaikystę“.
Amerikos Pediatrijos Akademija rekomenduoja, kad „žindymas turėtų būti tęsiamas mažiausiai iki pirmųjų kūdikio gyvenimo metų ir tęstis iki kol to nori mama ir vaikas. Kuo ilgesnis žindymas, tuo didesnis teigiamas poveikis mamos ir vaiko sveikatai ir vystymuisi. Nėra jokio limito iki kada turėtų tęstis žindymas ir nėra jokios psichologinės ar vystymosi žalos žindant vaiką iki 3 m. Žindymo medicininė akademija ilgalaikį žindymą laiko biologiniu standartu, norma.
Taigi, kaip ilgai žindyti vaiką, yra kiekvienos šeimos savarankiškas sprendimas. Jei mama nusprendžia žindyti ilgiau nei metus, ji gali būti tikra, jog mokslinė bendruomenė ir didžioji dauguma pasaulio palaiko jos sprendimą. Žindydama vyresnį vaiką, nors ir vieną kartą per dieną, mama užtikrina ne tik tiesioginę naudą jam, bet ir svarbaus ryšio formavimąsi.
Neabejojama, kad teisinga ir sveika mityba yra vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių sėkmingą naujagimių adaptaciją bei gerą kūdikių augimą, vystymąsi ir sveikatos būklę. Kartu tai procesas, turintis unikalų biologinį ir emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad suaugusieji, tinkamai maitinti kūdikystėje, rečiau serga lėtinėmis ligomis (kraujotakos sistemos ligomis, cukriniu diabetu ir kt.). Įrodyta, kad žindymas ir motinos pienas palankiai veikia tiek vaiko, tiek mamos sveikatą.
Tik motinos pienas patenkina visus kūdikio maisto medžiagų ir vandens poreikius pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius. Motinos pienas skatina gerą naujagimio, kūdikio augimą ir fizinį vystymąsi, protinį brendimą bei aprūpina naujagimio, kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, t. y. apsaugo jį nuo daugelio ligų sukėlėjų, toksinų, blokuoja alergenų patekimą į organizmą.
Žindymas turi įtakos taisyklingam žandikaulio ir burnos raumenų vystymuisi bei išdygusių dantukų apsaugai nuo ėduonies. Žindomi vaikai, palyginti su tais, kurie maitinami mišinukais, dažniau yra normalaus svorio, o vyresniame amžiuje rečiau būna nutukę.
Po gimdymo žindančioms motinoms greičiau susitraukia gimda, joms kyla mažesnė kraujavimo rizika, taigi jų organizmas po gimdymo greičiau atsigauna. Taip pat įrodyta, kad žindymas sumažina tikimybę moteriai sirgti osteoporoze, reumatoidiniu artritu, kiaušidžių bei krūties vėžiu ir saugo nuo per ankstyvo neplanuoto pastojimo.
Be viso to, žindymas ypatingas tuo, kad teigiamai veikia mamos ir kūdikio santykius, jis padeda užmegzti ir išlaikyti stiprų emocinį ryšį tarp motinos ir kūdikio. Žindančios motinos subtiliau suvokia kūdikio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda. Žindymas suteikia didesnį pasitenkinimą ir pasitikėjimą savimi net ir ateityje.
Motinos pieno sudėtis keičiasi pagal augančio kūdikio poreikius ir juos visiškai patenkina maždaug iki 6 mėn. (26 savaičių) amžiaus. Jeigu kūdikis auga sveikas, jo svoris didėja proporcingai ūgiui, psichomotorinis jo vystymasis yra normalus, jo maitinti papildomu maistu iki 6 mėnesių nereikia pradėti.
Kai kūdikio organizmo maisto medžiagų poreikio nebepatenkina išimtinis žindymas, pradedama maitinti papildomai, tačiau pradėjus maitinti papildomai tirštu maistu, nereikėtų sumažinti ar nutraukti žindymo. Motinos pienas ir toliau kūdikiui turi išlikti pagrindiniu energijos, maisto medžiagų ir skysčių šaltiniu.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Jungtinių Tautų Vaikų fondas (UNICEF) kūdikių ir vaikų mitybos ekspertai teigia, kad tik pavieniams kūdikiams papildomo maisto galima duoti nuo 4 mėnesių (18 savaičių) amžiaus, bet tikrai ne anksčiau, ir rekomenduoja žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau, kol kūdikis atsisakys pats.
PSO duomenimis, tik mažiau nei 3 proc. moterų negali žindyti. Deja, šiuo metu kūdikių žindymo praktika mažėja visame pasaulyje ir vis dažniau motinos pienas keičiamas dirbtiniais mišiniais. Pieno mišiniai dažniausiai yra pagaminti karvės pieno pagrindu bandant atkartoti motinos pieno sudėtį. Visgi jie neprilygsta motinos pienui ir negali jo pakeisti. Todėl dirbtinis kūdikių maitinimas turi būti išimtis.
Gana didelį nežindančių motinų skaičių daugiausia nulemia motinų nenoras žindyti, psichosocialinės priežastys, dar nepakankama ar nekvalifikuota pagalba ir pan.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad motinos pienas yra tinkamiausias maistas kūdikiui. PSO ir UNICEF, atsižvelgdami į šią problemą, 1991 metais paskelbė visuotinę naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą, prie kurios 1993 metais prisijungė ir Lietuva. Šia iniciatyva siekiama saugoti kūdikių ir mažų vaikų sveikatą bei įtvirtinti, skatinti, remti ir saugoti kūdikių žindymą, sutelkiant dėmesį į Naujagimiams palankių ligoninių tinklo plėtrą.
Gimdymo namuose, akušerijos skyrius turinčiose ligoninėse ir motinystės centruose dirbantys sveikatos priežiūros darbuotojai turi diegti naujausius sveikatos priežiūros standartus, metodus, informuoti ir mokyti tėvus, kaip taisyklingai žindyti kūdikį, bei remti ir plėtoti šią praktiką.
Kūdikių žindymas neginčijamai būtinas kūdikiui ir labai svarbus motinos sveikatai, todėl būtina siekti, kad kuo daugiau moterų ir kuo ilgiau žindytų savo kūdikius.
Gimus kūdikiui, neretai mamai kyla nemažai klausimų, susijusių su darbine veikla. Lietuvoje motinystei teikiama labai reikšminga parama - suteikiamos apmokamos atostogos prieš gimdymą ir iki dvejų metų imtinai po gimdymo, o darbo vieta moteriai saugoma iki trejų metų. Galimybę imti tėvystės atostogas turi ir mama, ir tėtis. Tėčiams dar suteikiamos papildomos atostogos, kol kūdikiui sueis mėnuo.
Motinai nusprendus grįžti į darbą, pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais labai svarbu pasistengti ir toliau žindyti bei maitinti kūdikį motinos pienu. Tam, kad pirmus šešis mėnesius būtų užtikrintas kūdikio maitinimas motinos pienu, dirbanti motina turi taip susiplanuoti savo dieną, kad darbe taip pat galėtų reguliariai išsitraukti pieną.
Lietuvoje žindančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti arba pienui išsitraukti, kol vaikui sueis vieneri metai.
Nors įvairiose šalyse teisės aktais saugoma dirbančių motinų teisė žindyti ir stengiamasi sukurti žindymui palankią darbo aplinką, tačiau neretai motinos, grįžusios į darbą, nutraukia žindymą. PSO, siekdama atkreipti dėmesį į šią problemą, šių metų Pasaulinės žindymo savaitės, kuri kiekvienais metais minima rugpjūčio 1-7 dienomis, metu paskelbė šūkį - „Žindymas ir darbas - tegul tai bus įmanoma!“. Šiuo šūkiu raginama pripažinti, apsaugoti ir paremti dirbančias ir žindančias mamas.
Alergijos ir žindymas
Šiandienėse rekomendacijose besilaukiančioms kūdikio moterims rašoma, kad galima valgyti tokius alergizuojančiais laikomus produktus kaip pienas, žuvis, kviečiai ir kt., nebent pati nėščioji yra jiems alergiška. Nėra įrodymų, kad, vengiant minėtų produktų, galima apsaugoti kūdikį nuo alergijos. Atsisakydama kai kurių produktų, nėščioji gali tik pakenkti sau ir kūdikiui, nes gali negauti labai reikalingų maisto medžiagų.
Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad naujausi moksliniai tyrimai rodo, jog alergizuojančių maisto produktų vengimas nėštumo metu neapsaugo vaiko nuo atopinio dermatito per pirmus 18 gyvenimo mėnesių, o griežta motinos dieta reikšmingai susijusi su mažesniu vidutiniu vaisiaus svorio prieaugiu, taip pat turi įtakos priešlaikiniam gimdymui, mažesniam naujagimio svoriui.
Tyrimai rodo, kad nuo maisto alergijų apsaugo jau pats maitinimas motinos pienu. Gydytoja R. Vėbrienė sako, kad kūdikiai, iki 3-4 mėn.
Nustatyta, kad kūdikiui šalia motinos pieno pradėjus duoti papildomo maisto, nereikia vengti alergizuojančiais laikomų produktų: karvės pieno, kiaušinių, žemės riešutų, kviečių, žuvies. Anksti įtraukus į vaiko maisto racioną tokius produktus, jo organizmas pamažu pradeda toleruoti alergizuojančiu laikomą maistą.
Jei besilaukiant kūdikio ar maitinant krūtimi vis dėlto neramu dėl galimų alergijų ir norisi imtis kokių nors moksliniais tyrimais pagrįstų priemonių, gydytoja R. Vėbrienė siūlo nėščioms ir maitinančioms moterims vartoti probiotikų. Tyrimais įrodyta, kad jie sumažina vaiko atopinio dermatito riziką.
Žindymo palaikymas
Jeigu paklaustume bet kurios žindančios mamos, kas ją paskatino sėkmingai žindyti, dažna atsakytų, kad tai buvo artimųjų, draugų, specialistų palaikymas ir supratimas. Žindymas yra natūralus, tačiau kartu ir sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro ne tik moters fiziologija, bet ir emocinė bei socialinė aplinka.
Fiziologiškai žindymas padeda mamai greičiau atsistatyti po gimdymo, nes kūdikio stimuliuojamas spenelis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis stiprina gimdos susitraukimus ir mažina kraujavimo riziką, skatindamas gimdą greičiau grįžti į pradinę būklę. Taip pat tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas gali sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką, padeda teigiamai kontroliuoti nėštumo metu priaugtą svorį bei mažina osteoporozės riziką vėlesniame gyvenimo etape.
Žindymo nauda moteriai neapsiriboja vien fiziniais ar kt. teigiamais sveikatos būklės privalumais. Sklandus žindymas kuria ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko, padeda sumažinti pogimdyminės depresijos riziką (žindant išsiskiria hormonai, skatinantys gerą savijautą ir atsipalaidavimą). Šis procesas suteikia mamai pasitikėjimo savimi, padeda sukurti emocinį saugumą ir stiprina jausmą, kad ji gali patenkinti savo vaiko poreikius.
Kad žindymas būtų sėkmingas ir teiktų visus šiuos privalumus, mamai labai svarbu jausti artimųjų palaikymą. Dažnai dėl aplinkos spaudimo ar neigiamų komentarų moteriai gali kilti abejonės dėl savo gebėjimo gaminti pieną ir žindyti, o tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl žindymas kelia nerimą ir tampa tikru iššūkiu.
Žindymas yra unikalus tuo, kad su Motinos pienu vaikas gauna visas maistines medžiagas, reikalingas pagal jo amžių ir vystymąsi. Nuo pat pirmųjų žindymo dienų kūdikis gauna priešpienį - tirštą geltoną, baltymais ir imunoglobulinais prisotintą skystį, kuris veikia kaip pirmoji apsauga. Ilgalaikis žindymas sumažina riziką susirgti alergijomis, astma, virškinimo trakto infekcijomis bei vidurinės ausies uždegimu.
Žindymas taip pat turi ilgalaikį poveikį vaiko emociniam ir psichologiniam vystymuisi. Žindymo metu vaikas jaučia fizinį artumą, kuris skatina saugumo ir prisirišimo jausmą. Tai labai svarbu vaiko pasitikėjimo savimi ir bendrojo psichologinio stabilumo ugdymui.
Nepaisant daugybės žindymo privalumų, kai kurioms moterims žindymas tampa neįmanomas dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti sveikatos problemos, medicininės komplikacijos ar intervencijos, nepakankama pieno gamyba (dėl anatominių priežasčių) ar psichologiniai barjerai.
Nesėkmingas žindymas mamoms dažnai sukelia didelį stresą ir nusivylimą, ypač jei nepavyko pasiekti savo žindymo tikslų. Labai svarbu paminėti, kad nežindymo trauma dažnai kyla ne tik dėl paties fakto, kad žindymas nepavyko, bet ir dėl aplinkos reakcijos bei paramos trūkumo. Jei mama nesulaukia tinkamos pagalbos ir supratimo iš šeimos ar specialistų, ji gali jaustis izoliuota, kalta ar nepilnavertė.
Kadangi žindymo sėkmė dažnai priklauso nuo aplinkos paramos, kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie to, kad mamos jaustųsi palaikomos. Būkime empatiški ir supratingi: klausykitės mamų be išankstinių nuostatų ir nesmerkite jų pasirinkimų, nesvarbu, ar jos žindo, ar maitina alternatyviais būdais. Kiekviena situacija yra unikali, ir visos mamos nusipelno paramos.
Nepriklausomai nuo to, ar moteris nusprendžia žindyti, ar maitinti dirbtiniu pieno mišiniu, svarbu gerbti jos sprendimą ir palaikyti šiame kelyje. Žindymo palaikymas yra esminis dalykas, galintis padėti mamoms jaustis labiau užtikrintoms savo pasirinkimais ir suteikti joms stiprybės bei pasitikėjimo savimi ir savo kūnu. Žindymas teikia daug privalumų tiek mamai, tiek vaikui, tačiau ne visos mamos žindo, ir jei tai yra jų sąmoningas pasirinkimas - tai yra normalu.
Panašus:
- Motinos ir vaiko globos namai: pagalba ir parama krizinėse situacijose
- Atskleiskite Visą Tiesą Apie Motinos ir Vaiko Globos Namus Marijampolėje: Veikla, Paslaugos ir Nauda Jums!
- Dievo Motinos Gimimo Cerkvė Trakuose: Neįtikėtina Istorija ir Įspūdinga Architektūra
- Lina Rastokaitė: Įkvepianti biografija, kūrybos paslaptys ir neįtikėtini gyvenimo principai
- Viduriavimas ir temperatūra vaikui: svarbiausia, ką turi žinoti kiekvienas tėvas!