Klaipėdos rajono Dovilų pagrindinėje mokykloje kartu su visais mokosi ir vaikai, turintys elgesio ir emocijų sunkumų. Pasak mokyklos vadovo Arūno Grimalio, svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius. Pasak jo, mokytojų ir specialistų komanda, pasitarusi su tėvais, sudaro planą, kaip elgtis konkrečiu atveju ir stebi, kaip sekasi integracija.
Dovilų mokykla yra viena iš projekto „Mokykla visiems“ dalyvių. Tai yra Lietuvos negalios organizacijų forumo ir JAV ambasados Lietuvoje inicijuotas projektas, kurio metu įvairiose Lietuvos mokyklose rengiamos diskusijos ir kūrybinės veiklos, padedančios ieškoti būdų kurti visiems palankią ugdymo įstaigų atmosferą.
Kuršėnų Pavenčių mokykloje-daugiafunkciame centre šalia bendrojo lavinimo klasių veikia keturios specialiosios lavinamosios klasės. Ugdomosios veiklos jose vedamos atskirai, bet vaikai su kitais mokiniais susitinka valgykloje, mokyklos kieme, pagal galimybes dalyvauja šventėse, renginiuose.
Sėkmingos integracijos pavyzdžiai
Pedagogai pateikia būsimo antroko, kurį pavyko sėkmingai integruoti, pavyzdį. „Jis mušėsi, stumdė suolus, keikėsi, draskė daiktus, mėtė knygas ir daiktus į mokytojus bei vaikus. Visada buvo padidėjusio streso būklėj“, - vos atėjusį berniuką prisimena spec. pedagogė S.Venckienė.
Mokyklos bendruomenė pastebėjusi, kad ignoravimas šiuo atveju nepadeda, suskaičiavo, kad per pamoką jis ramiai gali išbūti 22 minutes su 4 pertraukomis ir sudarė planą, siekdami, kad mokinys norėtų būti klasėje. Mokytojai ir specialistai susitarė sudaryti jam tokį tvarkaraštį, kad klasėje būtų tik vieną pamoką per dieną, o kitas pamokas praleistų su specialistais.
„Ne tai, kad mes jį pasiimam ir džiaugiamės, kalbinam ir duodam kažkokių užduočių. Mes susitarėm padaryti viską taip, kad pas mus būtų labai nuobodu - taip nuobodu, kad jis norėtų į tą klasę grįžti. O nuobodu tai yra nieko neveikimas (nieko neveikti žmogui yra sunkiausias dalykas, o ypatingai vaikui, kuris yra aktyvus). Tai arba nieko nedarydavom (niekas yra niekas - jokių priemonių, jokių kalbėjimų - 45 minutes nieko) arba pagaliukų piešimas, rašymas vaikui, kuris moka rašyt, skaityt, skaičiuot ir visą kitą. Tas dalykas labai veiksmingas, bet tas rezultatas atėjo po poros mėnesių, kad jis galėjo klasėj išsidėti“, - metodus vardija spec. pedagogė.
Siekiant, kad berniukas pradėtų pasitikėti suaugusiais žmonėmis, buvo nuspręsta padaryti laimės valandą, kai pildomi visi vaiko norai. Nori išeiti iš mokyklos? Prašom! Nori filmą žiūrėti? Prašom! Nori spardyt kamuolį? Prašom! Visi norai pildosi, bet reikia neprisidirbti. Jeigu jis sugriauna tą dalyką, tada su mokytoju padėjėju vėl nieko nedaro, - sako specialistė, - kadangi greitai perkando tą sistemą, jis labai stengėsi vieną pamoką išbūti geras, nors ir labai sunku.“
Pasak S.Venckienės, dabar berniukas nebemuša kitų mokinių, tik retkarčiais ką nors užkliudo, nebesikeikia, nebestumdo suolo, nebemėto daiktų, nebeguli ant grindų. „Viskas vyksta tokiais bandymais, - sako mokyklos direktorius, - tik visi turi laikytis nustatytų taisyklių“. Pasak jo, mokytojai ir specialistai negali improvizuoti, o turi elgtis pagal planą. Pavyzdžiui, mokytojai padėjėjai negali padėti vaikui tada, kada nori. „Reikia padėti tada, kada reikia padėti, - sako S.Venckienė, - kartais vaizdas atrodo nekoks: vaikas nerašo, nieko nedaro, bet mokytojas padėjėjas neina ir nepadeda, nes vaikas turi užduotį - atnešti kortelę arba pakelti simbolį ir paprašyti pagalbos.“
Iššūkiai ir nesėkmės
Dovilų mokyklos vadovas ir spec. pedagogė prisimena ir nesėkmingą mokinio, perėjusio iš kitos mokyklos, integracijos atvejį: „Mes nežinojom tikros situacijos, nepažinom vaiko. Mama nebendradarbiavo, - prisimena S.Venckienė, - jis su agresyviu elgesiu, autizmu, matėm, kad kiekvieną dieną vis blogėja. Teikėm pasiūlymus mamai, ji vis prieštaravo ir labai buvo linkusi į akademinius dalykus. Mes matėm, kad su akademiniais dalykais nieko neišeina, o su elgesiu tuo labiau. Tada sukilo klasės tėvai, buvo susirinkimai, savivaldybės raštai, budėjimai, stebėjimai, saugojimai ir visa kita.“
Galiausiai antrokui buvo skirtas namų mokymas, dėl ko, pasak pedagogės, jis prarado socialinius įgūdžius: „Jis neina į klasę, jeigu nors vienas vaikas ar suaugęs žmogus be mokytojo stovi. Bet akademiniai dalykai gerėja (turbūt) ir buvo patenkinti mamos lūkesčiai.“
Pasak spec. pedagogės, kai kurie metodai iš šalies žiūrint atrodo drastiški. Ji pasakoja, kad kartais vaikus tenka išnešti ar ant jų atsigulti, nors pagal įstatymą prie vaikų negalima prisiliesti: „taip ir prasilenkia realybė su mūsų išleistais įstatymais, bet norint gerovės visiems, taikai dalykus, kurie yra reikalingi“.
Dėl vaikų su elgesio ir emocijų sutrikimais Dovilų mokyklai dažnai tenka bendrauti su policija, savivaldybe, ne kartą buvo nuskambėjusi ir žiniasklaidoje. Specialistai atkreipia dėmesį, kad į turinčius tokių sutrikimų visi žiūri pro padidinamąjį stiklą.
Specialistų požiūris
Pasak mokyklos vadovo, dauguma tėvų palaiko tai, kad mokykloje mokosi vaikai su negalia ar turintys sutrikimų, o priešiškai nusiteikusių buvo vos keletas. A.Grimalis teigia, kad svarbu tėvams viską paaiškinti.
Pedagogai sako, kad visi mokyklos mokytojai skirtingi - vieni domisi šiais vaikais, kiti - nekreipia dėmesio. „O jei nekreipia dėmesio, reiškia, esi niekas, tai galiu neduodi užduočių, nežiūrėti ir pan. - jo tiesiog nėra“, - sako S.Venckienė.
Pasak jos, vaikas negavęs dėmesio pradeda blogai elgtis: „Jei dėmesio negauni, jo gali gauti lengviausiu būdu - blogai besielgdamas (rėkdamas šaukdamas, keikdamasis). Tai tą jie ir daro.“
Pasak specialistų, labiausiai yra prisitaikę patys vaikai. „Jie dažnai ateina iš vienos grupės darželyje ir viskas vyksta natūraliai - jie užaugo kartu, į darželį kartu, į klasę kartu. Tai mes čia stresą patiriam, o tie vaikai nemato didelių problemų“, - sako spec. pedagogė.
Pagalba vaikams su aktyvumo ir dėmesio sutrikimu
Vaikai, turintys aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADS), dažnai yra vadinami “sunkiais” vaikais. Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADS) yra neurologinis raidos sutrikimas, kuriam būdinga sunkumai sukaupti dėmesį, impulsyvumas ir hiperaktyvumas. Šie sunkumai trukdo vaikui jo kasdieniniame gyvenime.
Auginti vaiką su ADS yra iššūkis tėvams, nes sunkumų kyla ne tik namuose, bet taip pat tėvai dažnai susiduria su vaiko atstūmimu kitose aplinkose (pvz., ugdymo įstaigoje, laisvalaikio erdvėse). Svarbu prisiminti, kad visi vaikai turi savo unikalius gebėjimus, talentus, stiprybes ir išskirtinumus, tik vaikams, turintiems ADS, reikia daugiau pagalbos mokantis įveikti gyvenimo sunkumus ir atskleisti savo potencialą nei ADS neturintiems.
Tėvams, auginantiems ADS turinčius vaikus, padedant atskleisti jų gabumus, svarbu orientuotis į pozityvius aspektus ir vengti kritikos išsakymo. Pavyzdžiui, dažnai vaikai su ADS turi labai greitą orientaciją ir išreikštą kūrybišką mąstymą, kas padeda jiems būti išradingiems ir kurti naujas, įdomias idėjas. Jie gali būti bendraujantys, aktyvūs, ekstravertiški bei intuityvūs. Šie vaikai gali nukreipti savo energiją į sportą arba kitaip nei kiti vaikai, t. y. savo būdu, atlikti įvairius dalykus.
Atsparumas yra vidinės žmogaus savybės, kurios kartu su lavinamais įgūdžiais tampa stiprybėmis. Atsparumas turi didelę reikšmę viso gyvenimo eigoje ir jam susiformuoti padeda išvystytas pasitikėjimas savimi, suformuoti įgūdžiai ir tam tikros kompetencijos. Susiformavusio atsparumo dėka, vaikas gali adaptuotis ir atlaikyti stresinius įvykius ar nepalankias situacijas.
Vaikai yra tarsi kempinės sugeriančios visą informaciją iš aplinkos, todėl yra svarbu, kokioje aplinkoje vaikai auga ir ugdosi bei kokią informaciją apie save gauna iš aplinkos. Vaikai įvidina informaciją apie save, kurią gauna iš tėvų, mokytojų ir bendraamžių. Vaikų ADS turėtų būti vertinamas, kaip sąlyga, kuri turi įtakos vaiko vystymuisi. Todėl ypač svarbi tėvų ankstyva pagalba vaikui, kuri padėtų jam įgyti pasitikėjimo savimi.
Vaikams su ADS mokykloje yra gausu stimuliacijų, kurios gali būti trukdančios ir iššaukiančios sunkumus. Kai vaikui mokymosi procese reiškiasi dėmesio sunkumai, atliekant užduotis gali atsirasti aplaidžios klaidos, nes jam sunku pastebėti detales bei sunku išlaikyti dėmesį visos pamokos metu. Taip pat šie vaikai gali vengti užduočių, kurioms reikia ilgesnio dėmesio sukaupimo. Dėl to gali susidaryti įspūdis, kad vaikas nesiklauso, nesidomi kas jam sakoma.
Skaidykite informaciją. Leiskite daryti pertraukas. Koreguokite aplinką. Darykite patikslinimus. Dažniau teikite vaikui pozityvų grįžtamą ryšį.
Reiškiantis hiperaktyvumui, vaikas pamokoje gali dažnai muistytis ir nenusėdi vietoje, pavyzdžiui: judinti rankas ir kojas, sukinėtis. Taip pat šie vaikai savo elgesiu gali trukdyti kitiems, nes jiems yra sunku išbūti ramiai.
Stebėkite, kas blogina situaciją. Įtraukite fizinį aktyvumą. Jei yra galimybė, išlaikant taisykles suteikite galimybę fizinio aktyvumo pertraukėlei ir po to vėl grąžinkite vaiką prie užduoties. Aptarkite galimybę vaikui pajudėti klasėje netrukdant kitiems.
Reiškiantis impulsyvumui, vaikas gali dažnai sakyti dalykus neapgalvojęs, skubėti atsakinėti į klausimus bei daryti daug skubos klaidų. Šiems vaikams kyla sunkumų išlaukti savo eilės, todėl jie gali pertraukinėti kitus, komentuoti. Pasireiškiantis netinkamas elgesys yra susijęs su sunkumais numatyti elgesio pasekmes bei mokytis iš pasekmių, todėl kyla nepaklusnaus vaiko įvaizdis. Impulsyvumas yra susijęs su emocinėmis reakcijomis, kurios gali būti staigesnės ir stipresnės, kas apsunkina santykius su kitais vaikais.
Pastebėkite ir skatinkite tinkamą elgesį. Pagirkite, jei vaikui pavyko išlaukti savo eilės, jei užbaigė užduotį ar ilgiau ramiai išsėdėjo savo vietoje. Imkitės prevencijos.
Įvairūs raidos sutrikimai
- Intelekto sutrikimai (protinis atsilikimas) (lengvas, vidutinis, sunkus, gilus) - dalinis ar nepakankamas protinių galių išsivystymas.
- Autizmo spektro sutrikimas - neurologinis raidos sutrikimas, nulemiantis vaikų socialinių įgūdžių, pasikartojančio elgesio, kalbos ir neverbalinio bendravimo iššūkius.
- Cerebrinis paralyžius (spastinis, ataksinis, diskinetinis, mišrus): judesių ir laikysenos vystymosi sutrikimų grupė, kuri nulemia ribotą veiklą ir yra tiesiogiai susijusi su neprogresuojančiais vaiko ar vaisiaus smegenų pažeidimais.
- Spina bifida - įgimta stuburo smegenų išvarža.
- Raumenų distrofijos - sutrikimų grupė, nulemianti raumeninės masės sumažėjimą ir silpnumą.
- Sklandaus kalbėjimo sutrikimai - sutrikę gebėjimai efektyviai kalbėti, komunikuoti, tarti garsus, sudaryti sakinius.
- Balso sutrikimai - apibūdinami sąvokomis: afonija, disfonija, fonastenija.
- Fonologiniai kalbos sutrikimai - garsų tarimo sutrikimai, kurie nulemia fonologines žinias, kalbėjimo ir klausymosi sunkumus (vaikai gali netinkamai tarti ar diferencijuoti panašiai skambančius kalbos garsus).
- Kalbos neišsivystymas - visos kalbos sistemos (garsų tarimas, garsų diskriminavimas, žodyno, rišlios kalbos tarimas) nepakankamas susiformavimas.
- Skaitymo sutrikimai
- Rašymo sutrikimai (disgrafija) - neurologinis sutrikimas, nulemiantis asmens rašymo ranka ir kitus smulkiosios motorikos gebėjimus.
- Matematikos mokymosi sutrikimai (diskalkulija).
- Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas
- Elgesio sutrikimai
- Emociniai sunkumai ir sutrikimai - sunkumai ir sutrikimai lemiantys vaikų padidintą nerimą į įvairias situacijas.
- Wolf-Hirschhorn sindromas - sindromas (WHS) yra genetinis sutrikimas, pažeidžiantis daugelį kūno dalių.
Panašus:
- Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla: ugdymas ir saugumas vienoje vietoje
- Yamaha mokykla kūdikiams: muzikos pasaulis nuo mažens
- Ar mokykla gali priversti vaiką kartoti klasę Lietuvoje? Sužinokite savo teises!
- Kaip saugiai vežti vaikus į mokyklą: būtini patarimai kiekvienam tėvui
- Vaikų Peršalimo Ligų Simptomai ir Efektyvus Gydymas – Sužinokite, Kaip Greitai Pagelbėti!
- Vitamino K injekcijos naujagimiams: būtina žinoti kiekvienam tėvui!