Remiantis LR civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 3.156 straipsniu, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pažymėtina, kad tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
Tėvystės ar motinystės teisės yra laikomos prigimtinėmis žmogaus teisėmis ir jos iš tėvo arba motinos negali būti atimamos. Tačiau tėvams vengiant vykdyti savo pareigas ar jas vykdant priešingai vaiko interesams, gali būti taikomas tėvų valdžios laikinas arba neterminuotas apribojimas.
Tėvų valdžios apribojimas
Tėvų valdžia savo vaikams atsiranda tik vaikui gimus ir baigiasi vaikui tapus pilnamečiu, jį emancipavus arba apribojus tėvų valdžią.
Tėvų valdžia yra apribojama teismo sprendimu. Asmenys, norintys apsaugoti vaiko interesus, turi kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvų valdžios apribojimo. Tai gali būti ir artimieji giminaičiai, ir vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai, taip pat prokuroras.
Ieškinyje būtinai reikia nurodyti, kodėl yra būtina apriboti vieno iš tėvų valdžią, koks žalingas poveikis yra daromas vaiko vystymuisi. Taip pat reikia pridėti dokumentus, patvirtinančius išdėstytas aplinkybes (pvz., pažymas apie vaiko sveikatą), o jeigu tokių dokumentų nėra, galima pasiremti ir liudytojų parodymais.
Minėta aukščiau, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas, išnagrinėjęs visus pateiktus įrodymus, padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai nesirūpina vaiku ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.
Pažymėtina, kad LR CK nenustato konkrečių atvejų, kuomet reikia taikyti laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismui yra palikta diskrecijos teisė kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, savo nuožiūra spręsti, kokį apribojimą taikyti. Be abejo, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, pirmiausiai turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus. Vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų tik tada, kai tai yra būtina vaiko interesams.
Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas sukelia sunkesnes pasekmes tėvų atžvilgiu, nei laikinas apribojimas. Tuo atveju, kai teismo sprendimu yra nustatomas neterminuotas valdžios apribojimas, vaikas, kuris yra atskirtas nuo tėvų, gali būti be atskiro tėvų sutikimo įvaikintas. Jeigu vaikas jau bus įvaikintas, tėvai negalės kreiptis į teismą su prašymu panaikinti valdžios apribojimą - įvaikinimas yra neatšaukiamas.
Pastebėtina, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Laikinojo valdžios apribojimo atveju išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus - alimentų mokėjimas nėra sustabdomas.
Suėjus terminui, kuriam buvo nustatytas laikinas tėvų valdžios apribojimas, apribojimas savaime neišnyksta. Tėvai turi kreiptis į teismą su prašymu panaikinti valdžios apribojimą. Teismui priėmus sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, tėvai atgauna visas savo teises ir pareigas savo nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Teismas panaikina tėvų valdžios apribojimą tada, kai yra įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali tinkamai auklėti vaiką, taip pat, jeigu apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3. 181 str. 2d.).
Bendravimas su vaiku
Bendravimas su vaiku yra tėvų teisė ir pareiga - tėvai privalo rūpintis savo vaikais, jų sveikata, ugdymu bei turi teisę pilnavertiškai dalyvauti vaikų gyvenime. Vaiko bendravimas su abiem tėvais turi būti užtikrinamas net ir vienam iš tėvų gyvenant skyrium. Bendravimo su vaiku tvarka siekiama užtikrinti tiek vaiko interesus, tiek atskirai gyvenančių tėvų teisę matyti savo vaiką ir jį auklėti.
Vaiko raida ir vertybių vystymasis geriausiai užtikrinamas vaikui jaučiant abiejų tėvų meilę bei palaikant glaudžius ryšius su abiem tėvais. Dėl šių priežasčių, negalima riboti vaiko bendravimo su vienu iš tėvų. Tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios.
Tai reiškia, kad nustatant bendravimo su vaiku tvarką, turi būti orientuojamasi į tai, kad vaikas praleistų lygiai ir maksimaliai laiko su abiem tėvais: savaitgaliais, švenčių dienomis, atostogų metu ir darbo dienomis. Esant tokiam lygybės principui, gali būti nustatoma ir tokia tvarka, kai vaikas su abiem tėvais praleidžia po 50 procentų laiko (vaikas keičia gyvenamąją vietą kas antrą dieną ar kas antrą savaitę). Žymiai dažniau nustatoma tokia bendravimo tvarka, kai vaikas su vienu iš tėvų praleidžia daugiau laiko, o su kitu - mažiau.
Verta paminėti ir tėvų susitarimus dėl bendravimo su vaiku jo atostogų, tėvų atostogų, švenčių metu. Pavyzdžiui, pusė vaiko atostogų praleidžiama su motina, kita pusė - su tėvu, poriniais metais šventinės dienos praleidžiamos su motina, o neporiniais - su tėvu, savo atostogų metu tėvas (motina) su vaiku praleidžia nepertraukiamai 14 dienų, Motinos diena visada praleidžiama su motina, o Tėvo diena visada praleidžiama su tėvu ir pan.
Net vaiko tėvui (tėvams) esant įkalinimo įstaigoje ar užsienyje, turi būti imamasi priemonių užtikrinti vaiko bendravimą su motina ar tėvu. Tokiais atvejais, atsižvelgiant į vaiko amžių ir kitas aplinkybes, gali būti nustatyti alternatyvūs bendravimo būdai. Pavyzdžiui, jei tėvas yra įkalintas, priklausomai nuo įkalinimo sąlygų ir taikomo režimo, galima nustatyti bendravimą telefonu, laiškais ir pan.
Vaiko interesai nustatant bendravimo tvarką
Nustatant bendravimo su vaiku tvarką turėtų būti paisoma vaiko interesų ir poreikių. Tai reiškia, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam.
Vaiko nuomonė yra svarbi aplinkybė sprendžiant bendravimo tvarkos nustatymo klausimą, tačiau - ne viską lemianti. Tai reiškia, kad vaiko atsisakymas (nenoras) bendrauti su vienu iš tėvų yra galimas, tačiau toks atsisakymas ne visuomet užtikrina vaiko poreikius ir interesus. Minimalus vaiko bendravimas su tėvu ar motina gali būti nustatytas įvertinus vaiko būseną, jautrumą ir reiškiamus jausmus.
Dėl tam tikrų aplinkybių vaiko bendravimas su vienu iš tėvų gali būti terminuotai ar neterminuotai ribojimas. Pavyzdžiui, vienam iš tėvų smurtaujant, piktnaudžiaujant alkoholiu, narkotikais, keliant grėsmę vaiko sveikatai.
Bendravimo tvarkos įgyvendinimas
Jeigu bendravimo su vaiku tvarkos klausimas buvo išspręstas teismo sprendimu (nutartimi), turėtų būti kreipiamasi į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o su šiuo raštu - į antstolį, kuris padeda įgyvendinti bendravimo tvarką. Jeigu antstolio reikalavimų nepaisoma - gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną asmens, kuris kreipėsi naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
Be to, išimtiniais atvejais, kai tėvai nevykdo bendravimo su vaiku pareigos, tėvams gali būti taikoma dar griežtesnė sankcija - tėvų valdžios apribojimas. Tokiu atveju gali būti kreipiamasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių pagal vaiko gyvenamąją vietą su prašymu išaiškinti kitam tėvui teises bei pareigas vaiko atžvilgiu bei galimą atsakomybę dėl netinkamai panaudojamos tėvų valdžios - dėl kliudymo bendrauti su vaiku.
Ginčai dėl bendravimo su vaiku yra laikomi šeimos ginčais. Nuo 2020 metų Lietuvoje šeimos ginčams yra numatyta privalomoji mediacija. Mediacija - tai taikus ginčų sprendimo būdas, kai mediatorius padeda rasti geriausią sprendimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, mediacijos procesą siekiama užbaigti taikos sutartimi.
Taigi, gali būti nustatomi labai įvairūs bendravimo su vaiku tvarkos modeliai. Svarbiausia, kad nustatyta tvarka atitiktų vaiko interesus.
Nauji tėvų partneriai
Nauji tėvų partneriai neturi išskirtinių teisių ir pareigų vaikui. Jie, kaip ir tetos, dėdės, krikšto tėvai ir pan., gali bendrauti su vaiku, juo rūpintis, kartu leisti laisvalaikį, tačiau vaiko atstovu negali būti. Teisė atstovauti vaiką ir priimti sprendimus už jį yra išskirtinai vaiko tėvų ar globėjų.
Pasitaiko, kad į tarnybą kreipiasi skyrium gyvenantis mama ar tėtis ir teiraujasi, ar gali vaiką palikti su nauju širdies draugu. Vaiko palikimas su kitu žmogumi, kaip ir su nauju gyvenimo draugu, pats savaime nėra vaiko teisių pažeidimas ir buvusiems sutuoktiniams nederėtų manipuliuoti vaiku. Svarbu, kad tėvai būtų tikri, jog suaugęs žmogus, su kuriuo paliekamas vaikas, gebės tinkamai juo pasirūpinti, užtikrins saugią aplinką, pasirūpins vaiko gerove.
Atstovauti vaiką, juo rūpintis, prižiūrėti ir priimti geriausius jo interesus užtikrinančius sprendimus - tėvelių teisė ir pareiga. Kai kuriais atvejais, kai abu tėvai dėl objektyvių priežasčių kurį laiką negali tiesiogiai rūpintis vaiku - turi teisę vaiko priežiūrą laikinai patikėti mamos ar tėčio partneriui.
Jeigu vienas iš vaiko tėvų nusprendžia išvykti kuriam laikui į užsienį arba susiklosto kitos aplinkybės, o kitas iš tėvų neturi galimybės tuo metu rūpintis vaiku arba vaikas turi tik vieną iš tėvų - tokiu atveju, vaiko tėvai turi teisę kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją su prašymu nustatyti vaikui laikinąją priežiūrą su partneriu. Vaiko laikinoji priežiūra, nustatyta tėvų prašymu, gali tęstis ne ilgiau kaip šešis mėnesius.
Naujas sutuoktinis, jeigu atitinka įstatymuose numatytus reikalavimus, gali vaiką įsivaikinti ir oficialiai tapti įtėviu.
Emocinis ryšys su vaiku
Vaiko vystymuisi ir socialinei raidai artimas ryšys su suaugusiuoju - labai svarbus. Todėl į šeimą atėjęs naujas žmogus turėtų tai įvertinti ir kantriai bei atsakingai kurti tvirtus emocinius ryšius su vaiku. Suaugusiojo ir vaiko artimas emocinis ryšys atsiranda iš pasitikėjimo, bendrų užsiėmimų ir domėjimosi vienas kitu.
Naujus santykius puoselėti svarbu ne tik su partneriu, bet ir su vaiku - skirti daugiau dėmesio, daugiau laiko praleisti kartu, domėtis vaiko savijauta ir pomėgiais, atsižvelgti į jo nuomonę ir poreikius. Ir neužmirškime kalbėtis, pokalbis - visagalis. Tik atsiradus pasitikėjimui, saugumo jausmui ir artimam emociniam ryšiui vaikas pats suteiks daugiau teisių ir laisvių naujam šeimos nariui.
Tarnybos psichologė išskiria keletą pagrindinių akcentų į ką reikėtų atkreipti dėmesį suaugusiems, kad naujo šeimos nario atėjimas nekeltų vaikui per didelio streso:
- atminkite, kad vaikas žino, jaučia mamos ar tėčio meilę, o naujiems šeimos nariams reikia ją parodyti ir įrodyti;
- duokite laiko sau ir vaikui apsiprasti su nauju šeimos nariu;
- kalbėkitės, išklausykite ir išgirskite vieni kitus;
- neverskite vaiko naują šeimos narį vadinti mama ar tėčiu, nebent vaikas to nori pats;
- neįvedinėkite iškart naujų tradicijų ir taisyklių;
- visiems vaikams taisyklės naujoje šeimoje turi būti vienodos;
- turėkite kantrybės išlaukti ir nekaltinkite savęs, jeigu vaiko adaptacijos laikotarpis užtruks.
Vaiko atskyrimas nuo tėvų
Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra viena iš dviejų tėvų valdžios ribojimo rūšių. Tai laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės.
Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų, todėl, siekiant apginti vaiko teises, vaikas turi būti perkeltas į kitą gyvenamąją vietą. Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos, pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai, ir pan.
Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku.
Skyrybos ir vaiko interesai
Lietuvoje daugėja bylų, kuriose sprendžiamas klausimas dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelio, pagal kurį vaikas su abiem tėvais praleidžia vienodai laiko, kitaip dar vadinamo „50:50 procentų laiko“ modeliu.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatoma ne su abiem tėvais, bet su vienu iš tėvų, o sprendžiant ginčą dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos pirmiausia turėtų būti orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą. Tačiau minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
Išskirti vaiką su tėvais ar kitais teisėtais jo atstovais prieš vaiko, taip pat tėvų (teisėtų jo atstovų) valią galima tik išimtiniais įstatymų numatytais atvejais bei tvarka, vadovaujantis teismo sprendimu ir kai toks išskyrimas vaikui yra būtinas (siekiama išvengti pavojaus vaiko gyvybei, sveikatai, būtina pasirūpinti jo priežiūra, auklėjimu, apsaugoti kitus svarbius vaiko interesus).
Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų, pirma teisminį procesą inicijuojančiai šaliai pasinaudojus privalomuoju mediacijos institutu.
Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.
"50:50 procentų laiko" modelis
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 akcentavo, kad nors tokios skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo galimybė iš esmės negali būti absoliučiai paneigta, pažymėtina, kad ji teismo sprendimu galėtų būti nustatoma tik išskirtiniais atvejais, kai: pirma, dėl jos sutaria abu tėvai; antra, teismas nustato, kad būtent tokia tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, trečia, su tokia tvarka sutinka vaikas, sugebantis išreikšti savo pažiūras.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019 nurodė, kad teismų nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma gali būti taikoma ir nesant visų nutartyje Nr. 3K-3-99-969/2016 įvardytų sąlygų, kai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku modelio įgyvendinimo forma nereikalauja kasdieninio vaiko kilnojimosi iš vieno tėvo pas kitą, todėl ji nesukelia vaikui tiek streso, nereikalauja tiek tėvų resursų.
Tokia tvarka gali būti taikoma ir nesant vienos iš nutartyje Nr. Minėtoje byloje teismas, nustatydamas atsakovo bendravimo su vaiku tvarką, rėmėsi šiais argumentais: 1) maksimalus bendravimas idealiąja sąvokos prasme - vaiko praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y.
Vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai vaiko faktiškai praleidžiamas laikas su abiem tėvais yra vienodas (kai yra nustatytas bendravimo su vaiku modelis „50:50 procentų laiko“), abu tėvai faktiškai tenkina daugumą vaiko poreikių, turėdami atitinkamų išlaidų. Šių išlaidų, susijusių su kasdieninių, einamųjų vaiko poreikių tenkinimu, priteisimas iš vieno iš tėvų reikštų jų teisių ir pareigų disbalansą.
Kita vertus, vaiko poreikiai neapsiriboja vien tik kasdieninėmis išlaidomis. Kai kurių iš šių poreikių tenkinimas reikalauja atitinkamų periodinių ar vienkartinių tėvų išlaidų (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimas). Be abejo, tėvai gali susitarti dėl tokių išlaidų apmokėjimo, tačiau nesant tėvų susitarimo dėl tokių išlaidų pasiskirstymo, preziumuojama, kad jas patiria tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Tokiu būdu išlaikymo priteisimas iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) suponuoja to iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta ir kuriam pavedama tvarkyti vaiko naudai priteistą išlaikymą uzufrukto teise, papildomas prievoles, susijusias su esminių vaiko poreikių tenkinimu (pavyzdžiui, vaiko ugdymo apmokėjimu).
Tėvai turėtų dėti visas pastangas, siekdami susitarti dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir kt. Visgi, susitarti nepavykus, prieš reiškiant reikalavimą nustatyti „50:50 procentų laiko“ modelį, reikėtų įvertinti, kad toks bendravimo tvarkos modelis dažniausiai yra kur kas sudėtingesnis ir brangesnis, nei įprasta bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu bendrauja savaitgaliais, atostogų metu ir pan.
Šiuo atveju, vaikui turėtų būti įrengta gyvenamoji erdvė kiekvieno iš tėvų namuose, sudarytos sąlygos ir toliau lankyti tą pačią mokyklą, būrelius, stengiamasi, kad gyvenamosios vietos pokytis kuo mažiau jaustųsi ir namais vaikas laikytų tiek mamos, tiek tėčio gyvenamąją vietą.
Tėvai turėtų atsižvelgti visų pirma ne į savo interesus, patogumą ar norą bendrauti su vaiku kuo daugiau, tačiau turėtų įvertinti, ar tokia bendravimo tvarka geriausiai atitiks vaiko interesus, bus lengvai įgyvendinama ir patogi pačiam vaikui, ar tiks toks gyvenimo būdas jų vaikui, turėtų rūpintis, kad vaikas jaustųsi kuo geriau ir taip itin sudėtingu laikotarpiu, išgyvenant tėvų skyrybas.
Jei abu tėvai neras sprendimo, geriausiai atitinkančio jų bei vaiko interesus, vaiko tėvas turi teisę kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat dėl vaiko priežiūros (auklėjimo) tvarkos nustatymo.
Remiantis šiuo, vaiko tėvas turi tokias pačias teises ir pareigas dalyvauti vaiko auklėjime, priežiūroje, kaip ir nepilnamečio vaiko motina. Tuo atveju, jei vaiko tėvas kreiptųsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas privalėtų įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas.
Teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų.
Kriterijai, lemiantys sprendimą nekeisti vaiko aplinkos: laikotarpis, kurį vaikas gyvena jo poreikius patenkinančioje aplinkoje, užtikrinančioje jo teisę į būstą; būsto sąlygos; vaiko poreikių tenkinimas; bendravimo ryšių susiformavimas; susiformavęs pastovus emocinis ryšis su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas jau gyvena kartu; ryšiai su kitais šeimos nariais, kartu gyvenančiais asmenimis.
Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus.
Būtina pažymėti, jog vaiko tėvams gyvenant skyriumi, juo labiau kitose šalyse, svarbiausias kriterijus sprendžiant galimą kilusį ginčą būtų vaiko interesų ir jo gerovės užtikrinimas. Bet kokiu atveju, tėvo teisė vaiką auklėti ir prižiūrėti negali būti atimta, jei nėra kokių nors svarbių aplinkybių, kurios darytų neigiamą įtaką vaiko interesams (pvz. apribota tėvo valdžia, laisvės atėmimo bausmės atlikimas, sveikatos problemos ir kt.).
Paprastai tokio pobūdžio bylos yra sudėtingos, reikalaujančios daug kantrybės, lėšų bei svarbiausia - pačių tėvų supratingumo. Siekiant išvengti galimo bylinėjimosi, daugeliu atveju galima kilusį ginčą išspręsti taikiai. Esant nesutarimų tarp tėvų dėl vaiko auklėjimo, priežiūros tvarkos nustatymo, galima kreiptis į teisės specialistus, kurie tikrai patars kaip išspręsti ginčą.
Esant tėvų geranoriškam bendradarbiavimui, galima ginčą išspręsti ir be teisminio nagrinėjimo, pvz. sudaryti taikos sutartį ir ją patvirtinti teisme.
Vaiko išlaikymas
Tuo atveju jei motina išlaiko vaiką viena, ji turi teisę reikalauti išlaikymo priteisimo iš tėvo. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Remiantis šiuo, vaiko tėvas privalo skirti lėšų vaikui išlaikyti. Jei vaiko tėvas neprisideda prie vaiko išlaikymo ar atsisako tą daryti, vaiką auginanti ir prižiūrinti motina turėtų kreiptis į teismą dėl išlaikymo dalies priteisimo.
žymės:
Panašus:
- Motina ir vaikas: stiprus ryšys, kuris trunka visą gyvenimą
- Kaip Naujagimio ir Motinos Ryšys Formuoja Prieraišumą ir Emocijas – Atraskite Paslaptis!
- Nuostabūs Naujagimio ir Motinos Ryšio Privalumai, Kurių Negalite Praleisti!
- Žaidimų staliukai vaikams darželyje: svarbiausi reikalavimai ir nauda vystymuisi
- Top 10 Ovuliacijos Simptomai ir Požymiai: Kaip Lengvai Atpažinti Vaisingiausias Dienas