Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Artėjant naujiems mokslo metams, svarbu atkreipti dėmesį į vaikų saugumą kelyje ir namuose. „Pastebime, kad atėjus naujiems mokslo metams, kai gatvėse galime pamatyti grįžusius ar tik pirmą kartą savarankiškai į mokyklą žengiančius vaikus, padaugėja įvairių atvejų, kai piktavaliai pasinaudoja vaikų patiklumu, bandydami išgauti įvairios informacijos. Taip pat neretai matome, kad vaikai nėra aprūpinti elementariausiomis priemonėmis, leidžiančiomis juos lengviau pastebėti gatvėse, ypač tamsiuoju paros metu.

Be to, tėvams intensyviau grįžus į darbus, vaikai po pamokų daugiau laiko praleidžia vieni. Tuo gali pasinaudoti ilgapirščiai“, - primena „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas.

Saugumas kelyje

Nebendrauti su nepažįstamais

Būtinai perspėkite vaikus nebendrauti su nepažįstamais ar mažai pažįstamais asmenimis. Jokiu būdu nesėsti į jų automobilius, nesivaišinti siūlomais saldainiais ar kitais dalykais, o pajutus pavojų atkreipti kitų aplinkinių suaugusiųjų dėmesį.

Jeigu vaiką kalbina nepažįstami asmenys, patarkite pažiūrėti, ar šalia yra kokia nors parduotuvė, mokykla arba tiesiog vieta, kur yra daugiau žmonių - geriausia, prireikus, bėgti ten.

Saugus eismas ir kaimynystė

Jeigu einant į mokyklą reikia kirsti judrią gatvę, pamokykite vaiką, kaip saugiai eiti perėja. „Siūlome išrinkti saugiausią maršrutą mokyklos link: ieškokite galimybių išvengti itin judraus eismo, atokių, menkai apšviestų, juo labiau - asocialių asmenų susibūrimo vietų.

Net jeigu vaikai vėluoja į pamoką, kalbėkite su mažaisiais, kad skubėti reikia atsargiai - saugiai kirsti kelią, visada eiti per perėją. Geriau minutę, kitą pavėluoti ir atsiprašyti už vėlavimą, nei į pamoką galvotrūkčiais lėkti nesidairant“, - primena Ž. Bukauskas.

Jeigu yra galimybė, suorganizuokite šalia gyvenančių ir tą pačią mokyklą lankančių vaikų grupę. Pasistenkite kasdien pasiteirauti vaiko, kaip jam sekasi keliauti į mokyklą, su kokiomis kliūtimis jis susiduria.

Atšvaitas - ne bet kur, o taisyklingoje vietoje

Jeigu vaikui tenka iš mokyklos grįžti temstant, jis turi žinoti, kad eiti galima tik gerai apšviestais šaligatviais, pėsčiųjų takais. Taip pat būtina dėvėti atšvaitą.

„Atšvaitą pritvirtinkite prie drabužių dešinėje pusėje taip, kad būtų matomas iš visų pusių ir švytuotų. Jei naudojate juostelės formos atšvaitą, uždėkite ją blauzdos srityje arba šiek tiek aukščiau riešo. Geriausia dėvėti keliose vietose“, - patarimu dalinasi pašnekovas.

Svarbu paminėti, kad atšvaitai turi būti tvirtinami 50-80 cm nuo žemės, t. y. automobilių žibintų aukštyje. Atšvaitas turi būti sertifikuotas (atitikti ES standartą) ir ne mažesnis nei 15 kv. cm, kad automobilių žibintai juos gerai apšviestų ir judantis žmogus vairuotojams taptų matomas.

Vaikas vienas namuose: priminkite svarbiausias taisykles

Jeigu grįžęs iš mokyklos ar užklasinės veiklos, jūsų vaikas bent kelias valandas namuose turi praleisti vienas, pasirūpinkite, kad jis būtų saugus:

  • Nepasakokite vaikams, kur namuose laikomi brangiausi papuošalai ir santaupos - net išmokytas saugiai elgtis, kurioje nors situacijoje gali neapgalvotai išsiduoti.
  • Jeigu vaikui esant vienam, kažkas skambina į duris, perspėkite jokiu būdu neatidarinėti durų ir nebendrauti su stovinčiu už durų asmeniu. Jeigu tas asmuo pradeda kažko klausinėti (pavyzdžiui, „Koks tavo vardas?“, „Kada grįš tėveliai?“ ir panašiai), svarbu vaikui žinoti, kad tokiu atveju būtina tuoj pat skambinti tėvams.
  • Nepamirškite pakalbėti su vaikais apie namų saugumą: jokiu būdu negalima žaisti su elektros prietaisais, peiliais, degtukais, nelįsti prie viryklės, neatidarinėti langų.
  • Jei vaikas žino namų apsaugos kodą ir naudojasi apsaugos sistema, įspėkite, kad apsaugos kodo niekam atskleisti nevalia.
  • Patarkite vaikams savo socialinių tinklų paskyrose neviešinti namų ir naujų daiktų nuotraukų, taip pat informacijos, kada palieka namus, kokie šeimos savaitgalio planai ir panašiai.
  • Matomoje namų vietoje užrašykite bendrojo pagalbos centro telefono numerį 112 ir paaiškinkite, kokiu atveju kreiptis į specialistus.

„Žinoma, nereikia gąsdinti vaikų. Vis tik neretai pasitaiko atvejų, kai net elementarių saugumo priemonių imamės tik tuomet, kai kažkas nemalonaus nutinka. O juk prevenciškai žinodami, kaip užkirsti kelią tokioms galimoms situacijoms, tikrai galime jaustis kur kas saugesni. Ypač edukuodami vaikus, kuriems tokios informacijos žinojimas yra būtinas. Saugių ir sklandžių naujų mokslo metų visiems!“ - linki Ž. Būtina atkreipti dėmesį, kad automobilinė kėdutė yra privaloma transporto priemonės, kurioje vežamas mažametis vaikas, įranga.

„Neretai automobiliuose naudojamos kėdutės neatitinka reikalavimų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį. Nepakanka automobilyje turėti kėdutę - ji turi būti parinkta pagal vaiko svorį ir ūgį.

Be to, kėdutės turi būti sertifikuotos, atitiktų JT Europos ekonomikos komisijos patvirtintas taisykles. V. V. Katilienė atkreipia dėmesį, kad važiuojant 50 km per valandą greičiu ir staigiai stabdant arba atsitrenkus į kliūtį, vaiko svoris išauga beveik 30 kartų, todėl jį išlaikyti, kad jis neatsitrenktų į priekinį automobilio stiklą ar kitas detales, beveik neįmanoma.

Alternatyvos vežiojimui automobiliu

Jau per trisdešimt metų mokykloje dirbanti L. "Ir taip vaikai labai mažai juda, todėl tikrai ne kiekvieną jų reikia vežioti į mokyklą automobiliu, ypač - jei mokykla visai šalia.

Na, nebent tėvams norisi pasipuikuoti, kokį jie gerą automobilį turi. Žinote, mūsų mokykloje nemažai vaikų iš socialiai remtinų šeimų - atrodytų, vaikai turėtų tikrai pėsti į mokyklą vaikščioti, tačiau, kai aš pamatau, kokiais automobiliais atvežami kai kurie mokiniai, pajuokauju, kad mano mašiną galima statyti nebent prie šiukšlinės", - atviravo L.

A. "Žinoma, kai vaikas turi pasiekti mokyklą iš kito miesto kvartalo, naudotis viešuoju transportu nėra patogu. Tačiau, kai vaikas gyvena toje pačioje gatvėje, kur stovi mokykla - daug sveikiau būtų atbėgti iki mokyklos. Bet kuriuo atveju - čia tik tėvų reikalas", - svarstė A. L. Vaitonienė priminė, kad šiuolaikiniams vaikams dažnai stinga savarankiškumo.

Didėjant urbanizacijai šis instinktas privedė prie to, kad tėvai vaikus veža automobiliu į mokyklą net tuo atveju, kai pėstute jis mokyklą pasiektų vos per 5-20 minučių. Analogiškos nuomonės laikosi ir mokslininkai iš Vokietijos. Kalbėjomės su tėveliais, analizavome, koks yra jų santykis su vaikų vežimu į mokyklą ir pamatėme, kad tai jiems sukelia daug streso, užstringama spūstyse, pavėluojama į darbus arba vaikai į mokyklas nuvežami gerokai per anksti, ir tada pamokose jie snaudžia.

Paslauga, kurią siūlo „KiDrive“ irgi yra apibrėžiama kaip viena iš tvaresnių alternatyvų, nes tėveliai viename automobilyje gali vežti daugiau vaikų, taip pat šis pasirinkimas skatintų bendruomeniškumą ir naujų draugysčių atsiradimą“, - sako K. Macienė. Neabejotina, kad startuolio „KiDrive“ puoselėjama vaikų pavėžėjimo idėja pasitelkiant patikimus vairuotojus ar apjungiant tėvų bendruomenę tiek prisidės prie tvarumo skatinimo, tiek išspręs vaikų pavėžėjimo kylančius iššūkius“, - dalinasi pašnekovas.

Tokios kelionės dažnai atima daug laiko. Tie tėvai, kurie veža vaikus į mokyklą ir iš jos, taip pat į būrelius, per dieną tokioms kelionėms gali praleisti net iki 2 val. Todėl nutarėme, jog būtina ieškoti sprendimų“, - sako „KiDrive“ įkūrėja Ieva Kazlauskaitė.

JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) atliktas Vilniaus miesto mokyklų tyrimas parodė, kad 44% moksleivių į mokyklas atvyksta automobiliu kaip keleivis. Įmonės atstovė, Judumo ekspertė Karolina Macienė, sako, kad tikrai yra būdų, padėsiančių ne tik sumažinti automobilių skaičių mieste, bet ir padidinti tvaresnių kelionių pasirinkimą.

Vaikų savarankiškumo ugdymas

Policijos atstovas pritarė minčiai, kad Lietuvoje įprasta vaikus į mokyklą vežioti ilgai. Ta perdėta globa kartais atsigręžia prieš patį vaiką. Norime apsaugoti jį nuo nesėkmių ir neigiamų emocijų, neva jis nebūtų traumuojamas. Pridursiu, kad tėvų nerimas, ta emocija, kad čia kažkas blogo gali nutikti, labai persiduoda vaikui.

„Nėra amžiaus, nuo kurio galėtumėme pasakyti: „Štai, dabar jau gali drąsiai eiti į mokyklą.“ Svarbu, kiek šeimoje skiriama laiko ir jėgų eismo saugumui, išaiškinimui, kaip elgtis šalia judrios gatvės. Svarbu, kiek šeimoje skiriama laiko ir jėgų eismo saugumui, išaiškinimui, kaip elgtis šalia judrios gatvės. M.Karklytė-Palevičienė, kaip ir kiti pašnekovai, pripažino, jog nėra konkretaus amžiaus, nuo kurio vaiką būtų galima leisti į mokyklą savarankiškai.

„Turime mokyti vaiką ne tik kaip nueiti į mokyklą ar koks autobusas iki jos veža, tačiau ir to, kaip mes elgiamės vienoje ar kitoje situacijoje. Kalbėkite su vaiku, ką jis darys vienoje ar kitoje situacijoje. Pavyzdžiui, pametei raktus ir mobilusis telefonas išsikrovė. Ką darysi tada?

Stebėkite, ar vaikas geba spręsti problemines, konfliktines situacijas. „Kai jau pajuntate, kad galima vaiką išleisti vieną, pamėginkite kelis kartus nuvykti autobusu ar nueiti kartu. Kaip jis elgiasi? Taip, mes turime rūpintis vaikais. Jei taip, šioje srityje reikia dar kartą pakartoti, kaip elgtis. Kai pastebėsite, kad vaikas tam tikrą įgūdį įvaldė - jį išleisti į mokyklą yra saugu.

Vaikų vežimas mokykliniais autobusais

Jeigu kaimuose ar miesteliuose pradinukas gyvena toliau nei 3 km nuo mokyklos, į ugdymo įstaigą jį privalo nuvežti specialus autobusas. LRT RADIJO klausytoja domisi, kodėl jos anūko specialus autobusas nenuveža į mokyklą.

Švietimo ir mokslo misterijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja G. „Visi vaikai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir pradinio pagrindinio ugdymo programas, privalo būti pavežami, jeigu gyvena kaimuose, miesteliuose daugiau kaip 3 km nuo mokyklos. Tą turi užtikrinti steigėjas, t. y. Kiekvienas vaikas į mokyklą ir atgal turi būti vežamas nemokamai.

žymės: #Vaiku #Vaikus

Panašus: