Nėštumas - ypatinga moters būsena, kurios metu jos kūne vyksta daugybė pokyčių. Gydytojų teigimu, mityba nėštumo metu yra labai svarbi. Ji turėtų būti visavertė ir subalansuota. Mitybos pagrindą turėtų sudaryti duona, grūdiniai produktai, vaisiai ir daržovės, nes jų sudėtyje daug skaidulinių medžiagų, vitaminų bei mineralų. Taip pat svarbu vartoti baltymų turinčio maisto - mėsos, žuvies, pieno produktų.
Sveika gyvensena ir mityba mokslinėje literatūroje yra minima kaip neginčijamai svarbus veiksnys nėščios moters ir būsimo kūdikio sveikatai. Besilaukiančios moters organizme įvyksta daug pokyčių, dėl kurių padidėja ne tik bazinių maisto medžiagų, tokių kaip baltymų, riebalų ir angliavandenių, bet ir vitaminų, mikroelementų poreikis. Nėštumo metu, net ir vartojant visavertį maistą, gali pritrūkti vaisiaus vystymuisi svarbių vitaminų ir mikroelementų, tokių kaip folio rūgštis, vitaminai B ir D, omega 3 riebalų rūgštys, geležis, kalcis, jodas, kt. Moters mitybos būklė svarbi dar prieš pastojant.
Vitamino D svarba nėštumo metu
Pastaraisiais metais gydytojai ir mokslininkai vitaminui D skiria itin daug dėmesio. Ypač jis svarbus besilaukiančioms moterims. Jūsų kūnui vitaminas D reikalingas, kad palaikytų reikiamą kiekį kalcio ir fosforo, kurie svarbūs kūdikio kaulų ir dantų vystymuisi. Vitamino D deficitas gali lemti lėtesnį kūdikio vystymąsi ir skeleto deformacijas. Taip pat tai gali turėti įtakos kūdikio svoriui.
Vitaminas D yra riebaluose tirpus vitaminas, dalyvaujantis įvairiuose organizmo procesuose - kalcio ir fosforo apykaitoje, imuninės sistemos veikloje. Šis vitaminas yra išskirtinis, nes didžioji jo dalis gaunama ne su maistu, o per odą. Odoje, veikiant ultravioletiniams saulės spinduliams, susidaro vitamino D pirmtakas, kuris po to, dalyvaujant inkstams ir kepenims, paverčiamas aktyvia vitamino D forma.
Lietuva yra priskiriama padidėjusiai vitamino D trūkumo rizikos zonai, todėl moterys, nevartojančios jo papildų, turi 47 proc. didesnę riziką išsivystyti šio vitamino trūkumui vasarą ir 69 proc. didesnę riziką - žiemą.
Vitamino D trūkumo pasekmės
Vitamino D trūkumas nėštumo metu persiduoda ir kūdikiui, o tai gali sukelti rachitą, netinkamą kaulų augimą ir hiperkalcemiją, žinomą kaip Viljamso sindromas, lemiantį netaisyklingą fizinį vystymąsi. Pačiai moteriai šio vitamino deficitas nėštumo metu gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, preeklampsiją ar sudėtingą gimdymą. Pitsburgo visuomenės sveikatos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad jei moteriai trūksta vitamino D pirmosiomis 26 nėštumo savaitėmis, tai gali turėti didelę įtaką preeklampsijos išsivystymui.
Vitamino D trūkumas siejamas su padidėjusia įvairių ligų rizika: kai kurių rūšių vėžio, įvairių autoimuninių ligų, cukrinio diabeto; nėštumo metu - su didesne gestacinio diabeto, cezario pjūvio, preeklampsijos rizika. Šis vitaminas tiesiogiai veikia kasos ląsteles ir yra reikalingas normaliai insulino sekrecijai kasoje, tad jo papildų vartojimas sergant gestaciniu diabetu teigiamai veikia glikemijos ir atsparumo insulinui rodiklius.
Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija - viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo.
Rekomenduojamos vitamino D dozės
2016 m. išleistose Lietuvos gyventojams taikomose rekomendacijose „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ nurodoma, kad nėščiosioms rekomenduojama gauti 400 TV vitamino D per dieną, tačiau ir praktika, ir tyrimų duomenys rodo, kad toks kiekis beveik visais atvejais yra nepakankamas. Centrinei Europai skirtos vitamino D rekomendacijos nurodo, kad nėščiosios nuo antrojo nėštumo trimestro turėtų vartoti 1500-2000 TV/d vitamino D, kitose rekomendacijose nurodoma net 4000 TV/d. Daugumoje nėščiosioms skirtų multivitaminų sudėtyje yra tik 400-600 TV vitamino D, todėl papildomas jo vartojimas yra būtinas.
Prieš pradedant vartoti vitaminą D rekomenduojama išsitirti ar nėra jo trūkumo norint pritaikyti tinkamą dozę. Profilaktiškai nėščioms rekomenduojama vartoti 600 TV (15 μg) per parą, nutukusioms 1200 TV (30 μg) per parą vitamino D, tačiau dažnai poreikis yra didesnis. Nėštumo metu dėl didesnės vitamino D dozės reikėtų pasikonsultuoti su savo gydytoju akušeriu ginekologu. Kai nėštumo metu nustatomas D vitamino trūkumas, dauguma ekspertų sutinka, kad 1000-2000 tarptautinių vienetų D vitamino per dieną yra saugūs.
Didžiosios Britanijos nacionalinė mokslų akademija rekomenduoja, kad besilaukiančiai moteriai vitamino D dienos norma turėtų būti 200IUs (5 mikro gramai) kiekvieną dieną, jei ji pakankamai nebūna saulėje. Londono vaikų sveikatos instituto specialistai kelia daug diskusijų šia tema. Nors jie pripažįsta, kad besilaukiančioms moterims vitaminas D gyvybiškai svarbus, tačiau nėra vieningos nuomonės dėl papildų vartojimo. Šio instituto mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad ryšys tarp vitamino D trūkumo ir nėštumo metu kylančių rizikų besilaukiančiai mamai bei jos kūdikio sveikam formavimuisi yra nepaneigiamas. Ypač šio vitamino trūksta žiemos ir pavasario metu.
Vitamino D šaltiniai
Pagrindinis vitamino D šaltinis - ultravioletiniai spinduliai. Tai vienintelis vitaminas, kurį mūsų organizmas gali pasigaminti pats, būnant saulėje. Kasdien gaunant pakankamą kiekį ultravioletinių spindulių, organizme vyksta sudėtingi procesai, kurių metu sintetinamas vitaminas D, o vėliau jo dėka įsisavinamas kalcis, fosforas, teigiamai veikiama endokrininė sistema. Mokslininkai teigia, kad apie 80 proc. vitamino D pasisavinama per saulės veikiamą odą ir tik apie 20 proc. pasisavinama su maistu.
Šviečiant saulei iš jos gaunama vitamino D dienos norma pasiekiama tuomet, jei saulėtu metu tarp 10-15 val. apie 18 proc. nuogo kūno (veidas, rankos ir kojos žemiau kelių (kaip dėvint sijoną)) yra veikiama saulės spindulių. Saulės kremai su SPF vitamino D gamybą blokuoja apie 90-99 proc.
Su maistu vitamino D gauname labai mažus kiekius, kurių nepakanka patenkinti jo poreikiui. Be to, pagrindinis maisto šaltinis, kuriame yra vitamino D, yra riebi žuvis, o jos vartojimas nėštumo metu yra ribotas. Iš kitų maisto produktų ar jų grupių, kurie yra šio vitamino šaltiniai - kiaušiniai, pieno produktai - gali būti gaunama tik nežymi vitamino D dalis. Pavyzdžiui, kiaušinis yra vienas iš daugiausiai vitamino D turinčių produktų, tačiau jame yra apie 41 tarptautinis vienetas (TV) vitamino D, o dienos poreikis svyruoja nuo 400 iki 4000 TV.
Nedidelius kiekius šio vitamino taip pat galima gauti iš menkių kepenėlių aliejaus, riebios žuvies, kiaušinių, grūdinių kultūrų.
Vitaminas D yra tirpus riebaluose, todėl ir jo papildai dažniausiai yra aliejinės formos - kapsulės su kanapių, saulėgrąžų, alyvuogių aliejumi.
Kiti svarbūs vitaminai ir mineralai nėštumo metu
Nėščios moters organizmas dirba intensyviau, todėl kai kurių vitaminų ir mineralų šiuo periodu prireikia daugiau. Jeigu nėštumo metu trūks naudingųjų medžiagų, sulėtės būsimo vaikelio vystymasis, sunkiais atvejais tai gali lemti apsigimimus. Trokštančiai vaikelio mamai vitaminų stoka trukdo pastoti, nėštumo periodu jai gali sukelti įvairių negalavimų ir pavojų.
- Folio rūgštis: Vienas pagrindinių vitaminų, ypatingai būtinų ir planuojant nėštumą, ir jo periodu. Šis elementas paruošia organizmą nėštumui.
- Omega 3: Omega-3 riebalų rūgštis, būtina kūdikio smegenų ir akių vystymuisi. Nėštumo metu rekomenduojama doze yra 300-1000 mg per parą.
- Kalcis: Taip pat nėščiosioms rekomenduojama gauti 1000 mg kalcio per parą nuo 19 iki 50 metų amžiaus, 1300 mg per parą 14-18 metų mergaitėms. Rekomenduojama pradėti nuo 4 nėštumo mėnesio.
- Cholinas: Cholinas vaidina svarbų vaidmenį jūsų vaisiaus smegenų vystymesi. Ekspertai rekomenduoja nėštumo metu kasdien gauti 450 mg cholino.
Mayo klinika rekomenduoja rinktis vitaminus į kurių sudėtį įeina: folio rūgštis, geležis, kalcis, vitaminas D, C, E, B grupės vitaminai, cinkas, cholinas. Kiti papildai bei jų dozės parenkami individualiai atsižvelgiant į individualią nėščiosios klinikinę situaciją.
Rekomenduojamos paros normos nėščioms moterims (PSO duomenimis)
| Vitaminas/Mineralas | Rekomenduojama paros norma |
|---|---|
| Folio rūgštis | 400 µg |
| Vitaminas B6 | 1,9 µg |
| Vitaminas D | 5 µg (200 TV) |
| Jodas | 250 µg |
| Kalcis | Priklauso nuo suvartojamų produktų kiekio |
Svarbu
Tiksliausias būdas parinkti dozę ar įvertinti vartojamos dozės pakankamumą, yra atlikti kraujo tyrimą.
Žinant vitamino D kiekį, telieka pasirinkti tinkamiausiu būdus, iš kur jo gauti. Kai oras saulėtas, užtenka keleto minučių per dieną, kad jūsų ar kūdikio organizmas pasigamintų reikiamą kiekį šio vitamino.
Jeigu kyla abejonių dėl fizinės ar emocinės sveikatos, nežinote kaip elgtis vienu ar kitu atveju, visada kreipkitės į gydytoją, kuris padės išspręsti iškilusius klausimus ir pateiks naudingų rekomendacijų. Mėgaukitės šiuo išskirtiniu laikotarpiu, atraskite laiko savo mėgiamai veiklai, džiaukitės laukimu, kad prisimintumėte jį, kaip vieną laimingiausių savo gyvenime.
žymės:
Panašus:
- Sveikinimai vaikams gimimo dienos proga: originalios idėjos
- Nepraleiskite! Dienos socialinė globa asmens namuose Rokiškio rajone – viskas, ką privalote žinoti!
- Neįtikėtini Sveikinimai Gimimo Dienos Proga Krikšto Mamai, Kurie Sužavės Ją Iš Tikrųjų!
- Sužinokite, Kuri Romėnų Dieve Esate Pagal Gimimo Datą – Netikėti Atradimai!
- Toksiškas elgesys su vaikais: kaip atpažinti ir įveikti pasekmes efektyviai