Motinėlių auginimas - svarbus bitininkystės etapas, lemiantis bityno produktyvumą ir bičių šeimų sveikatą. Šiame straipsnyje aptarsime motinėlių apvaisinimo technologijas, genetiką, auginimo ypatumus ir priežiūrą.
Motinėlės Genetika ir Tranų Įtaka
Bičių pasaulyje motinėlės ir trano paveldimos genetinės medžiagos įtaka palikuonims labai skiriasi nuo kitų gyvūnų. Tuo tarpu, kai gyvulių paveldimumo santykis tarp motininės ir tėvinės medžiagos yra visada 1:1, bičių atveju situacija kitokia. Čia labai aiškiai matosi, kad motininės medžiagos įtaka iš pradžių labai svyruoja, bet paskui apsistoja ties 62 %. Taigi šiame lygmenyje ir lieka galutinė bičių tėvų (tranų) genų įtaka palikuonių paveldimiems požymiams.
Tarp kitko kaip taisykle pasitvirtina, kad mes visi biciuliai per mazai demesio kreipeme i tranu itaka, kuri dazniausia visas pastangas, geras motineles isauginti, suzlugdo.
Produktyviausios bičių motinėlės ir jų šeimos būna dažniausiai tada, kai susi- poruoja grynarasė motinėlė su kitos grynos rasės tranais. Šita F 1 karta yra daug stipresnė ir atneša daugiau medaus, geriau žiemoja.
Svarbu, kad norimos bičių rasės šeimų būtų nuo 30 iki 40. Cukrus - vanduo 1:1, ir 35 gr. Bitininkai turi taip pat pagalvoti ir apie gerai sukurtas tėvines šeimas ir pasirūpinti kad apvaisinimo punkte būtų kuo daugiau subrendusių tranų. Ne paslaptis, kad gerai prižiūrėta t9 7vinė šeima turi tiek tranų, kiek jų yra 4 normaliose šeimose. Apvaisinimo punkte netoleruokite geliančių, linkusių spiesti, tinginiaujančių šeimų. Jei tokių yra, reikia jau iš anksto pakeisti jų motinėles arba tokias šeimas išvežti kitur.
Praktiniame motinėlių auginimo darbe pasitvirtino nuomonė, kad pats realiausias motinėlės skridimo nuotolio spindulys, kuriame ji susitinka su tranais, siekia iki 2 kilometrų. 2007 metais Baltrum saloje (Vokietijoje) buvo pastebėta, kad bičių motinėlės skrenda iš vienos salos į kitą, nepaisant vandens. Kadangi saloje trūko carnikos rasės tranų, jaunos carnikos rasės motinėlės nuskrido į kitą salą ir ten susiporavo su bakfasto veislės tranais.
Apvaisinimo punkto darbuotojas prisipažino, kad jam nepavyko tėvinių šeimų išlaikyti auksčiausioje formoje. Geriausiai išrinkti šeimas, kurių motinėlės yra patikrintos ir tarppusavyje seserys. Kita galimybė, išrinkti šeimas, kurių motinėlės taip pat patikrintos, bet nėra giminingos. Traninius rėmus į šeimas sudėti geriausia yra prieš 44 dienas. Rėmeliai turi būti vienas nuo kito atskirti 45 mm, nes traninės akelės yra didesnės, tai yra ilgesnės nei kitos, ir užima daugiau vietos. Tada bitės laisvą vietą gali geriau išnaudoti tėvinių akelių formavimui.
Gerai paruošta bičių šeima per 5 dienas siuva tėvines akeles, o motinėlė iš kart ima dėti kiaušinėlius. Iš abiejų jo pusių geriausia įdėti po rėmelį su kiaušinėliais ar jaunais perais. Tokiu būdu į medaus aukštą bus priviliota daug jaunų bičių. Jos labai gerai prižiūri ir tranų perus. Šį procesą galima nuolat kartoti, tačiau būtina atsižvelgti į tą faktą, kad šeima nesugeba prižiūrėti daugiau kaip 3 tėvinių rėmelių. Išsiritus ir turint tiek daug tranų, higiena bičių šeimoje ima mažėti. Maitinamos jos kas 3 dienas, po 1,5 l. Kodėl traninius rėmelius reikia įdėti prieš 44 dienas? Kaip žinome, tranai vystosi 24 d. Subrendę jie yra maždaug 40 dieną po kiaušinėlio padėjimo.Tos papildomos 4 dienos yra traninių korių siuvimui.Tranų vaisingas amžius siekia nuo 10 iki 12 dienų.
Kas siekia gerų motinėlių apvaisinimo rezultatų, privalo gerai prižiūrėti tėvines šeimas.
2018/2019 metų žiemą visos 16 šeimų sėkmingai peržiemojo bedugniuose aviliuose su 3 cm skyle fanerinėse lubose ir be pagalvių.
Dirbtinis Apsėklinimas
Dirbtinis apvaisinimas yra brangus, bet bičių, kaip ir kitų gyvūnų, veislininkystė svarbi. Juk bitę motinėlę apvaisina nuo keliolikos iki keliasdešimties tranų, genetika labai susimaišo. Tad dirbtinio apvaisinimo poreikis bus, nes kol kas bičių motinėlių veisėjai pagrindinę genetinę medžiagą siunčiasi iš Austrijos, Vokietijos ir kt. veislynų.
Jei pirmosios dvi klaidos nebaisios, tai trečioji rodo bičių biologijos neišmanymą - apvaisinimas vyksta korio akelėje. Todėl teisinga būtų teigti: motina natūraliai ore susiporuoja, o instrumentiniu būdu - apsėklinama.
Lietuvoje dirbtinis bičių apvaisinimas pradėtas 1991 m. Žemdirbystės institute habilituoto biomedicinos mokslų daktaro Jono Balžeko. Dirbtinai apvaisinant bičių motinėles, kontroliuojama ne tik motinėlių, bet ir tranų kokybė. Šis apvaisinimo būdas yra naudojamas moksliniams tyrimams, išlaikant įvairių bičių rasių ir jų linijų grynumą bei norint gauti tarplinijines ir tarprasines mišrūnes.
Veislininkystė ir Atranka
Minėtas veislinių linijų skiriamąsias savybes galima formuoti ir pačiam bitininkui gerai įvaldžius veisimo priemones išryškinančias prigimtines bičių motinos ir jos palikuonių savybes. Dabar naudojama indeksų kompleksu vertinama motinos kokybė teikia bendrą vaizdą apie motinos ūkinį vertingumą, tačiau norint turėti pakankamai žinių apie motinos ar net veislinės linijos išskirtinumus tenka atlikti papildomų ypatybių stebėjimus: pvz. Motinos išskirtinumai nuo darbininkės ir ne tik (kaip vėliau matysime) prasideda nuo lervutės maitinimo. Šių išskyrų sudėtis yra priklausoma nuo šio maisto prigimties, o mes žinome, kad žiedadulkės (bičių duonelės pagrindas) yra įvairios. Ši dieta įtakoja bičių pienelio sudėtį ir kiekį. Tai būsimos motinos lervutė pradeda jausti nuo trečios savo egzistavimo dienos.
Kadangi motinos apvaisinime dalyvauja 7-20 tranų, tai sumažina perų ligas ir šeimos ilgaamžiškumas žymiai padidėja. Tai tyrę Palmer, bei Trapy ir Prttis nustatė[ii], kad 83% pagerėjimo priklausančio dėl daugybinio apvaisinimo yra po poravimosi mažiausiai su 7 tranais. Tranų auginimas šeimose prasideda gana anksti pavasarį ir tada jie išauga beveik geriausi. Tuo pačiu pastebėta, kad motinos ilgaamžiškumas ir ūkinė vertė yra žymiai priklausoma nuo tranų kokybės.
Vis tik pagrindinis motinos vaidmuo avilyje ir šeimoje - dėti kiaušinėlius. Jie atsiranda porinėse sėklidėse ir vienu metu įvairiose vystymosi stadijose būna 150-180 kiaušinėlių. Pirmasis geriausiai prisisiurbęs persilieja į kiaušinėlio vidų ir jo chromosomos susigretinusios į poras susiformuoja naująjį embrioną. Kai tik pradeda vykti minėtas chromosomų persitvarkymas įvyksta kiaušialąstės plazmos cheminis pakitimas ir kiti spermatozoidai buvę prie kiaušinėlio žūva. Per produktyvią dieną bičių motina padeda iki 1500 kiaušinėlių[iv], o per sezoną visų kiaušinėlių svoris viršija 2-3 kartus motinos svorį, t.y. 5000 ÷ 150000 kiaušinėlių. Tai reiškia, kad motinoje vyksta labai spartūs biologiniai procesai ir medžiagų apykaita, todėl kiaušinėlių dėjimo metu ji yra apsupta bičių kurios ją maitina perdirbtu maistu-panašiu į bičių pienelį.
Kai tik pradeda vykti minėtas chromosomų persitvarkymas įvyksta kiaušialąstės plazmos cheminis pakitimas ir kiti spermatozoidai buvę prie kiaušinėlio žūva. Per produktyvią dieną bičių motina padeda iki 1500 kiaušinėlių[iv], o per sezoną visų kiaušinėlių svoris viršija 2-3 kartus motinos svorį, t.y. 5000 ÷ 150000 kiaušinėlių. Tai reiškia, kad motinoje vyksta labai spartūs biologiniai procesai ir medžiagų apykaita, todėl kiaušinėlių dėjimo metu ji yra apsupta bičių kurios ją maitina perdirbtu maistu-panašiu į bičių pienelį. Kokybiška motina per savo gyvenimą 2-4 metus padeda virš 2.4 milijono kiaušinėlių, kuriems apvaisinti ji turi būti sukaupusi apie 8 milijonus spermatoziodų. Tačiau tiek sėklyčių gyvybingumas ir skaičius yra labai priklausomas nuo aplinkos darančios įtaką motinos biologiniam aktyvumui.
Jeigu taip atsitinka, kad žūsta motina, nuo to momento, kai jos tai pajunta - dingo motinos feromonų kvapas[v], darbininkių elgesys iš esmės pakinta. Jeigu yra jaunų perų darbininkės pradeda auginti pakeičiančią motiną, jeigu nėra, tai po savaitės ar kiek vėliau jaunos bitelės pradeda dėti neapvaisintus (traninius) kiaušinėlius. Tai akivaizdu, nes į vieną akelę padedama po kelis kiaušinėlius (žiūr. Pav. Išeitis šiuo atveju sudėtinga: rekomenduojama, jeigu šeima ne ligota, avilį perkelti į kitą vietą, o į seną vietą pastatyti tuščią avilį, į kurį sukelti nupurčius biteles korius su medumi ir žiedadulkėmis, ant kurių sugrįš senos avilio bitės. Pridėjus į vidurį porą tuščių pasiūtų korių į avilį įkelti naują apvaisintą motiną, kurią senosios bitės gana noriai priima.
Sveika, jauna ir kokybiška motina savo skleidžiamais feromonais ir kitomis priemonėmis išlaiko bites darbininkes dirbančias pagal amžių tokius darbus, kurie užtikrina bičių šeimos veiksmus atitinkančius avilio vidaus ir aplinkos pokyčius ir būvį. Naujame koryje kiaušinėliai pradedami dėti centrinėje dalyje maždaug 5 cm skritulyje, kurį pridėjusi pradeda eiti minėto skritulio pakraščiu ir maždaug colio (2,5 cm) juosta deda kiaušinėlius. Išdėjusi porą juostų, pereina į kitą korio pusę ir vėl nuo centro išdeda porą juostų. Tada eina į kitą korį besiglaudžiantį su pirmuoju ir padeda centrinį skritulį ir tik vieną juostele. Jeigu diena trumpesnė arba vėsesnė, tai dėjimą baigia. Tokia dėjimo maniera parodo, kad klimatinės sąlygos padėtiems kiaušinėliams turi būti inkubacinės ir išsiritę perai nuo maisto generuotą šilumą neišbarstys, o avilio ventiliaciją užtikrins medų viršutinėje avilio arba korių dalyje iškrovusios lauko bitelės, kurios per avilio centrą leidžiasi žemyn į laką.
Kitu požymiu kaip savo tyrimais parodė Emanuelis Amirs, Carlos Vega Melandez, Kevin Le, Michelina K. Strand, David R. Tarpy, Olav Rueppe (Šiaurės Karolinos universiteto USA, Žodinis pranešimas 2018 m. bičių tyrėjų simpoziume) [vi] gali būti kiaušinėlių kokybiniai ir kiekybiniai požymiai. Jie gali parodyti motinos kokybę bei/arba visos kolonijos pajėgumą. Kai kurie ankstesni darbai šia kryptimi rodo žymią įvairovę tarp motinos dedamų kiaušinėlių. (žiūr. Pav. Kadangi metuose ne tik kinta motinos dėslumas, taip pat keičiasi ir bičių kiekis avilyje ir šis kitimas yra netolygus bet banguojantis daugiausia išryškėjantis perų kiekyje, kuris bendru atveju pavaizduotas vidurio platumų klimato juostai (žiūr. Pav. Apart idealaus motinos dėslumo (žiūr. Pav. 6.) įvairiose vertinimo metodikose yra vertinama: šeimos dydis, spartus šeimos pavasarinis gausėjimas, temperamentas, spalva, avilio svorio prieaugio spartumas, peržiemojimo stiprumas ir atsparumas ligoms bei pesticidų poveikiui.
Nors pačios bičių motinos retai užsikrečia ir serga ypač virusinėmis ligomis dėl dažno spetimosi ir lyginant su darbininkėmis žymai stipresnės imuninės sistemos bei ramesnės aplinkos nei lauko bitės, tačiau pastarosios užsikrėtusios laukuose ar nuo įskridusių svetimų tranų sudaro virusinę aplinką užkrečiančią lervutes ir maistą motinai[vii]. USDA-ARS bendradarbiai JAV pažymi, kad šiuo metu jau žinoma virš 20 bičių virusų ir jų modifikatų iš kurių plačiausiai paplitę Deformuoto sparno virusas (DSV), juodo motinos lopšelio virusas (JMLV), Izraelio staigaus paralyžiaus virusas (ISPV), Kašmiro bičių virusas (KBV). Pastarieji du labai dažnai sudaro labai aktyvų kompleksą ir turi tuos pat simptomus, kaip ir pavieniui tik kelis kart stipriau pasireiškiančius. Jeigu šeima yra ilgai stresuojama mažėja tokių bičių ilgaamžiškumas, didėja perų žūstamumas bei dažniau šeimos žūsta žiemą ir pavasarį, kadangi tokios šeimos nebesugeba išsiauginti pakeičiančių motinų.
Bičių šeimose virusų atsiradimui ir plitimui nemažą reikšmę turi ir jų erkės, kurios parazituoja ne tik suaugusias bites, bet ypač lervutes, kurias gali užkrėsti (jeigu pačios yra virusuotos) virusais. Iš virusuotų lervučių, jeigu bitelė užsikrėtė lėliukės formoje išsirita virusą nešiojančios bitelės, tai jos maitindamos lervutes ir bičių motiną, jų ilgaamžiškumą sumažina iki kelių savaičių ir tokia šeima neišvengiamai žūsta.
Tyrimai atlikti Šiaurės Amerikoje ir aviliuose rasta pesticidų ir insekticidų tame tarpe ir prieš erkes naudotų cheminių medžiagų likučių (iš tirtų 887 šeimų rasta 749 atvejai). Vėliau bičių fiziologijos pokyčius tyrė Danieliaus Šmelio su bendraautoriais[x], kur buvo tiriama atskirų chromosomos vietų (lokusų) pokyčiai veikiant kaip maistingoms medžiagoms taip ir pesticidams bei insekticidams. Pastaruoju metu visame pasaulyje plinta cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje, kuris nedidelėmis sąnaudomis įgalina žymiai padidinti ūkinių kultūrų derlingumą. Šią cheminę panaudą pradėjus taikyti augalų apsaugai nuo kenkėjų be tinkamos technologijos tausojančios aplinką, pastebėta, kad ne tik skurdėja gyvūnų įvairovė, bet ir dėl pakintančios ekosistemos augalų derlingumas.
Ypač tai ryšku dėl sumenkusios augalų apdulkintojų gausos ir įvairovės. Plačiai žinoma, kad dėl to derlingumo sumažėjimo (mažėjant bičių aplinkoje) per metus patiriama iki 14*109 $ nuostolių[xi]. Kurį laiką masinės bičių žūties priežastimi laikyta virusai Varoa erkėse plintantys bitynuose, tačiau tiek Jav, tiek Prancūzijos mokslininkai tiriantys bičių fiziologiją[xii][xiii] pastebėjo, kad po purškimo beveik per savaitę aviliuose su purkštus laukus lankančiomis bitėmis jų sumažėjo 3 kart daugiau nei įprasta Pastarajame straipsnyje tyrimui naudota precizinės priemonės (3mg elektroninės žymės) įgalinančios sekti žymėtos bitelės elgesį prie avilio ir vesti iš darbo grįžtančių bitelių kasdienę apskaitą. Šis stebėjimas parodė, kad kai kurie harmoninių auksinų pagrindu herbicidų - insekticidų mišiniai (pvz. su tiometoksamu ) skirti rapsų ir varpinių augalų apsaugai žymiai padidina bičių negrįžtamumą iš laukų.
Taip pat chemikalų poveikis atsiliepė į šeimos didumą - per mėnesį paveiktos šeimos sumažėjo per pus lyginant su kontrolinėmis. Illinojaus universiteto mokslininkai Wenfu Mao[xiv] su bendradarbiais tirdami pesticidų ir akaricidų detoksikaciją bitėse nustatė, kad ji iš principo yra panaši nikotino detoksikacijos[xv]fiziologiniam veikimui. Jie nustatė, kad imuninių genų grupė indikuojama kaip P450s bitėse sudaryta tik iš 46 genų, kai jų žinoma iki 80, gali būti aktyvuojama detoksikacijai p- Kumarino rūgšties monomeru.
Tačiau dabar naudojami ypač nuodingi insekticidai bičių nebegali būti detoksikuojami pilnai ir mažiau paveiktos bitės dar grįžta į avilį, bet jų ilgaamžiškumas būna sumažėjęs du ir daugiau kartų, o tokių bičių pamaitinta motina toksišku maistu irgi nusilpsta ir keičiama jau pirmais gyvavimo metais neparodžiusi prigimtinių našumo savybių.
Bičių Veislės
Šiuo metu Lietuvoje egzistuojančios bičių rasės atsirado dėl natūralios ir dirbtinės atrankos. Pačios populiariausios šiuo metu yra Karnikos ir Bakfasto. Kai kurie bitininkauja su Kaukazo kalnų pilkosiomis. Be šių trijų įvardytų rasių lietuvių bitynuose tai pat sutinkamos Nigra, italijos, vietinės, mišrūnės ir dar mažiau populiarios kitos rasės. Tačiau grynai lietuviškos rasės jau seniai nebėra. Netgi miškų drevėse galite pasigauti tik invazines mišrūnes.
- Karnikos rasė (Krainos bitė): Ši rasė yra išvesta natūraliu būdu. Dėl polinkio stipriai daugintis yra labai mėgstama mūsų bitininkų. Charakteris ramus ir taikus. Šios rasės bitės sparčiai vystosi pavasarį, todėl efektyviai renka nektarą iš ankstyvų medingų augalų ir garantuoja pavasarinį medų. Vidutiniškai spiečiančios (nuo 3 iki 30%).
- Bakfasto rasė: Tai Anglijos vienuolyne vienuolio Adamo sukurtas tarprasinis hibridas. Bitininkų teigimu, šios rasės bitės yra mažiau linkusios spiesti negu Karnikos. Sezono metu šių bičių šeimose yra auginama daug perų. Kadangi spietimui yra mažai linkusios, todėl norint kad šeima sezono metu parodytų kuo didesnį produktyvumą, neribokite jos darbo.
- Kaukazo kalnų pilkosios: Bitininkų tarpe dar vadinamos raudonųjų dobilų bitėmis. Jos turi ilgiausius (6,9-7,2 mm) straublelius, nepiktos, ramios. Surenka daugiau pikio, kai kurios šeimos žiemai juo susiaurina net lakas. Blogiau prižiūrint šios rasės bites, pagrindinių medunešių metu medumi gali užpildyti net lizdo centrą ir taip apriboti perų kiekį.
Brolių Jackevičių Patirtis
Kupiškio r. Dvyniai Ignas ir Vilius Jackevičiai sako, kad, norint sėkmingo bitininkystės verslo, pirmiausia reikia mylėti bites. Jie rentabilų bityną savo rankomis sukūrė nuo vieno seno avilio. Bites laiko daugiaaukščiuose aviliuose 8 skirtingose vietose aplink Biržus, Rokiškį, Panevėžį, Kupiškį - vienkiemiuose, sodybose, pamiškėse, toliau nuo pagrindinių kelių. Suka keturių rūšių medų: pavasario, vasaros, rudens ir grikių žiedų.
Vasarą didžioji prekyba vyksta veislinėmis bičių motinėlėmis, už jų veisimą ir auginimą yra atsakingas Vilius. Bičių veislininkystės pagrindų ir paslapčių jis išmoko Vokietijoje ir dabar tai yra labai rimta ūkio kryptis, juos išskirianti iš kitų profesionalių bitininkų. Lietuvoje yra auginančių bites motinėles, bet broliai - vieninteliai lietuviai, vežantys Bakfasto veislės bites apvaisinti į Vokietijos kalnus.
Dar dirbdamas šioje šalyje Vilius suprato, kad geriausios motinėlės joks bitininkas neparduos - pasiliks ją sau. Todėl jis ir vyksta pats tūkstančius kilometrų, kad turėtų geriausios genetikos bičių motinėlių. Jos keliauja mažuose vadinamuose vestuviniuose nameliuose.„Vienai iš avilio pakilusiai bičių motinėlei apvaisinti reikia 30 tranų, o ji skraido 4-5 km spinduliu. Negalime savo kaime uždaryti dangaus, kad tik mūsų tranai ją apvaisintų, todėl, norėdami kontroliuoti bičių genetiką, vežame motinėles pusantro tūkst. km į Bavarijos kalnuose esančią apvaisinimo stotį ir paliekame, o po dviejų savaičių parsivežame apvaisintas. To užtenka visam gyvenimui - daugiau motinėlė iš avilio neišskrenda, tik deda kiaušinėlius“, - pasakoja V.
Gyvybingumo Įvertinimas ir Atranka
Kolonijų našumas nėra vieninteliai veiksniai, kuriems taikomi šie kintamieji. Kai kurios kitos savybės, tokios kaip švelnumas, spiečius, atsparumas ligoms ir gyvybingumas, taip pat gali labai skirtis. Visumą sudaro tarpusavyje susijusios dalys. Taigi gyvybingumas priklausys nuo bičių ir perų atsparumo ligoms, o tai tiesiogiai priklauso nuo žiedadulkių ir nektaro gausos, o tai savo ruožtu priklauso nuo klimato. Kad ir kaip būtų, toliau stengsimės paaiškinti visą atrankos procedūrą, kurią taikome savo veisimo programoje.
- Genetiniu požiūriu idealu būtų atskirti kiekvienos kolonijos užkrėtimą viena ar keliomis ligomis ir iš esmės mažo gyvybingumo matą. Praktiškai šios dvi savybės yra labai susijusios. Nustatyta, kad mažo gyvybingumo bitės - pavyzdžiui, turinčios bendrą tėvystę - serga ligomis kritiniais kasmetinio vystymosi etapais. Taip yra, pavyzdžiui, pavasarį, pereinamuoju laikotarpiu tarp žieminių bičių ir naujametinių bičių jaunuolių. Vasaros metu atsiranda padidėjusio polinkio sirgti virusinėmis ligomis požymių (lėtas arba ūmus virusinis paralyžius).
- Apskritai labai kompaktiškas perų lizdas atitinka sveiką ir visiškai gyvybingą perą. Kai bitės išvalo sergančias perų ląsteles, atsiranda tarpų. Tai yra perų „ligos“ požymiai. Visų matomų ligų priekinėje eilėje randame kreidinį vešėjimą (askosferozę): grybelio ataką, kurią iškart galima aptikti prie pat skrydžio įėjimo pagal bičių išvalytas kreidos baltumo mumijas. Sąlygos, sukeliančios perų patologijų atsiradimą, yra tokios pačios kaip ir suaugusių bičių problemų.
- Švelnumas palengvina bitininko darbą. Tačiau kyla klausimas: ar tai ne tik praradimas - bent iš dalies - daugybės savybių, kurios yra bičių šeimos gynybos mechanizmas. Be to, šis praradimas gali turėti įtakos kitoms specifinėms savybėms. Žvelgiant iš šios perspektyvos, natūraliai kyla klausimas, ar ypatingas švelnumas yra suderinamas su gynyba nuo parazitų, tokių kaip varroa, strategija, ar ne. Būtent dėl šios priežasties pastaraisiais metais veisimo tikslai buvo peržiūrėti taip, kad užuot siekus ypatingo švelnumo bet kuriuo metų laiku, geriausiu atveju buvo siekiama vidutinio švelnumo, kad būtų galima greitai manipuliuoti.
- Spietimasis: Šios natūralios tendencijos, kurią iš esmės lemia paveldimos sąlygos, pažanga priklauso nuo daugybės sąveikaujančių veiksnių: pavasario susiformavimo, susieto su klimato sąlygomis, kolonijos stiprumo, vietos pašarų prieinamumo, bitininko požiūrio ir daugelio kitų. Priešingai, nei kartais sakoma, šio noro spiesti ypatybių negalima griežtai išmatuoti. Neįmanoma tiesiog kaip parametrą pažymėti motininių akelių skaičių, rastą per sezoną. Tai labiau klausimas, ar šeimoje yra nuotaika, „potraukis“ spiesti.
- Vaisingumas: Perų masė, kurią gali išauginti šeima, yra dviejų pagrindinių parametrų sąveikos rezultatas: motinėlės gebėjimas dėti kiaušinėlius ir jos dukterų, bičių maitinančių, polinkio veistis. Todėl dviejų kartų charakteriai daro įtaką šiai savybei. Tai tikriausiai paaiškina skirtumus, pastebėtus atliekant hibridizaciją viena ar kita kryptimi. Vaisingumas kartu su darbininkių gyvybingumu ir ilgaamžiškumu yra vienas iš pagrindinių savybių, lemiančių bičių šeimynos veiklą.
žymės:
Panašus:
- Kaip Gauti Dirbtinio Apvaisinimo Kompensaciją Lietuvoje – Išsamus Vadovas
- Kaip Apvaisinimo Metu Nustatoma Lytis: Atidengiame Mitus ir Tikrąją Realybę
- Sužinokite, Kada Tiksliausiai Atlikti Nėštumo Testą Po Dirbtinio Apvaisinimo!
- Atsiliepimai apie Gimdymo Namus: Tikros Pacientų Patirtys ir Nuoširdžios Padėkos
- Vaikiški Elektriniai Dantų Šepetėliai: Atraskite Geriausius Modelius ir Nepakeičiamus Privalumus!