Vaikų sveikata ir gerovė yra vienas iš tėvų pagrindinių prioritetų. Nuo pirmųjų vaiko gyvenimo dienų tėvai akylai stebi jo vystymąsi ir augimą. Vaiko augimas - tai vienas svarbiausių sveikatos rodiklių. Tėvai dažnai nerimauja, ar jų mažylio svoris atitinka normą, ypač kai jis atrodo mažesnis arba stambesnis nei bendraamžiai.
Antropometrinis Tyrimas ir Procentilinis Metodas
Nustatant vaiko mitybą labai svarbus antropometrinis tyrimas, nustatomas vaiko fizinio vystymosi lentelių pagalba. Atliekant antropometrinį vaiko tyrimą, vertinami svarbiausi rodikliai - kūno svoris ir ūgis. Vaikų fizinio vystymosi lentelėse (toliau - diagramoms) naudojamas procentilinis metodas, kurio esmė yra tokia: ūgio (svorio ar kitų matmenų) dydžiai suskirstomi į 100 intervalų. Kiekvienam dydžių intervalui nubraižoma kreivė (diagrama).
Pavyzdžiui, jei gydytojas sako, kad judviejų mažylio ūgis yra 70-toje ūgio procentilėje, tai reiškia, kad 70% tokio amžiaus mažylių yra mažesni nei jūsiškis ir 30% - aukštesni. 3-97 procentilių tyrimo duomenys yra normalūs ir rodo, kad fizinis vaiko išsivystymas yra normalus. Dažnai būna, kad sveikų vaikų ūgio ir kūno svorio kreivės svyruoja tarp 25-os ir 75-os procentilių.
Tačiau jei vaiko ūgio ir kūno svorio kreivės kyla progresuojančiai aukštyn ar leidžiasi žemyn ir neišlaiko bendros tendencijos, vadinasi, yra sutrikusi mityba. Jei vaiko kūno svoris neatitinka ūgio, vadinasi, nepakankama vaiko mityba atsirado per trumpą laiko tarpą. Jei vaiko ūgis atsilieka ir neatitinka vaiko amžiaus, priežastis gali būti lėtinė mitybos stoka.
Kaip Teisingai Matuoti Vaiko Ūgį ir Sverti
Jei vaikas dar negali tvirtai stovėti, matuokite paguldę mažylį ant grindų taip, kad remtųsi viršugalviu į sieną. Tuomet švelniai ranka ištiesinkite vaiko kojytes per kelius ir pasižymėkite, iki kurios vietos siekia kulniukai. Tuomet centimetru ar liniuote pamatuokite atstumą nuo sienos iki pažymėtos vietos.
Vaikas kuris jau gerai stovi, turėtų atsistoti prie sienos, ištiesinti kelius, nugarą, galvą laikyti tiesiai.
Kol kūdikis dar mažas, tiksliausiai jį pasvers pediatras specialiai tam skirtomis svarstyklėmis. Tačiau jei nori tai padaryti namuose, įprastomis kūno svarstyklėmis, tačiau atkreipkite dėmesį, kokia yra jų paklaidos riba - kai kurių svarstyklių paklaida yra iki 0,5 kg, o tai kelių savaičių kūdikiui yra labai daug. Jei sversitės kūno svarstyklėmis, guldyti kūdikį ant jų bus nepatogu (o gal net ir pavojinga), tad geriausias būdas yra pradžioje pasisverti dviese su kūdikiu (laikant jį ant rankų), po to vienam (-ai). Tuomet iš bendro su kūdikiu svorio atimti savąjį - taip gausite kūdikio svorį.
Geriausia, kad kūdikis būtų kuo mažiau aprengtas, geriausia nuogas.
Vaiko Augimo Etapai
Normaliam vaiko augimui būtina stabili aplinka, gera mityba, emocinis stabilumas, normali hormonų sekrecija bei veikimas. Svarbu, kad nebūtų lėtinių ligų bei veiksnių, trikdančių ląstelių augimą. Augimo procesą po gimimo švedų mokslininkas J. Karlbergas suskirstė į tris fazes: kūdikystės, vaikystės ir lytinio brendimo. Šis laikotarpis - tarsi vaisiaus augimo gimdoje tąsa, kai augimą reguliuoja mityba. Todėl šiuo laikotarpiu pastebima stiprių augimo greičio svyravimų.
Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats greičiausias - kūdikiai vidutiniškai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir trečiaisiais metais vaikai paauga maždaug po 10 cm per metus. Maždaug nuo 3 metų iki lytinio brendimo pradžios nusistovi vidutinis vaikystės augimo greitis, kuris dažniausiai būna apie 5,5-6 cm per metus. Laikoma, kad vaikystės laikotarpio augimo greičio apatinė normos riba yra 5 cm per metus. Didžiausias augimo šuolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 metų mergaitėms ir tarp 10 ir 15 metų berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 metų. Augimo šuolį ir spartesnį kaulų brendimą lemia kartu augimo hormono ir lytinių hormonų poveikis. Šiuo laikotarpiu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai: plaukuotumas gaktos ir pažastų srityje, lyties organų vystymasis, mergaitėms atsiranda menstruacijos.
Reguliarios Pediatro Konsultacijos
Nuo kūdikystės vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar šeimos gydytojo konsultacijose, kuomet vaiką prižiūrintis gydytojas pamatuoja ūgį ir svorį bei žymi juos individualiose vaikų augimo kreivėse. Iki 2 metų vaiko ūgis matuojamas jam gulint, o nuo 2 metų - stovint tiesiai atrėmus kulnus, sėdmenis, nugarą ir pakaušį į vertikalią ūgio matuoklės dalį ir žiūrint tiesiai horizontalia plokštuma taip, kad apatinis akies voko ir viršutinis ausies landos kraštai būtų vienoje horizontalioje plokštumoje.
Kūno Masės Indeksas (KMI) Vaikams
Šiandien, vis labiau didėjant žmonių susirūpinimu savo sveikata ir norint išlaikyti sveiką gyvenseną, dauguma žmonių nori suprasti, kokia jų kūno sveikata ir kokia yra jų kūno masės būklė. Vienas iš labiausiai naudojamų įrankių, skirtų įvertinti kūno svorio santykį su ūgiu, yra kūno masės indeksas (KMI). KMI formulė yra dažnai naudojama sveikatos specialistų, konsultantų, įskaitant gydytojus, dietologus ir trenerius, siekiant įvertinti žmonių kūno svorio būklę. KMI skaičiuoklė padeda tėvams sekti vaikų svorio pokyčius ir įvertinti jų bendrą sveikatą.
KMI vaikams skaičiuojamas taikant specialią formulę, kuri atsižvelgia į vaiko amžių, lytį, svorį ir ūgį. Dauguma KMI skaičiuoklių ir sveikatos įstaigų naudoja standartizuotas lenteles arba kompiuterines programas, kurios automatiškai apskaičiuoja vaiko KMI, pagal duotus duomenis. Vertinant KMI, taip pat svarbu atsižvelgti į amžių, nes kūno sudėjimas gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Kadangi skaičiavimai gali būti sudėtingesni, labai svarbu naudoti atitinkamas KMI skaičiavimo priemones, kurios atsižvelgia į amžių ir lytį, norint gauti tikslų įvertinimą. Galiausiai, KMI vertinimas turi būti atliekamas kartu su kitais sveikatos rodikliais ir įvertinimais, kad būtų gautas visapusiškas vaiko ar paauglio sveikatos vaizdas.
Vaikų KMI (kūno masės indeksas) vertinamas kitaip nei suaugusiųjų - pagal specialias percentilių lenteles, kurios atsižvelgia į vaiko amžių ir lytį. Tai metas, kai ypač svarbu skatinti sveikus mitybos ir aktyvumo įpročius.
Žemiau pateikta KMI (kūno masės indekso) lentelė yra naudingas įrankis, padedantis nustatyti, ar žmogaus svoris yra normos ribose. Taip pat svarbu suprasti, kad KMI gali būti naudingas nustatant ligų riziką. Tyrimai rodo, kad didelis KMI gali didinti riziką susirgti širdies ligomis, diabetu, sąnarių problemomis ir kt. Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI yra tik vienas iš veiksnių, įtakojančių sveikatą, o kiekvienas žmogus yra unikalus.
Žemiau pateiktos KMI normos pagal amžių yra naudingas įrankis, padedantis sužinoti, ar žmogaus svoris yra normos ribose, atsižvelgiant į jo amžių. Ši lentelė taip pat gali būti naudinga nustatant, ar svoris yra normos ribose atsižvelgiant į lytį. KMI normos pagal amžių ir lytį padeda atskirti sveikus svorio kategorijas nuo persvarstytų ar net pavojingų. Pavyzdžiui, moterims ir vyrams gali būti nustatytos šiek tiek skirtingos normos, nes jų kūno sudėjimas, raumenų masės ir riebalų santykis gali skirtis.
Tačiau svarbu atsiminti, kad KMI lentelė yra tik vienas iš daugelio sveikatos vertinimo rodiklių. Individuali kūno sudėtis, aktyvumas, sveikata ir genetiniai faktoriai gali taip pat turėti didelį poveikį.
Žemaūgiškumas ir Kada Kreiptis Į Gydytoją
Žemaūgiškumas nustatomas tuomet, kai vaiko ūgis yra žemiau 3-iosios procentilės pagal amžių ir lytį ir pagal tautos nacionalinius standartus. Jei susirūpinote savo vaiko ūgiu ar lėtu augimu, pirmas žingsnis - pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris gali atidžiai įvertinti Jūsų vaiko būklę, šeimos anamnezę, ir, jei reikės, skirti atlikti tyrimus, kurie padės išsiaiškinti medicinines augimo sutrikimų priežastis.
Kai kurie vaikai auga lėčiau už savo bendraamžius, nes paveldėjo tai iš savo tėvų. Konstitucinis augimo atsilikimas: apibūdina vaikus, kurie yra žemesni už bendraamžius, tačiau auga normaliu greičiu. Jiems būdingas „kaulų amžiaus“ atsilikimas, tai yra jų kaulų brendimas vėluoja lyginant su jų faktiniu amžiumi (nustatoma, atlikus plaštakos rentgenogramą). Tokie vaikai neturi jokių kitų ligų, galinčių sutrikdyti augimą, požymių, bet turi tendenciją vėlyvesnei lytinio brendimo pradžiai ir brendiminiam augimo šuoliui. Jie auga ilgiau, todėl dažniausiai pasiekia normalų galutinį ūgį.
Šeimyninis (genetinis) žemas ūgis: žemų tėvų vaikai turi tendenciją būti žemo ūgio. Jie irgi neturi kitų ligų simptomų. Abiem šiais atvejais šeimas galima nuraminti, jog jų vaikas sveikas, ir gydyti nereikia. Kai kuriems vaikams, kenčiantiems nuo užgaulių ir patyčių dėl jų žemo ūgio ir vėluojančio lytinio brendimo, gali prireikti psichologinės pagalbos, užtikrinant kad ilgainiui jie subręs ir užaugs.
Įvairios lėtinės ligos, tokios kaip inkstų, širdies, virškinamojo trakto, plaučių, kaulų ar kitų sistemų pažeidimai, gali sutrikdyti vaiko augimą. Endokrininės ligos gali pasireikšti dėl hormonų stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augimą.
Ternerio (Turner) sindromas - viena dažniausių genetinių augimo sutrikimo priežasčių mergaitėms, sąlygojama vienos lytinės X chromosomos nebuvimo ar struktūrinių pokyčių. Žemas ūgis ir kiaušidžių funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, passtebimi daugiau nei 90 proc. šiuo sindromu sergančių mergaičių ir moterų. Tokioms mergaitėms būdinga specifinė išvaizda, tačiau jų intelektas nesutrikęs. Naujagimystės periodu dažnai passtebimas įgimtas plaštakų ir pėdų paburkimas (limfedema). Be to, su šiuo sindromu susiję kiti sutrikimai: įgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenozė), inkstų anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporozė, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu.
Kraujo tyrimai gali būti atliekami siekiant nustatyti hormonų sekrecijos ar chromosomų anomalijas ar atmesti kitas ligas, galinčias sąlygoti augimo sutrikimą. Kad nustatytume, ar hipofizė skiria užtektinai augimo hormono, vaikų endokrinologai atlieka specialius stimuliacinius mėginius. Jei nustatoma liga, lėmusi augimo sulėtėjimą, specifinis gydymas turėtų pagerinti ir augimo procesą. Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greitį ir galutinį ūgį.
Žmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, tačiau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaikų augimo atsakas į gydymą. Negalima pamiršti ir emocinių bei socialinių problemų, kurias išgyvena žemo ūgio vaikai. Tėvelių (globėjų) pareiga - padėti savo vaikams išsiugdyti savigarbą, akcentuojant stipriąsias puses, nepriklausomai nuo to, kokio ūgio ji ar jis yra.
Svorio Augimo Stebėjimas Kūdikiams
Labai tikėtina ir normalu, kad kiekviena šeima siekia, kad jų mažylis augtų kuo sveikesnis ir kuo optimaliau didėtų jo svoris. To siekti galima vieninteliu būdu - stebėti vaikelio svorio augimo pokyčius. Šis rodiklis ypač pirmaisias gyvenimo mėnesiais yra vienas iš svarbiausių, vertinant bendrą kūdikio sveikatos būklę.
Lietuvoje ūgio ir svorio grafikai parengti pagal Medicinos mokslų daktarės J. Tutkuvienės metodinių rekomendacijų leidinį „Vaikų augimo ir brendimo vertinimas“, kurį rekomenduoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija.
Pasauliniu lygmeniu siekiant apibendrinti ir pateikti mokslinį pagrindimą, dar 2006 metais Pasaulio sveikatos organizacija atliko didelės apimties tyrimą, kuriuo atnaujino globalius svorio, ūgio, galvos apimties ir kitus parametrus, vaikų nuo gimimo iki 5 metų amžiaus kategorijoje. Tyrimas apėmė 6 skirtingas šalis: Braziliją, Ganą (vakarų Afrikos šalis), Indiją, Norvegiją, Omaną (Arabijos pusiasalio šalis) ir JAV.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, nustatyta, kad žindomi kūdikiai per pirmąjį gyvenimo mėnesį priauga apie 155-241 gramą per savaitę arba 20-30 gramų per dieną. Po to augimo tempas šiek tiek sulėtėja ir per 4-6 mėnesius priaugama apie 92-126 gramus per savaitę arba 11-16 gramų per dieną. 6 mėnesių amžiaus žindomų kūdikių augimas dar labiau lėtėja, tačiau jų sveikata ir toliau išlieka puiki. Tai galima paaiškinti tuo, kad nuo ~6 gyvenimo savaitės iki maždaug 6 mėnesio kūdikių išgeriamo mamos pieno kiekis per parą išlieka labai panašus arba toks pat (vidutiniškai apie 750 ml). Augant vaiko kūno masei, tačiau maisto poreikiui beveik nesikeičiant, taip ir nutinka, kad artėjant prie 6 mėnesio, svorio augimas nebėra toks spartus kaip pradžioje.
Žemiau esančioje 1 lentelėje pateikiami vidutiniai svorio augimo rodikliai gali skirtis, priklausomai nuo individualių vaiko augimo ypatybių; žinotina, kad berniukai paprastai priauga šiek tiek daugiau svorio nei mergaitės. Naujagimių maitinimo būdas taip pat gali turėti tiesioginės įtakos svorio augimui. Pirmaisiais mėnesiais mišiniu maitinamų mažylių svoris dažniausiai auga sparčiau nei žindomų kūdikių. PSO atkreipia dėmesį, kad per greitas svorio augimas kūdikystėje gali būti susijęs su vėlesnėmis sveikatos problemomis, kaip nutukimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
| Amžius | Svorio prieaugis per savaitę (žindomi kūdikiai) |
|---|---|
| Pirmas mėnuo | 155-241 gramų |
| 4-6 mėnesiai | 92-126 gramų |
Iš karto po gimimo naujagimis pradeda netekti dalies savo kūno svorio. Tai galima paaiškinti tuo, kad pasikeičia aplinka (iš šlapios terpės patenkama į sausą), naujagimis netenka skysčių per šlapimą ir tuštinimąsi mekonijumi (juodos, tirštos, bekvapės pirmosios išmatos). Per pirmuosius 3 mėn. Po svorio netekimo pirmosiomis dienomis naujagimiai palaipsniui pradeda priaugti ir tikimasi, kad tas prieaugis augimo lentelėse seks nuosekliai savo liniją, t.y.
Vertinant augimo rodiklius taip pat svarbu atkreipti dėmesį į bendrą paveikslą, t.y. vertinti svorį ir ūgį. Kadangi vaikai linkę augti etapais (lyg laiptų pakopomis), gali būti, kad dėl ne tokio spartaus svorio augimo „kaltas“ staigus ūgio šuolis.
Visais laikais žmonės sekė ir matavo vaikų ūgį. Nors nežinojo žodžio „procentinės“, neišmanė normatyvų, bet ant durų staktų braižė savotiškas vaikų ūgio augimo kreives. Savus vaikus žmonės lygino su kaimynų, stebėjosi, kodėl ne vienodo ūgio tos pačios šeimos vaikai. Tas, kuris išaugdavo visa galva aukštesnis, ar likdavo visiems iki pažastų, buvo apkalbamas, rodomas pirštais. Vadinasi, jau seniausiais laikais žmonės suvokė, kad yra kažkokios ūgio normos, standartai.
Ūgio Normų Istorija ir Dabartinė Padėtis Lietuvoje
Tobulėjant mokslui buvo bandoma nustatyti ūgio/svorio normas. Pirmosios oficialios rekomendacijos Lietuvoje atsirado tarybiniais metais, buvo sudaryti ūgio/svorio vertinimo normatyvai. Tuomet vidutinis TSRS vyro ūgis buvo apie 170 cm, o tarybinės moters - 155 cm. Tačiau net ir tuomet Respublikos, kurios turėjo savo šalies vaikų fizinės būklės normatyvus, vaikų augimą vertino pagal savo standartus (Lietuva taip pat). Natūralu, nes 15 „broliškų“ respublikų skyrėsi savo antropologiniais tipais ir negalima lyginti lietuvio vaiko su kirgizu. Bendri normatyvai, kurie tiko „visiems“, iš tikrųjų netiko niekam. Be to, tarybiniais metais ypač buvo vertinami didelio ūgio žmonės, nors kiekvienas kraštutinumas nėra gerai. Tarybinėse metodikose buvo nurodyta, kad tinkamiausia ir pati geriausia ūgio grupė yra „aukšti ir labai aukšti“ vaikai.
Beje, visai neseniai Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija (PSAO) sudarė vadinamuosius tarptautinius ūgio, svorio ir kūno masės indekso normatyvus. Deja, tokie normatyvai netinka konkrečios šalies individualiam vaiko augimui vertinti, kaip kadaise netiko lietuvių vaikų augimui vertinti tie tarybiniai normatyvai. PSAO taip pat paėmė kelias šalis, išmatavo vaikų ūgį ir svorį, sudėjo ir išvedė vidurkį. Tokie normatyvai reikalingi tam, kad galėtume savo tautos ūgį palyginti su pasaulio vidurkiu, sužinoti, kiek mes esame aukštesni ar žemesni už tą nulinę liniją.
Atkūrus nepriklausomybę kurį laiką Lietuvos pediatrai naudojosi Lietuvos vaikų normatyvais, tačiau jie buvo sudaryti 1965 m. tyrimo pagrindu ir jau kelis dešimtmečius nebuvo atnaujinti. Be to, duomenų interpretacija ir vertinimas buvo pagal tarybines rekomendacijas, standartai sudaryti pagal populiacijos duomenų įvairovės neatspindinčius matematinius metodus. Tik 1995 metais pirmą kartą Lietuvoje sudarėme ūgio, svorio, kitų morfologinių ir funkcinių rodiklių standartus pagal vadinamąjį procentilių metodą, kuris geriau atspindi natūralią šalies vaikų augimo rodiklių įvairovę. Jau daugiau nei 10 metų lietuvių vaikai matuojami pagal tas pačias lenteles.
Pasirodo, taip. Nors vidutinis vaikų ūgis beveik nepasikeitė, bet atsirado aukštesnių nei ankstesnis vidurkis vaikų, taip pat ir žemesnių. Kodėl? Manoma, kad taip atsitiko dėl labai skirtingų vaikų augimo sąlygų, nes per pastaruosius 15 metų išsikristalizavo socialinės grupės. Juk Lietuvoje seniai nebuvo tokio didelio visuomenės išsiskyrimo - turime keletą procentų labai turtingų žmonių ir didžiulį kontingentą, kuris gyvena ant skurdo ribos.
Ačiū Dievui, kad ta skurdo riba, kuri paveikia visas kitas gyvenimo sferas, vaikų mitybos dar taip stipriai nepaliečia, kaip kokioje Afrikoje. Tėvai daug ko gali atsisakyti, kad tik vaikas turėtų ką pavalgyti. Be to, net su pačia žemiausia savo vaikų ūgio riba mes labai gražiai sutelpame į visus pasaulio standartus, ir net aplenkiame.
Praėjusiais metais pakartotinai ištirti vaikai iki 11-12 metų - daugelio amžiaus grupių vaikai yra aukštesni ir sunkesni (tačiau jų kūno masės indeksas yra didesnis ne dėl riebalinio audinio, bet dėl didesnio skeleto ir aktyviosios masės). Lieka neaišku, ar šie vaikai apskritai bus didesni, ar tai tie vaikai, kurie anksčiau bręsta, tačiau jų galutiniai matmenys bus tokie patys, kaip ir prieš 10-20 metų.
Jei šis tyrimas prognozuoja ankstyvesnį lietuvių vaikų brendimą, taip pat nieko gero. Mat tai reikštų, kad augimą reguliuojanti neuroendokrininė sistema paveikta neigiamai - ankstyvas brendimas reiškia, kad didėja pavojus sirgti metaboliniu sindromu, nutukimu, padidėjusiu kraujospūdžiu, antrojo tipo cukriniu diabetu.
Genetika ir Aplinka
Žmonės per daugelį tūkstančių metų savo kūno dydžiu prisitaikė prie konkretaus regiono, todėl kiekvieno regiono vaikai turi savo kūno dydžio, ūgio ir net svorio genetinę programą, kurią pakeisti gali kraštutiniai veiksniai arba tautų maišymasis. Taigi pasaulio kontekste lietuviai yra aukštaūgiai. Šių dienų duomenimis, vidutinis lietuvių vyrų ūgis yra 181,5 cm, vidutinis moterų ūgis 168 cm. Tokio ūgio yra karta, kuri vadinama „jauni suaugę“, kuriems šiuo metu yra 20-45 metai.
Patys aukščiausi pasaulyje yra olandai, švedai, norvegai, ir danai. O patys žemiausi Europoje - portugalai (pagal oficialiai mokslinėje spaudoje pateiktus duomenis). Moksliniuose straipsniuose pateikiami duomenys, kad vidutinis jų vyrų ūgis 172 cm, o moterų - 156 cm. Įsivaizduokite, kokie kiltų kuriozai, jei portugalų vaikai būtų matuojami pagal olandų standartus (vidutinis olando ūgis - 184 cm, olandės - 169 cm!)?
Lietuviai kartu su skandinavais yra aukščiausi pasaulyje žmonės. Beveik identiškai mūsų ūgio duomenys sutampa su danų, švedų, estų. Už mus kiek aukštesni yra olandai, o kiek žemesni - latviai, vokiečiai ir čekai.
Kodėl skandinavai ir lietuviai tokie aukšti? Yra keletas teorijų. Kaip minėjau, mes esame šaltesnio klimato zonoje, be to, mūsų žmonės nedaug kentėjo bado. Todėl ir prisitaikė didesni žmonės, nes jiems paprasčiausiai netrūko maisto. Kūno dydis be galo atspindi visą aplinką. Žinoma, kad mažesnio ūgio žmogus geriau prisitaiko karšto klimato zonoje, o didesnis - šalto klimato zonoje.
Nors sakoma, kad ūgis genetiškai lemtas iki 80-85 proc., bet pagalvokite, kiek daug lieka aplinkai - apie 15-20 proc.! Įdomiausia tai, kad kai aplinka palanki, žmogus „laikosi“ savo ūgio genetinio potencialo - labai neatsilieka ir stipriai nepraauga. Užtat kai aplinka nepalanki, ūgis nuo genetiškai užprogramuoto gali skirtis (į abi puses!) gerokai.
Mes negalime pasakyti, koks turi būti idealus žmogaus ūgis ir svoris. Kartais net graudu skaityti, kai kai kurie gydytojai ar mokslininkai vartoja terminus „idealus ūgis“, „idealus svoris“. Kiekvienam tas „idealus“ yra labai skirtingai suvokiamas. Mes su šituo savo kūnu tokie esame čia, nes šita vieta, šitas arealas mums labai tiko. Ir mes čia apsistojome. Mes prisitaikėme ir esame tokie, mūsų dydis mūsų šiai vietovei yra tinkamas ir idealus. O kitoje vietoje prisitaikė kiti - su kitokiais ūgiais ir svoriais. Jiems jų dydis yra idealus.
Galbūt čia kiltų klausimas, o kaip viskas bus ateityje? Antropologai apie tai labai griežtos nuomonės neturi. Mažiausiai kitimų patirtų žmogus, kuris savo gyvenimą nugyventų savo areale ir palikuonių susilauktų su savo populiacijos atstovais.
Apibendrinimas
- Procentilė - tai vaiko rodiklio (svorio, ūgio, galvos apimties ir pan.) palyginimas su kitais tokio pat amžiaus ir lyties vaikais.
- Pvz.: jei vaiko rodmuo yra 56 procentilėje, reiškiasi išrikiavus į eilę 100 vaikų, pastarasis užimtų 56 vietą eilėje.
Pati pozicija nereiškia, kad vaikas auga geriau ar blogiau, lyginant su kitais. Svarbiau yra augimo kreivės nuoseklumas.
žymės: #Vaiko
Panašus:
- Dvejų metų vaiko ūgis: kaip užtikrinti sveiką augimą?
- 3 metų vaiko ūgis ir svoris: normos ir patarimai tėvams
- 8 metų vaiko ūgis: normos, faktoriai ir patarimai tėvams
- 4–5 Metų Vaiko Ūgis Ir Svoris: Normos, Patarimai Ir Svarbiausi Faktai
- Efektyvūs vaikų ugdymo reglamentai darželio grupėje – svarbiausi patarimai tėvams ir pedagogams
- Vido Maciulevičiaus Gatvė Vilniuje: Pašto Kodai, Įmonių Sąrašas ir Viskas, Ką Reikia Žinoti!