Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Nėštumas ir laikotarpis po gimdymo yra ypatingas metas moters gyvenime, susijęs su įvairiais kūno pokyčiais, įskaitant ir svorio svyravimus. Natūralu, kad kyla klausimų: kodėl vienos priauga daugiau svorio, o kitos mažiau? Kiek svorio priaugti yra normalu? Kiekviena moteris ir kiekvienas nėštumas yra unikalūs, todėl ir svorio prieaugis gali labai skirtis.
Vaikelio laukimas yra labai jaudinanti patirtis, todėl kiekviena akimirka iki naujos gyvybės atėjimo yra savaip svarbi. Tačiau kalbant apie pirmąsias dienas, reikalingas ypatingas dėmesys. Pirmasis nėštumo trimestro mėnuo - laikotarpis, kurio metu, dažniausiai, būsima mama dar nežino, kad laukiasi. Išties, kai moteris pasigenda menstruacijų ir atlikusi testą gauna teigiamą rezultatą, nėštumui jau būna apie 4-5 savaites. Tačiau būtent pirmosios savaitės po apvaisinimo yra pažeidžiamiausias etapas vaisiaus vystymosi procese.
Todėl labai svarbus vaikelio planavimo laikotarpis - juk būsimų tėvelių gyvenimo būdas, žalingi įpročiai gali turėti labai didelę įtaką būsimam vaikeliui. Kas pirmosiomis nėštumo savaitėmis vyksta moters organizme? 1-3 nėštumo savaitės - naujo ciklo pradžia. Šiuo laikotarpiu apvaisintas kiaušinėlis keliauja kiaušintakio link, o šešta-septintą dieną po apvaisinimo, embrionas pradeda įsitvirtinti gimdos sienelėse. 4-tąją savaitę embrioną su motina tebesieja tiesioginė kraujotaka, tačiau ima formuotis placenta, kuri taip pat įsitvirtina gimdos sienelėje, prie placentos centro susiformuoja (įsitvirtina) virkštelė.
Mitybos svarba nėštumo metu
Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Žaliose daržovėse gausu ir folio rūgšties, kuri labai svarbi normaliai nėštumo eigai bei vaisiaus vystymuisi. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos (tai - geležies šaltinis), žuvies (joje gausu omega 3 riebiųjų rūgščių), pieno produktų (jie - kalcio šaltinis).
Siekiant apsisaugoti nuo salmoneliozės, toksoplazmozės, listeriozės, nėštumo metu patariama vengti termiškai neapdorotų mėsos, žuvies, kiaušinių patiekalų, neplautų vaisių ir daržovių. Taip pat nerekomenduojama valgyti jūros gėrybių, vytintos mėsos, saliamio, pelėsinio sūrio, nepasterizuoto pieno produktų, majonezo. Jūrų žuvys savo organizme kaupia sunkiuosius metalus, todėl jas rekomenduojama valgyti tik kartą per savaitę.
Akušerės ginekologės teigimu, specialistai vis dar diskutuoja apie tai, koks kofeino kiekis yra saugus nėščiajai ir vaisiui. Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) ekspertai, Jungtinės Karalystės ir JAV akušeriai ginekologai laikosi nuomonės, kad nėščiosioms leistina dienos kofeino norma neturėtų siekti 200 mg. Tokį kofeino kiekį galima gauti iš 1-2 puodelių kavos (priklausomai nuo kavos stiprumo). Geriausia apsiriboti vienu kavos puodeliu per dieną. Svarbu žinoti, kad kofeino taip pat yra juodojoje ir žaliojoje arbatoje, šokolade. Kofeinas gali padidinti persileidimo riziką ir didesnis jo kiekis gali būti kenksmingas.
„Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Gimę mažo svorio naujagimiai būna silpnesni, o užaugę dažniau serga širdies ir psichikos ligomis, cukriniu diabetu. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika. Per parą rekomenduojama išgerti apie 2300 ml grynų skysčių (geriausia - paprasto geriamo vandens), o jei skaičiuoti kartu su maistu gaunamus skysčius - apie 3000 ml. Apskaičiuojant reikalingą suvartoti skysčių kiekį, taip pat galima vadovautis taisykle - 10 ml grynų skysčių 1 ūgio centimetrui“, - pataria S.
Vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Pasak S. Neverauskienės, vienas iš svarbiausių elementų nėštumo metu - folio rūgštis, kuri yra reikšminga įvairioms organizmo funkcijoms. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai.
Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą. Vitamino D skiriama nėščiosioms, kurios retai būna gryname ore, saulėje, dažniau būna namuose, vartoja mažai šio vitamino turinčių maisto produktų: riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių produktų. Mūsų šalyje saulėtų dienų nėra labai daug, todėl net ir būnant gryname ore, tikimybė gauti pakankamai vitamino D per odą išlieka maža. Geležies preparatų skiriama esant mažakraujystei. Kadangi nėštumo metu yra didelis geležies poreikis, mažakraujystė pasireiškia itin dažnai.
Polivitaminų skiriama nėščiosioms, kurių mityba yra nepakankama, kurioms yra didesnė priešlaikinio gimdymo rizika ar kurių vaisiaus augimas yra sulėtėjęs. Magnis skiriamas esant mėšlungiui. Nėščiosioms rekomenduojama vitamino C paros dozė yra 100 mg. Vitaminas C padeda geriau pasisavinti geležį.
„Gydant nėščiųjų mažakraujystę, rekomenduojama papildomai vartoti vitamino C turinčių maisto produktų (pvz. brokolių, braškių, pomidorų, citrusinių vaisių), bet ne vitamino C tablečių. Vartojant dideles vitamino C dozes atsiranda inkstų akmenų formavimosi rizika“, - įspėja S.
Vaistai nuo skausmo nėštumo metu
Gan dažnai nėščiaąsias kankina galvos ir nugaros skausmai, o vaistai nuo skausmo yra vieni iš dažniausiai vartojamų vaistų nėštumo metu. Įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei 60 proc. moterų juos vartoja savarankiškai. Tačiau tam tikri analgetikai, laisvai parduodami vaistinėje (ibuprofenas, aspirinas, naproksenas, diklofenakas ir kt.) gali ženkliai padidinti nepageidaujamų vaisiaus ir nėštumo pasekmių riziką. Pasak V. Uzelienės, vis dar trūksta aiškių gairių, kaip gydytojui įvertinti analgetikų poveikio motinai ir negimusiam kūdikiui riziką ir naudą, ir įrodymais pagrįstų rekomendacijų, kaip saugiai valdyti skausmą nėštumo metu.
Tačiau būtina žinoti, kad kai kuriuos vaistus nuo skausmo (ir ypač jų kombinacijas) nėštumo metu galima vartoti tik gydytojui paskyrus. Taigi, nėščia moteris turėtų vengti bet kokių vaistų, o jei atsiranda būtinybė, juos vartoti tik paskyrus gydytojui.
Žalingi įpročiai nėštumo metu
„Žalingų įpročių būtina atsisakyti ne tik nėštumo metu, bet jau jį planuojant“, - pabrėžia S. Neverauskienė. Įrodyta, kad alkoholis gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą, priešlaikinį placentos atsidalinimą. Jį vartojant kyla grėsmė, kad vaisius turės alkoholio sindromą (centrinės nervų sistemos pažeidimas, veido deformacijos, mažas svoris), klausos, regėjimo, širdies ir kraujagyslių, šlapimo, lyties organų vystymosi defektų, o jau paaugusiam vaikui galimi protinės ir neurologinės raidos sutrikimai, bendravimo, mokymosi problemos. Jai antrina ir V. Uzelienė, sakydama, kad su nėštumu šie žalingi įpročiai nesuderinami.
Fizinis aktyvumas nėštumo metu
S. Neverauskienė sako, kad saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai, gerinantys šlapimo sulaikymą nėštumo metu ir po gimdymo, o taip pat bendrą sveikatos būklę. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika. Ji taip pat pabrėžia, kad mankštinantis reikia nepamiršti vartoti skysčių ir vengti perkaitimo.
Pasak V. „Nesportuokite per daug įtemptai, kad nesutriktų kvėpavimas. Mankštintis reikėtų tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis, nes labiau tikėtina, kad kai esate nėščia, mankštos metu Jums bus per karšta, o tai gali būti pavojinga Jūsų kūdikiui.
Pasak akušerės ginekologės, nors nėštumo metu mankštintis galima, prieš tai individualias fizinio aktyvumo galimybes reikėtų aptarti su nėštumą prižiūrinčiu specialistu. Net jeigu moteris iki nėštumo aktyviai sportavo, pastojus reikėtų sumažinti krūvį.
Kelionės nėštumo metu
Pasak akušerės ginekologės, mokslinių įrodymų, kad sveikai nėščiajai, neturinčiai jokių nėštumo komplikacijų, kelionės didintų persileidimo ar priešlaikinio gimdymo riziką, nėra. Saugiausia keliauti antrame nėštumo trimestre, tačiau prieš kelionę būtina apsilankyti pas nėštumą stebintį specialistą, kuris įvertins nėščiosios būklę ir galimų komplikacijų riziką. Kartais tokio vizito metu paaiškėja, kad keliauti negalima.
Daugiausia kalbama apie nėščiųjų keliones lėktuvu. Radiacijos dozės, gaunamos skrydžio metu ar einant pro oro uosto patikros skenerius, yra labai mažos ir neturi didesnės įtakos žmogaus (vaisiaus) sveikatai. Pakenkti gali tik dažni ilgi skrydžiai. Jei skrydis trunka ilgiau nei 4 valandas, nežymiai didėja giliųjų kojų venų trombozės rizika. Ją sumažinti galima tokio skrydžio metu dėvint kompresines kojines, geriant daugiau vandens ir reguliariai (kas 30 minučių) pasivaikštant po kabiną ar bent sėdint pamankštinant kojas. Nėščiajai rekomenduojama sėdėti prie tako esančioje vietoje. Prieš kelionę reikia pasidomėti oro linijų bendrovės taisyklėmis, taikomomis nėščiosioms. V. Uzelienė pritaria, kad jei leidžia moters sveikata, keliauti galima, ypač jeigu kelionės susijusios su poilsiu, geromis emocijomis, komfortišku transportu ir oro sąlygomis.
„Saikingas buvimas saulėje yra naudingas, suteikia pozityvumo, atpalaiduoja. Saulės šviesa gali padėti vaisiaus kaulų vystymuisi nėštumo metu, sustiprinti imuninę sistemą. Tačiau svarbu, nesimėgauti saule per ilgai, ypač tuomet, kai ji yra kaitriausia. Nėštumo metu hormonų kiekis keičiasi, todėl oda tampa jautresnė nei bet kada anksčiau. Tiesiogiai saulėje rekomenduojama būti tik iki 11 ir po 17 valandos, kai spindulių aktyvumas mažiausias ir negresia perkaitimas bei dehidratacija.
Gydytoja akušerė ginekologė taip pat įspėja, kad nėštumo metu labai svarbu neperkaisti. Perkaitimas - pavojinga būklė, kai sutrinka kūno temperatūros reguliacija, organizme susikaupia šilumos perteklius, kurio kūnas jau nesugeba pašalinti. Kūno temperatūra pakyla iki 38-41 laipsnių, oda parausta, skauda ir svaigsta galva, troškina, vargina dažnas širdies plakimas, atsiranda vangumas, netenkama sąmonės. Nėščiajai negalima lankytis pirtyse ir soliariumuose. Bet, pasak specialistės, galima plaukioti baseine - šis užsiėmimas labai naudingas nėščiajai. Jo metu lavinamas raumenynas, grūdinamasi, palaikomi socialiniai ryšiai su kitomis besilaukiančiomis. Tačiau plaukimo užsiėmimai turėtų būti ne ilgesni nei 45 minutės.
„Kaip ir užsiimant bet kokia fizine veikla, taip ir plaukiojant baseine, svarbu nepervargti ir stebėti savo būklę. Pykinimas, perkaitimo simptomai, pasirodžiusios išskyros ar kraujas iš makšties, pilvo skausmai - tai simptomai, rodantys, kad reikia tuoj pat nutraukti plaukiojimą“, - atkreipia dėmesį S.
Miego kokybė nėštumo metu
Sutrikęs miegas yra vienas dažniausių nėščiųjų nusiskundimų. Ypač paskutiniaisiais mėnesiais kokybiškai išsimiegoti tampa vis sunkiau. Norint pagerinti miego kokybę, reikėtų stengtis gultis ir keltis tokiu pat laiku, prieš miegą pasivaikščioti lauke, paklausyti ramios muzikos, pamedituoti, paskaityti knygą ar žurnalą. Nepatartina žiūrėti blogas emocijas keliančių televizijos laidų ar filmų. Keletą valandų iki miego nerekomenduojama valgyti ar gerti daug skysčių. Reikėtų pasirūpinti, kad miegamajame būtų vėsu, oras gaivus, miegant patartina dėvėti natūralaus pluošto, gerai prakaitą sugeriančius ir orą praleidžiančius naktinius drabužius, vengti sintetinių audinių.
„Verta išbandyti nėščiųjų pagalvę - ji padės rasti patogesnę padėtį miegojimui. Jei vis dėlto užmigti nepavyksta, pasikonsultuokite su gydytoju. Nerekomenduojama gerti vaistų, nebent juos paskirtų gydytojas“, - pataria S. V. Uzelienė sako, kad labai dažnai nemigos priežastys gali būti susijusios su stresu. „Galite jausti nerimą dėl gimdymo arba nerimauti dėl to, kaip suderinsite darbą su motinyste. Šios mintys palaiko budrumą ir gali būti sunku nuo jų atitraukti dėmesį. Tačiau nerimauti nėra produktyvu. Vietoj to, kad nuolat apie kažką galvotumėte, pamėginkite visus savo rūpesčius užrašyti ant popieriaus lapo. Tai suteiks galimybę apsvarstyti galimus sprendimus ir padės nuraminti mintis, kad galėtumėte kokybiškai pailsėti.
Emociniai pokyčiai nėštumo metu
Pasak V. Uzelienės, nėštumas yra pereinamasis etapas moters gyvenime, o bet kokio perėjimo metu žmogaus emocijos gali svyruoti. Fiziniai moters kūno pokyčiai nėštumo metu sulaukia daug dėmesio, tuo tarpu emociniams jo skiriama kur kas mažiau. Nėštumas - nuostabus laikas, tačiau jis kelia ir didelį stresą, dėl kurio emocijos gali tapti lengvai kintančios. „Nėra visiškai aišku, kodėl atsiranda emociniai svyravimai, bet žinoma, kad moters kūne vyksta nemažai pokyčių ir jie visi yra susieti su jos emocijomis. Viena iš priežasčių gali būti hormonų lygio pokyčiai. Pastebėta, kad nėštumo metu būdingas užmaršumas, verksmingumas, nuotaikų kaita.
Antruoju ir trečiuoju trimestrais, kai nėštumas tampa labiau matomas ir moteris priauga daugiau svorio, ji gali jaustis nepatenkinta savo kūnu ir pasikeitusia išvaizda, o tai gali turėti įtakos jos savivertei. Kai kurios nėščios moterys stebisi savo greitai besikeičiančiu kūnu ir jaučiasi gražios bei spindinčios, o kitos nerimauja dėl svorio padidėjimo ir figūros atgavimo po gimdymo. Nėštumo metu tiek nerimo, tiek baimės sistemos moters smegenyse sustiprėja. Nėštumo pabaigoje moteris gali bijoti skausmo gimdymo metu arba jaudintis, kad kažkas gali nutikti ne taip. Yra daug dalykų, kurių moteris negali kontroliuoti nėštumo metu ir šis netikrumas gali pakurstyti baimę keliančias mintis.
Pasak V. Uzelienės, nors nėščia moteris turėtų patirti pilnatvę ir palaimingą kūdikio laukimą, nėštumo metu ji visgi turi susitaikyti su daugybe apribojimų, gyvenimo būdo pokyčių savo gyvenime. Jie gali apimti mitybos pokyčius, darbo vietos pritaikymą, fizinę veiklą, sportą ir kt. Todėl labai svarbu prisiminti, kad kiekvienas žmogus turi savo atsipalaidavimo būdus. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai, pvz.
Atsipalaidavimo būdus vertėtų įtraukti į kasdienę rutiną net ir nejaučiant streso - tai gali pagerinti bendrą moters sveikatą ir savijautą. „Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime“, - baigdamos pokalbį pataria gydytojos V. Uzelienė ir S.
Svorio pokyčiai nėštumo metu
Kūno masės indeksas (KMI) prieš nėštumą: Tai vienas svarbiausių veiksnių. Populiarus mitas „valgyti už du“ nėra visiškai teisingas kalbant apie maisto kiekį. Pirmąjį trimestrą: papildomų kalorijų dažniausiai nereikia. Šias papildomas kalorijas svarbu gauti iš maistingų produktų: daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesų baltymų šaltinių, pieno produktų.
Pasak medikės, moters kūno masės pokytis nėštumo laikotarpiu yra rekomenduojamas pagal moters kūno masės indeksą (KMI) buvusį iki nėštumo. Jei moters KMI buvo normalus, tuomet rekomenduojamas prieaugis yra 11-16 kilogramų. Kuomet KMI yra virš 30, moteris yra nutukusi, tuomet normal būtų priaugti nuo 5 iki 9 kilogramų.
Šio laikotarpiu galimi svorio pokyčiai. Vienos būsimo mamytės svorio priauga, o kitos priešingai - numeta. Nėštumas ne atima, o prideda žavesio. Vis dėlto, jeigu pokyčiai jums nemalonūs ir sunku žiūrėti į veidrodį, galvokite, kad tai -tik laikini pokyčiai.
Nuo nėštumo pradžios galite būti priaugus 4-6 kg. Didžioji dalis priaugto svorio reikalinga besivystančiam mažyliui, tačiau piktnaudžiavimas saldumynais gali padidinti svorio augimą, kurio bus sunku atsikratyti, kai gims vaikelis.
Gestacinis diabetas ir svorio augimas
Atsako gydytoja endokrinologė doc. dr. Lina Zabulienė: taip, gestacinis diabetas gali būti nustatytas net ir tuo atveju, jei nėštumo metu jūsų svoris neauga arba mažėja. Gestacinis diabetas vystosi dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu, dėl kurių mažėja organizmo jautrumas insulinui (vystosi atsparumas insulinui) ir padidėja gliukozės kiekis kraujyje. Nėštumo metu svorio augimas gali skirtis priklausomai nuo moters pradinio kūno masės indekso (KMI), mitybos įpročių, fizinio aktyvumo ir kitų sveikatos veiksnių. Kai kurioms moterims dėl ankstyvo pykinimo ar vėmimo (nėštumo toksikozės) svoris gali mažėti, tačiau tai nereiškia, kad jos negali susirgti gestaciniu diabetu.
Svorio atgavimas po gimdymo
Po gimdymo daugelis moterų nori kuo greičiau atsikratyti nėštumo metu priaugto svorio. Leiskite kūnui atsigauti po gimdymo.
Paklausta, per kiek laiko yra normalu atgauti priešgimdyminį svorį, akušerė-ginekologė sako, jog tai priklauso nuo svorio prieaugio, bei ar moteris žindo kūdikį. Pasak medikės, jei moteris žindo, svoris krenta lėčiau. Taip pat lėčiau krenta, jei yra didelis svorio prieaugis. Esant normaliam svorio prieaugiui, moters kūnas į buvusią formą turėtų per porą mėnesių. Tam įtaką daro sportas.
Mityba po gimdymo
Kalorijų poreikis: Pieno gamybai organizmas naudoja daug energijos - apie 600-700 kcal per dieną. Todėl maitinančioms mamoms rekomenduojama suvartoti papildomai apie 500 kcal per dieną, palyginti su įprastu poreikiu (ne nėštumo metu). Jei norima mesti svorį, bendras kalorijų kiekis turėtų būti apie 2000 kcal, jei norima palaikyti svorį - apie 2500 kcal.
Mitybos kokybė: Dabar ypač svarbu ne kalorijų kiekis, o maisto kokybė. Baltymai: Jie svarbūs audinių atsistatymui ir pieno gamybai (liesa mėsa, paukštiena, žuvis, kiaušiniai, ankštinės daržovės, pieno produktai). Riebalai: Sveiki, nesotieji riebalai yra BŪTINI! Jų yra avokaduose, riešutuose, sėklose, alyvuogių aliejuje, riebioje žuvyje (lašiša, skumbrė). Jie svarbūs tiek mamos, tiek kūdikio sveikatai. Angliavandeniai: Rinkitės kompleksinius angliavandenius - viso grūdo produktus, daržoves, vaisius. Skaidulos: Padeda palaikyti normalią virškinimo veiklą (apie 25-35 g per dieną). Vitaminai ir mineralai: Ypač svarbūs kalcis (pieno produktai, žalios lapinės daržovės), geležis (mėsa, kepenėlės, ankštiniai), vitaminas A (morkos, saldžiosios bulvės, špinatai). Skysčiai: Maitinant krūtimi dažnai jaučiamas didesnis troškulys.
Nors specifiniai produktai tiesiogiai neveikia pieno kiekio, kai kurie gali turėti įtakos kūdikio savijautai (pvz., pūsti pilvuką, sukelti neramumą ar alergines reakcijas). Jei įtariate, kad kažkoks maistas kenkia kūdikiui, pabandykite jo laikinai atsisakyti ir stebėkite reakciją.
Fizinis aktyvumas po gimdymo
Judėkite: Kai gydytojas leis, pradėkite nuo lengvų pratimų - pasivaikščiojimų, plaukimo, specialios mankštos po gimdymo, jogos. Būkite kantri: Kūnas keitėsi devynis mėnesius, todėl duokite jam laiko grįžti į formą. Subalansuota mityba, įskaitant sveikus riebalus, yra svarbi tiek mamai, tiek kūdikiui.
Pasak G. Ramonienės, jaunos mamos turėtų atkreipti dėmesį į tai, jog po gimdymo sportuoti pradėti galima tik po 6-8 savaičių. Nepriklausomai nuo to, ar buvo gimdyta natūraliu būdu, ar buvo atliktas Cezario pjūvis. „Reikia stebėti ar jau nekraujuojama, ar kūnas jau grįžo į būseną, buvusią iki nėštumo. Tuomet po truputį galima pradėti sportuoti“, - sako akušerė-ginekologė G. Ramonienė.
Kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė, vedanti nemokamas treniruotes moterims po gimdymo, kurias organizuoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuras, sutinka su gydytoja-akušere ir sako, jog nuo intensyvaus sporto reikėtų susilaikyti bent šešias savaites po gimdymo. „Iki to laiko taip pat galima mankštintis, tačiau tai daryti reikėtų itin atsargiai, nedideliu intensyvumu. Ne veltui pirmieji trys mėnesiai po gimdymo dažnai vadinami ,,ketvirtuoju nėštumo trimestru“. Šiuo laikotarpiu puikiai tiks pratimai skirti nėščiosiomis, taip pat atliekami modifikuoti pilvo raumenų stiprinimo, giliųjų raumenų ir dubens dugno stiprinimo pratimai“, - sako kineziterapeutė.
Pilvo raumenų išsiskyrimas po gimdymo
Jeigu nėštumo metu pilvo raumenys išsiskyrė, negalima atlikti įprastinių pilvo preso stiprinimo pratimų, pavyzdžiui atsilenkimų, nes raumenys susitrauks netaisyklingai ir tai dar labiau pablogins situaciją“, - sako kineziterapeutė Milda Navaslauskaitė, treniruojanti moteris po gimdymo. Ji pastebi, jog dauguma moterų kreipiasi pagalbos į specialistą tik po antro ar trečio vaikelio gimimo, tačiau, pasak jos, reikia suprasti - kuo vėliau pradedame gydomąsias mankštas, tuo daugiau pastangų reikės įdėti, norint sulaukti rezultato.
Svorio metimas ir žindymas
Taip pat gydytoja pastebi, jog žindymo laikotarpiu moteris turėtų vengti greitai mesti svorį. Medikė pataria nepiktnaudžiauti kokiais nors maisto produktais ir tuo labiau stipriai savęs neriboti. Dėl griežtos dietos ir intensyvaus sporto gali sumažėti pieno, taip pat jis gali tapti tiesiog nepilnaverčiu. Ir nors pieno gamyba, pasak akušerės-ginekologės, nuo mitybos priklauso minimaliai, moteris, kuri žindo, turi prisiminti, jog per parą jai reikia suvartoti 300 kalorijų daugiau.
Pasak mitybos specialistės Redos Ežeskienės, žindymo laikotarpiu negalima laikytis dietos. Ribodama maistą, nes siekia kuo greičiau grįžti į buvusią formą, mama gali būti suirzusi, pikta, gali prasidėti panikos priepuoliai. Visa tai daro įtaką pieno gamybai, paprasčiausiai galima jo netekti. Viskas, ką suvalgo maitinanti mama, perduodama vaikui. Jei laikomasi dietos, vaikui gali pritrūkti maistinių medžiagų, gaunamų iš motinos pieno. Tai labai paveiktų ne tik fiziologinę, bet ir emocinę vaiko būklę, būtent dėl šios priežasties apie dietas žindymo laikotarpiu reiktų pamiršti. Pasak E. Ežerskienės, mama kaip tik turėtų stengtis kuo ilgiau maitinti krūtimi, nes tai darant svoris krenta pats savaime.
Patarimai nėščiosioms
- Mityba: Valgykite visavertį ir subalansuotą maistą, kuriame gausu skaidulinių medžiagų, vitaminų ir mineralų.
- Vitaminai: Vartokite folio rūgštį, kalcį, vitaminą D ir kitus reikalingus vitaminus bei mineralus.
- Fizinis aktyvumas: Būkite fiziškai aktyvios, bet venkite per didelio krūvio ir perkaitimo.
-
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Atverk Paslaptis: Kaip Išsaugoti Meilę ir Harmoningus Santykius Po Gimdymo!
- Moters teisė į abortą: svarbiausi argumentai už ir prieš, kuriuos privalote žinoti
- Neįtikėtini gimdos ir kūno pokyčiai nėštumo metu, kuriuos privalote žinoti!
- Placenta – stebuklingas moters organas, kuris saugo ir maitina kūdikį nėštumo metu!
- Neįtikėtini Patarimai: Kaip Rasti Tobulą Naudotą Vaikišką Lovą-Mašiną Už Mažiausią Kainą!
- Kelioninės Pagalvėlės Vaikams – Patogumas ir Apsauga Kiekvienoje Kelionėje!