Lietuvoje vėl grįžtama prie surogacijos temos. Kelerius pastaruosius metus Seime verda aktyvios diskusijos dėl surogatinės motinystės įteisinimo Lietuvoje. Pirminiam siūlymui sulaukus gausios parlamentarų bei visuomenės kritikos, dabar Laisvės partijos narė Morgana Danielė pakaitinės motinystės įteisinimo Lietuvoje temą palietė kitu kampu - akcentuodama Pagalbinio apvaisinimo įstatymą.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo niuansai
Lietuvoje galiojančiame Pagalbinio apvaisinimo įstatyme nustatyta, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugas gali gauti tik susituokusios poros ar partnerystės sutartį sudarę asmenys. Tačiau Seimo narė M. Danielė teigia, kad neteisinga, jog šiuo metu vienišos mūsų šalies moterys arba nesusituokusios, nevaisingos poros negali pasinaudoti tokiomis pačiomis paslaugomis.
Parlamentarė tokią poziciją grindžia tarptautinių žmogaus teisių konvencijose ir nacionaliniuose teisės aktuose nurodytais teiginiais, kad visi turime lygias teises į šeimos planavimą. Be to, M. Danielės teigimu, šiuolaikinėje visuomenėje daugėja finansiškai ir emociškai pasiruošusių moterų, kurios sprendimą dėl motinystės gali priimti pačios. Anot politikės, netrūksta ir situacijų, kai moteris yra pasirengusi motinystei, tačiau šalia savęs dar neturi tinkamo partnerio. Tokiu atveju viliamasi, kad partneris gali atsirasti ir vėliau, tačiau biologinis laikrodis nelaukia.
„Teoriškai vienišai moteriai norą susilaukti vaiko įmanoma išpildyti per spermos donorystę arba per (ne)pažįstamą žmogų. Mokslo pažanga tai leidžia padaryti legaliai, neieškant vienos nakties nuotykio. Pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga šios moterys gali 16-oje Europos valstybių, tarp kurių ir mūsų kaimyninės Latvija bei Estija. Tačiau Lietuvoje vienišoms moterims vis dar neleidžiama tokiu būdu įgyvendinti savo prigimtinės teisės susilaukti vaikų“, - teigia M. Danielė.
Politikės nuomone, ribojama galimybė gauti vaisingumo priežiūros paslaugas neigiamą poveikį daro ne tik vienišoms moterims, bet ir nesusituokusioms nevaisingoms poras. Dėl to M. Danielė skatina valstybę remti šiuolaikinių šeimos planavimo metodų taikymą visiems žmonėms, nediskriminuojant jų pagal šeimyninę padėtį. Laisvės partija surogatinę motinystę siūlo vienišoms moterims.
Visuomenės nuomonės ir prieštaravimai
Surogatinės motinystės tema Lietuvoje yra ypač poliarizuojanti. Dar 2021 m. Sveikatos apsaugos ministerija pateikė siūlymą įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę. Pagal pasiūlymą, tokia paslauga būtų prieinama toms moterims, kurioms nėštumas fiziologiškai negalimas. Tokiu scenarijumi, surogatinė motina įsipareigotų „naudojant kitos poros lytines ląsteles, reprodukcinius audinius ar embrioną, pastoti, išnešioti ir pagimdžiusi perduoti kūdikį šiai porai“.
Tačiau šį SAM siūlymą visuomenė įvertinos itin prieštaringai. Prekybos žmonėmis srityje dirbantys specialistai atkreipė dėmesį, kad pritarus tokiam siūlymui, moters gimda būtų vertinama kaip prekė. Be to, Lietuvoje atsivertų dar viena niša išnaudojimui ir medicininiam turizmui. Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu (KOPŽI) centro vadovė Kristina Mišinienė atvirai pareiškė, kad surogatinė motinystė yra panašus į išnaudojimą veiksmas.
„Kalbant apie gestacinę surogaciją, kai in vitro apvaisintą embrioną įkėlus į moters gimdą ji išnešioja, pagimdo ir pagal sutartį vaikelį atiduoda jį užsakiusiems asmenims, manau, kad tai yra neleistinas, panašus į išnaudojimą veiksmas“, - sakė K. Mišinienė ir pabrėžė, kad moters gimda taptų „preke, valdoma įstatymų, kontraktų, užsakovų“.
Negana to, dar 2020 m. Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje prezidentas Gitanas Nausėda, visa Vyriausybė ir Užsienio reikalų ministerija buvo aktyviai raginami pasmerkti bet kokios formos surogaciją ir reprodukcinį turizmą. Dokumentu raginta imtis veiksmų, kad tarptautiniu lygiu, o ypač Europos Sąjungos (ES) šalyse, surogacija būtų uždrausta. Rezoliucijoje teigta, kad „bet kokios formos surogacija, tiek vadinamoji „altruistinė“, tiek ir komercinė, yra moderni vergovės ir prekybos žmonėmis forma“.
Tuo tarpu pastaraisiais mėnesiais vis garsiau kalbama, kad naujasis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas iš tiesų yra tik dūmų uždanga, po kuria slypi tas pats siekis Lietuvoje įteisinti surogaciją. Apie tai prabilo kelios krikščioniškos organizacijos, taip pat Darbo partijos frakcijos narys Aidas Gedvilas.
Nors iš tiesų įstatymas numato, kad dirbtinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik moteriai ir su ja gyvenančiam sutuoktiniui ar partneriui, bet nėra abejonių, jog ilgainiui, teisės aktas bus panaudotas ir tos pačios lyties vaikų susilaukti norinčių asmenų porų atžvilgiu arba surogatinei motinystei įteisinti.
Politikų pozicijos ir nuomonės
Į Seimo narės M. Danielės nuomonę, jog pagalbinio apvaisinimo procedūros turėtų būti prieinamos ir vienišoms moterims ar nesusituokusioms poroms, greitai sureagavo buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. A. Veryga ragina nepamiršti, kad vaikas nėra gyvūnas, Jis į tokius siūlymus ragina pažvelgti logiškai ir skatina nepamiršti visuomenės ir kolegų parlamentarų pastabų, kad vaikas nėra šuo ar katė, kurio galima tiesiog užsinorėti.
„Labai įdomu, kad siekiama pagalbinio apvaisinimo teisę įteisinti žmonėms, kurie nenori įsipareigojimo santuokai, taičiau įsipareigoti auginti vaiką „sutiktų“. Jei jau pasiryžtama tam, tai kodėl netinka santuoka? Kodėl galvojama tik apie norinčiuosius turėti vaikų, o apie vaikus negalvojama? Kur yra vaiko teisė žinoti abu tėvus? Kur yra vaiko teisė augti su tėčiu ir mama? Tiesa, gyvenime neretai nutinka, kad to nepavyksta įgyvendinti, bet valstybė pati tokių nepageidaujamų trūkumų neturėtų kurti ir skatinti“, - teigia politikas.
Jis taip pat svarsto, kad tokio pasiūlymo esmė gali būti susijusi su galimybe ateityje dirbtinio apvaisinimo ar surogacijos paslaugas pritaikyti ir homoseksualioms poroms.
„Žinom, kaip jautriai Lietuvos visuomenė reaguoja į vienalyčių porų įsivaikinimo ir vaikų auginimo klausimą. Tai štai jums ir „ėjimas žirgu“. Dar vienas gudrus žingsnelis bent jau moteriškoms vienos lyties poroms atverti vartelius turėti vaikų ir juos auginti. Net nereikia tos poros niekur registruoti, nes teisę įgytų ir „vieniša moteris“, kuriai pasak Morganos „tiksi laikrodis“, o reikiamo „partnerio“šalia neatsiranda“, - mano A. Veryga.
Tuo tarpu parlamentarė Agnė Širinskienė dėmesį atkreipia į tai, kad Seimo nariai dirbtinio apvaisinimo bei surogacijos klausimu savo nuomonę keičia it kojines ir nesilaiko bendrinių partinių ideologinių vertybių. A. Širinskienė stebisi parlamentarų ideologine kaita. Politikė pateikia rengiamų įstatymų projektų dokumentaciją, kuri parodo, kad socialdemokratai taip pat vis dažniau perima Laisvės partijos siūlomas iniciatyvas ir projektus.
„Paradoksas, bet Morganos Danielės parengtą projektą pirmiausiai pasirašė ne, ne Raškevičius…o G. Paluckas. Socialdemokratas“, - pažymi A. Širinskienė.
Saugumo aspektai ir tarptautinė patirtis
Tuo tarpu JAV vis garsiau kalbama apie tai, kad surogatinė motinystė gali tapti net saugumo problema nacionaliniu mastu, mat Amerikoje pastebima tendencija, kad turtingi Kinijos piliečiai samdo amerikietes kaip surogatines motinas, kad šios pagimdytų vaikus. Tokie vaikai tampa JAV piliečiais, tačiau iš tiesų gyvena Kinijoje, perima šios šalies kultūrą, tradicijas ir, žinoma, politiką. Surogatinė motinystė gali tapti ir nacionalinio saugumo grėsme.
Kaip teigia „Heritage Foundation“ mokslinė bendradarbė ir Nepriklausomo moterų forumo ekspertė Emma Waters, vis daugiau Kinijos piliečių, jau sulaukusių vaisingo amžiaus, samdo amerikiečių surogatines motinas vien dėl to, kad šis reprodukcijos būdas Kinijoje yra neteisėtas. Nors daugelis tokių Kinijos piliečių iš tiesų gali siekti tiesiog savo svajonės sukurti šeimą išsipildymo, kartu tokia praktika tampa rizika ir ilgainiui gali leisti Kinijai visiškai įsiskverbti į JAV politiką.
„Kai kalbama apie Kinijos skverbimąsi į visus Amerikos gyvenimo aspektus, tai yra didžiulė grėsmė. Atrodo, kad tikrai akivaizdus to tęsinys yra JAV piliečiai, kurie iš tiesų bus visiški kinai“, - teigia ekspertė.
E. Waters pasakoja, kad pasirinkus tokį surogacijos metodą, embrionai implantuojami surogatinei motinai, kuri vaiką išnešioja Jungtinėse Valstijose. Šie Kinijos piliečių vaikai įgyja ir išlaiko visas JAV pilietybės teises, nors įprastai būna auginami Kinijoje.
„Kai kalbama apie faktinį stebėjimą, kas yra šie tėvai, kas yra vaikai ar net koks yra Kinijos dalyvavimas, šiuo metu to padaryti iš esmės neįmanoma. Tai tikrai yra laukiniai nevaisingumo gydymo Vakarai“, - aiškina E. Waters.
Kinija ilgus dešimtmečius vykdė griežtą „vieno vaiko“ politiką, tačiau 2015 m. Kinijos vyriausybė sušvelnino šeimos planavimo taisykles ir leido poroms turėti daugiau vaikų. Kai kurios provincijos taip pat pakeitė įstatymus, kad nesusituokę asmenys galėtų registruoti vaikus ir kreiptis dėl socialinės rūpybos paslaugų.
Medikų požiūris ir poreikis paslaugai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo įteisinti neatlygintiną surogatinę motinystę, kai nėštumas fiziologiškai negalimas. Santaros Vaisingumo centro vedėjo Rimanto Griciaus teigimu, tokios paslaugos poreikis nėra didelis, bet kai kurioms poroms tai - vienintelė išeitis. Anot Santaros Vaisingumo centro vadovo Rimanto Griciaus, tokia paslauga reikšminga, kai gimda apskritai nėra susiformavusi arba pašalinta dėl onkologinių ar kitų aplinkybių.
„Pacienčių bus viena, kita per metus, bet vis tik tai tas poreikis yra gana realus. Tai nėra sunkiai įgyvendinama procedūra, bet dalykas yra tas, kad reikėtų politinių sprendimų. Egzistuoja dvi surogatinės motinystės kryptys - savanoriška ir atlygintina. Vienose šalyse kai kurioms moterims tai tampa net pragyvenimo šaltiniu, kitose - paprasčiausiai gera valia.
Pagrindinė surogatinės motinos sąlyga, anot medikų, būtų - gera fizinė ir emocinė sveikata. Vaisingumo asociacijos prezidentė Rūta Vyšniauskaitė-Marcinkevičiūtė teigia, kad surogatinės motinystės įteisinimas būtų žingsnis į priekį, tačiau pastebi, jog susipriešinimo visuomenėje gali būti.
SAM taip pat siūlo įteisinti pagalbinį apvaisinimą nesusituokusiems ir panaikinti amžiaus, nuo kurio atliekamas vaisingumo išsaugojimas, ribą. pakaitnė motinỹstė, surogãtinė motinỹstė (lot. surrogatus - pasiūlytas vietoj kito), donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti vaisių ir pagimdytą naujagimį atiduoti jo norinčiai porai atsisakydama į jį motinystės teisių.
Naudojami pakaitinės motinystės būdai: moteris išnešioja kitos poros kūdikį (žmonos kiaušinėlis apvaisinamas laboratorijoje vyro sperma ir įsodinamas į pakaitinės motinos gimdą) arba pakaitinė motina apvaisinama kūdikio susilaukti norinčios šeimos vyro.
Dėl pakaitinės motinystės pasirašoma sutartis, kurioje pakaitinė motina atsisako visų teisių į naujagimį, o būsimi tėvai įsipareigoja apmokėti su nėštumu ir gimdymu susijusias išlaidas, pasiimti naujagimį nepaisant jo sveikatos būklės. Atlyginimas pakaitinei motinai už išnešiojimą sutartyje nurodomas ne visada, nes kai kuriose pakaitinę motinystę įteisinusiose valstybėse (pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Nyderlanduose) pripažįstama tik altruistinė pakaitinė motinystė (komercinė pakaitinė motinystė įteisinta Indijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Rusijoje ir kai kuriose kitose šalyse).
Pakaitine motinyste dažniausiai naudojasi asmenys, dėl medicininių priežasčių negalintys turėti vaikų. Pakaitinė motinystė naudota dar senovėje, teisiškai pirmą kartą apibrėžta Hamurapio įstatyme. Kai kurios tautos (pavyzdžiui, Pietų Afrikos, Havajų) pakaitinę motinystę laikė draugiškumo ženklu ir nesavanaudiška pagalba nevaisingoms poroms, kai kurių Europos valstybių (pavyzdžiui, Ispanijoje) karališkosios šeimos naudodavosi pakaitinės motinos paslaugomis, jei teisėta žmona negalėdavo pagimdyti sūnaus.
Pakaitinė motinystė pradėta apibrėžti sutartimis Jungtinėse Amerikos Valstijose 20 amžiaus pabaigoje.
Finansinė pusė
Vis dėl to tapti tėvais šiuo būdu nėra nei paprasta, nei pigu.
Nors suma daugelį pribloškia, Destiny kad ilga ir varginanti kelionė iki tampant tėvais, buvo to verta. Tiesa, kaina gali būti labai skirtinga.Siekdamos susisiekti su galimomis surogatėmis (taip vadinamos surogatinės motinos), daugelis šeimų dirba su agentūromis. Nuo medicininių surogačių ir kiaušialąsčių bei spermos donorų apžiūrų, visoms šalims teikiamų konsultavimo paslaugų, pagalbos tėvams suprasti draudimo sutartis iki derybų dėl surogatinės motinystės teisinių sąlygų - kiekvienoje agentūroje kainos labai skiriasi.
Už vaiko išnešiojimą surogatinei motinai sumokama vidutiniškai 30-60 tūkst. JAV dolerių. Į tai įskaičiuota medicininiai moters patikrinimai, vaiko išnešiojimas, gimdymas, būsimos mamos išlaidų kompensavimas ir kiti. Dažniausiai atlyginimas priklauso nuo atstumo (JAV ar užsienyje gyvena motina) ir nuo to, ar moteris jau dirbo surogatine motina. Be to, šis mokestis gali padidėti, jei moteriai teks nešioti dvynukus ar trynukus bei gimdyti cezario operacijos būdu.
Nuo 5 iki 15 tūkst. JAV dolerių reikės skirti teisinėms išlaidoms. Kaina priklausys taip pat nuo vietos ir advokato patirties.
Surogatinė motina nešioja genetiškai nesusijusį vaisių - jis yra sukuriamas iš donorų (tėčio ir mamos) spermos ir kiaušialąstės. Tai kainuoja taip pat apie 20-30 tūkst. JAV dolerių. Tuomet pagalbinio apvaisinimo būdu jis implantuojamas į surogatinę mamą.
Jei dėl tam tikrų priežasčių moteris neturi kiaušinėlių, tuomet jų donorystė kainuos dar 20-30 tūkst. JAV dolerių.
Kiekviena pagalbinio apvaisinimo procedūrą mėgintuvėlyje (IVF) kainuoja apie 10-15 tūkst. JAV dolerių.
Papildomai tenka sumokėti ir surogatinės motinos sveikatos draudimą - 10-30 tūkst.
Teisiniai aspektai ir pasekmės
„Čia neužtenka pasakyti, kad surogatinė motinystė Lietuvoje - nelegali. Surogatinė motinystė yra kvalifikuojama kaip sunkus kriminalinis nusikaltimas - vaiko pardavimas. Jis neslėpė, kad parsivežus tokį vaiką iš užsienio kyla labai reali rizika, kad jis bus atimtas, kadangi yra buvę atvejų, kada taip vaiko susilaukusios ir jį į Lietuvą atsivežusios poros yra persekiojamos baudžiamojo kodekso tvarka. Aišku, galima tikėtis, kad teisme nebus išsiaiškinta tiesa ir visą situaciją pavyks pateikti kaip sutuoktinio neištikimybės vaisių, kurio sutuoktinė vėliau esą atleido ir netgi sutiko vaiką įsivaikinti. Bet, kartoju, rizika - labai didelė“, - neslėpė specialistas.
Gyd. Pasak vaisingumo specialistės, Europoje surogatinė motinystė yra draudžiama - vaikas priklauso gimdyvei, o ne tai, kurios kiaušialąstės buvo panaudotos.
Etiniai klausimai
O tai, anot K. Pašnekovės teigimu, argumentas, kad moterys savanoriškai (ne už pinigus) atiduoda savo vaiką kitiems, tėra „dūmų uždanga“, leidžianti veikti tarsi nepažeidžiant įstatymų ir moralės.
Anot KOPŽI vadovės, įteisinus surogaciją klestėtų verbuotojai, tokių sandėrių organizatoriai, vykdytojai, o aukomis taptų moterys, kurių gimdos būtų išnuomotos trečioms šalims ir, žinoma, jų vaikai - parduoti, atiduoti žmonėms, kurie galėtų sau leisti tokius sandėrius. „Paprastai kalbant, tai, kad turi pinigų, nereiškia, kad gali nusipirkti vaiką“, - pabrėžė K. Mišinienė.
Viena jos autorių - konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė - naujienų portalui tv3.lt teigė, kad paradoksalu, jog garsiai apie moterų teises plyšaujančiose visuomenėse yra toleruojamas visiškas moters instrumentalizavimas, paverčiant ją gyvuoju inkubatoriumi. Tai - nusikaltimas, smerktinas nepaisant jokių „poros norų“. Netoleruotina“, - pabrėžė V. A.
Vis tik, jo nuomone, absoliutus surogacijos draudimas nėra teisingas sprendimas, nes jis atima iš šeimų galimybę turėti vaikų. Tačiau A. Rudomanskis pabrėžė, kad legalizavimas turėtų būti griežtai reguliuojamas, saugant surogatinių motinų teises, užtikrinant vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir išvengiant komercinės surogacijos dėl išnaudojimo: „Surogacija neturėtų tapti verslo priemone, o turėtų būti humaniškas procesas, skirtas padėti šeimoms. Tarptautinė surogacija taip pat turėtų būti griežtai kontroliuojama, kad būtų išvengta išnaudojimo mažiau išsivysčiusiose šalyse.“
Aktyvistei didelį rūpestį kelia tai, kad surogatinės motinystės atveju ignoruojamas Jungtinių Tautų Vaikų teisių konvencijos 35 straipsnis, skelbiantis, kad konvenciją pasirašiusios šalys įsipareigoja užkirsti kelią bet kokiai prekybai vaikais.
Eva Marija Bachinger primena, jog surogatinėms motinoms visų pirma yra sumokama už pagimdytą vaiką, o ne už pačią „išnešiojimo paslaugą“. Be to, reikalaujama, kad tokiu būdu gimę vaikai atitiktų tam tikrus kriterijus: visų pirma būtų sveiki, neturėtų negalių, o tai - dar vienas prekės požymis.
Įvardydama priežastis, dėl kurių moterys ryžtasi „išnuomoti“ savo gimdą, Eva Marija Bachinger pabrėžė, kad svarbiausia priežastis yra tų moterų patiriamas skurdas, paprastai atsidūrus ant žemiausio socialinio laiptelio. Kol kas nedažni tokie atvejai, kai surogatinių motinų paslaugomis naudojasi moterys, nenorinčios savęs „varginti“ nėštumo patirtimi.
Nevaisingumas ir reprodukcinė medicina
Dauguma šiuolaikinių žmonių yra tiek atsidėję išsilavinimui ir karjerai, kad apie vaikus rimčiau susimąsto tik tuomet, kai biologinis laikrodis jau tiksi paskutines minutes. Moterims peršama nuomonė, jog vaikų galima susilaukti ir būnant vyresnio amžiaus, o kai nėra galimybių tai padaryti natūraliu būdu, į pagalbą ateis reprodukcinė medicina, tačiau apie tai, kas jų laukia, iš tikrųjų žinoma labai mažai. Kinta ir paties nevaisingumo vertinimas.
Priežasčių, dėl kurių poros negali susilaukti vaikų, būna įvairių. Vieni per ilgai atidėliojo apsisprendimą, kiti per vėlai susitiko tinkamą partnerį, kuris taip pat norėtų vaikų. Galiausiai daug kam paaiškėja, kad būnant vyresnio amžiaus susilaukti vaikų yra daug sudėtingiau nei, pavyzdžiui, trisdešimties. O dar pasirodo, kad ir reprodukcinė medicina nėra lengvas kelias. Mažai kas žino, kiek tenka atlaikyti pasiryžusiems juo eiti. Neretai tai tampa nepakeliamu išbandymu, dėl kurio poros galiausiai pasuka skirtingais keliais.
Eva Marija Bachinger primena, kaip svarbu išaiškinti jaunimui, kiek trunka žmogaus vaisingiausias amžius. Matydama, kiek daug dėmesio mokyklose skiriama aiškinimui apie kontracepciją, ji nesistebi tuo, kaip mažai mokinai išmano apie patį vaisingumą. Austrų žurnalistė taip pat ragina dėti daugiau pastangų, kad ypač moterims būtų lengviau derinti šeimą ir darbą.
Tarptautinis kontekstas
Ukraina yra viena skurdžiausių Europos šalių. Nenuostabu, kad būtent Ukrainoje veikia net kelios dešimtys surogatinės motinystės agentūrų. Skirtingai nei JAV, kur surogatinė motina už užsakyto kūdikio išnešiojimą ir pagimdymą gauna apie 21 000 eurų, ukrainietėms yra mokama vos 8 000 eurų. Negana to, sutartyje numatyta ir prievolė atlikti abortą tuo atveju, jei dėl tam tikrų medicininių priežasčių to pageidautų tėvai užsakovai.
Ne visur leidžiama, bet ne nusikalstama. Surogatinė motinystė iš tiesų nėra leidžiama daugelyje Europos šalių, tačiau tai priklauso nuo kiekvienos valstybės vidaus įstatymų ir apsisprendimo. Egzistuoja dvi surogatinės motinystės kryptys - savanoriška ir atlygintina. Vienur kai kurioms moterims tai tampa net pragyvenimo šaltiniu, kitur - paprasčiausiai gera valia.
Komercinė surogatinė motinystė ES yra neteisėta, tai įtvirtinta Pagrindinių teisių chartijos 3 straipsnyje, kuriame teigiama, kad „Medicinos ir biologijos srityse ypač turi būti gerbiamas: c) draudimas naudoti žmogaus kūną ir kūno dalis kaip pasipelnymo šaltinį“.
Tačiau tam tikros šalys leidžia neatlygintiną surogatinę motinystę. Jungtinėje Karalystėje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir keliose kitose šalyse surogatinė motinystė tam tikromis sąlygomis leidžiama. Kai kuriose Europos valstybėse, nepriklausančiose ES, įskaitant Ukrainą, Rusiją ir Baltarusiją, atlygintina surogatinė motinystė yra teisėta. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje surogatines motinas dažnai samdo europiečiai, įskaitant tos pačios lyties poras, norintys susilaukti vaikų, nors tą padaryti pavyks ne visose valstijose, tačiau pats faktas nelaikomas nusikaltimu ir neprilyginamas prekybai žmonėmis.
Kanadoje, Danijoje, Naujojoje Zelandijoje, Brazilijoje, ir Australijoje atlygintina surogatinė motinystė yra uždrausta, tačiau šiose šalyse tam tikromis sąlygomis leidžiama kūdikį išnešioti neatlygintinai. Bulgarijoje, Vokietijoje, Italijoje, Portugalijoje, Taivane, Ispanijoje ir Prancūzijoje draudžiama visų formų surogatinė motinystė. Ji neįteisinta ir Baltijos šalyse.
Medicininos turizmas
Iki Rusijos invazijos pradžios, Ukraina buvo tarptautinis surogatinės motinystės centras, kuriame, kai kuriais skaičiavimais, kasmet gimdavo tūkstančiai kūdikių, daugelį jų užsieniečiai išveždavo. Sakartvelas taip pat yra populiari vaisingumo turizmo kryptis, nors komercinė surogatinė motinystė teisėtai prieinama tik heteroseksualioms poroms. Pagal šalies įstatymus, surogatinės motinos nepripažįstamos vaiko tėvais.
Rusijoje irgi leidžiama surogatinė motinystė, nors religinės grupės kritikuoja šią praktiką kaip vaikų gimimo komercializavimą. 2022 m. gruodį prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įstatymą, draudžiantį užsieniečiams naudotis Rusijos surogatinių motinų paslaugomis.
Surogatinės motinystės paslaugų paketai Ukrainoje:
| Paketas | Kaina | Ypatybės |
|---|---|---|
| All-Inclusive-Standard | 39 900 eurų | Standartinis paslaugų rinkinys |
| All-inclusive Standard-Plus | 49 900 eurų | Išplėstas paslaugų rinkinys |
| All-inclusive VIP | 64 900 eurų | Galimybė užsisakyti kūdikio lytį |
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Luko Benevičiaus Įžvalgos: Kaip Pagerinti Vaikų Ugdymą ir Stiprinti Šeimos Santykius
- Neįtikėtini moters organizmo pokyčiai nėštumo metu – sužinokite, kas vyksta iš tikrųjų!
- Atverk Paslaptis: Nescios Moteris ir Jos Seksualumas – Faktai, Kurie Tave Nustebins!
- Nuo Kelių Metų Galima Palikti Vaiką Vieną Namuose: Teisiniai Aspektai ir Patarimai Tėvams
- Poroloniniai Čiužiniai Kūdikiams: Atraskite Tobulą Komfortą ir Saugią Miego Aplinką!