Kodėl Vaikų Nuotraukos Tokios Svarbios?
Vaikų nuotraukas žiūrėti labai įdomu, nes jos savyje turi didžiulį emocinį svorį. Juk kiekviena vaiko išreikšta emocija trykšta natūralumu, o tikra, nesuvaidinta emocija yra pati gražiausia. Todėl tėvams nuoširdžiai patariame - fotografuokite vaikus kuo dažniau, kai tik galite.
Lengviausia fotografuoti, kai vaikutis dar pilvelyje. Kai mamytė laukiasi, kai kūdikėlis ką tik gimęs, reikia naudotis proga ir fotografuoti.
Dauguma vertina fotografiją, kaip priemonę išsaugoti prisiminimams ir svarbioms gyvenimo akimirkoms. Kiti šeimos nuotraukomis puošia namų interjerą. Žinoma - tai yra pagrindinės priežastys, kodėl mums reikalingos nuotraukos.
Visos mamos puikiai žino, - kad vaikas suprastų žodžio reikšmę, jam reikia pateikti paveiksliuką, kurį jis apibūdina. Taip mes mokome savo vaikus raidžių, garsų ir žodžių. Lygiai tuo pačiu būdu galime mokyti ir savęs suvokimo.
Svarbiausia ne tai, ar jos skaitmeninės kompiuterio ekrane, ar spausdintos kabo ant sienos. Svarbiausia - kodėl nuotraukos buvo daromos ir kaip dažnai apie jas šeimoje kalbama.
Kaip Pasiruošti Vaiko Fotosesijai?
Kaip tėvams pasiruošti vaiko fotosesijai? Verta apgalvoti fotosesijos laiką - ar vaikas tuo metu nenorės valgyti, miegoti, ar bus pailsėjęs? Vaikutis turi tuos drabužiukus būti matęs, mėgti (jei vyresnis). Jeigu vaikas nenešioja kepurės, jos nenori, bijo, tai ir nesineškite pas fotografą.
Vaikų fotografija nuo suaugusiųjų skiriasi visų pirma tuo, kad mažieji nežino, kas yra fotografas, kas yra fotosesija, ir patys fotosesijos neplanuoja. Pamatę svetimą žmogų, o dar su nepažįstamu dideliu daiktu rankose, vaikai dažnai suglumsta, išsigąsta. Štai kodėl fotografas turi būti ir šiek tiek „personažas“, o fotosesijai skirtas laikas - padaugintas iš dviejų (viena dalis skirta vaikučio prisijaukinimui).
Dažna tėvų klaida fotografuojant - reikalauti iš vaiko to, ko jis nenori daryti, pavyzdžiui, pozuoti ir šypsotis. Jei mažasis nenori to daryti, tai nereikėtų versti, o tiesiog pasistengti atsipalaiduoti, pažaisti su vaiku, sudaryti jam saugią aplinką, o esant kritinei situacijai, turėti „slaptų“ ginklų - žaisliuką ar kokį pakramtuką.
Jei norite, kad vaikas prieš fotoobjektyvą jaustųsi atsipalaidavęs, turite fotografuoti dažnai, namuose, kieme, svečiuose.
Fotografija Kaip Būdas Ugdyti Vaiko Pasitikėjimą Savimi
Apie vaikų fotografavimą rašėme įvairiausiais aspektais - nuo fotosesijų organizavimo ypatumų iki temos, ar galima per nuotrauką nužiūrėti vaiką. Fotografė Agnė Matilionytė pasiūlė į vaiko fotografavimą pažiūrėti dar kitaip - kaip į būdą ugdyti vaiko pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis.
1975 m. JAV, Tenesio valstijoje, Merfrisboro miesto mokyklose atliktas tyrimas patvirtino, kad naudojant fotografiją galima padidinti pasitikėjimo savimi lygį. Kalbėdama apie fotografijos naudą remiuosi ir amerikiečių psichologų Deivido A. Krauso bei Džudės Waiser teiginiais.
Stengiuosi pabrėžti savo klientams, kad vaikui labai naudinga matyti šeimos nuotrauką, kur jis yra vienodai svarbi paveikslo dalis, kaip ir visos kitos. Vaikas iš nuotraukų lengviau supranta, kas jis yra ir kur jo vieta.
Nežinau, koks jis būtų, jei namuose visai nebūtų nuotraukų, bet galiu pasakyti, kad nuo ankstyvos kūdikystės nuotraukos jam sukelia begales gerų emocijų. Būdamas kelių mėnesių, jis kasdien bent po kartą atkreipdavo dėmesį į nuotraukas, kabančias ant sienos virš jo lovelės, tiesdavo pirštą rodydamas į jas stengdamasis kažką mums pasakyti.
Didžiosios galimybės padėti vaikui suprasti savo svarbą ir vertę, prasideda kartu žiūrint, kalbant ir džiaugiantis nuotraukomis.
Vis dėlto šeimoms, norinčioms ugdyti vaiko savivertę ir pasitikėjimą savimi, vienareikšmiškai siūlyčiau kabinti šeimos ir vaiko nuotraukas namuose ant sienų, kad vaikas matytų jas kasdien ir nereikėtų jungti jokio įrenginio.
Kaip Paruošti Vyresnį Vaiką Fotosesijai?
Vyresni vaikai (3-4 metų) gali nenorėti fotografuotis, ypač būdami nepažįstamoje aplinkoje ar jei juos fotografuoja nepažįstamas žmogus. Tuomet labai svarbu gerokai iš anksto, prieš planuojamą fotosesiją pradėti kalbėti apie tai su vaiku ir leisti jam pasiruošti.
Galima net leisti vaikui pačiam kažką suplanuoti. Gal jis pageidaus fotografuotis su mylimu žaislu ar augintiniu? Ir būtina paisyti jo norų.
Dažniausiai, jei vaikas užklumpamas netikėtai, jam sukyla atmetimo reakcija. Tarkime, ryte atsikeliate ir pasakote vaikui: „Šiandien važiuosime fotografuotis“. Vaikas, gavęs permažai informacijos, nesupranta, kaip elgtis, nespėja suvokti, kas tai per procesas ir kam to reikia.
Taigi - fotografuokitės visa šeima, fotografuokite savo vaikus ir kalbėkitės su jais, kas jiems nuotraukose patinka, kas ne, ką jie jose mato ir ką dar norėtų matyti.
Vaikų Nuotraukos Socialiniuose Tinkluose: Ar Tai Saugus Veiksmas?
Šiandien, socialinių tinklų eroje, tėvai mėgsta internetinėje erdvėje dalytis vaikų nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Intelektinės nuosavybės bei asmens duomenų apsaugos klausimų nagrinėjime besispecializuojantis teisininkas Vilius Norvaišas LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad tėvams, prieš publikuojant vaikų atvaizdus socialiniuose tinkluose, derėtų pagalvoti, ar toks veiksmas nepadarys žalos jų atžalai sulaukus pilnametystės.
Laidoje viešintis teisininkas sako, kad šiandien turbūt jau vargiai rasime šeimą, kur tėvai niekada nebūtų įkėlę savo vaikų nuotraukų ar vaizdo įrašų į tam tikrus socialinius tinklus. Pasak V. Norvaišo, Lietuvos Konstitucija ir europiniai teisės aktai gina žmogaus, o ypač vaiko, teisę į atvaizdą.
Įprastai žmogaus atvaizdą galima skelbti gavus jo sutikimą, tačiau vaikų, o ypač mažų - neatsiklausi. Tą teisę iki pilnametystės turi vaiko tėvai - vaikai iki pilnametystės laikomi neturintys veiksnumo. Tretieji asmenys, norintys nufotografuoti, o vėliau dar ir publikuoti vaiko nuotrauką, turi gauti tėvų sutikimą.
Tėvams V. Norvaišas primena, kad į socialinius tinklus keldami vaikų nuotraukas, šie neretai užsimiršta, kad būtent dėl jų atžala vėliau gali susilaukti ir nemažai bėdų.
„Vaiko geriausių interesų prioriteto principas reiškia tai, kad tėvai, iš esmės priimdami bet kokius sprendimus, susijusius su vaikais, su jų gyvenimu, turėtų galvoti apie tai, kad ar tai, ką aš darau, atitiks mano vaiko interesą, ar jis atitinka jį dabar ir ypatingai ar atitiks jo interesą po, pavyzdžiui, penkių ar dešimties metų, - suklusti ragina pašnekovas.
- Tėvai kelia šimtus nuotraukų, kuriose vaikai neretai pakliūna į ne pačias estetiškiausias situacijas, neretai ir atrodo ne puikiausiai. Dabar tai gali atrodyti linksma, tačiau vaikui, galbūt, ne visai ir patinka.
Ką gali padaryti nepilnamečiai vaikai, jei šiems nepatinka, kad tėvai dalijasi jų nuotraukomis ir vaizdo įrašais? „Ypač paaugliai jau tikrai gali dėl to išreikšti savo nuomonę. Dažniausiai viena arba kita pusė nusileidžia ir ginčas išsprendžiamas gražiuoju. [...] Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti, vaikas gali kreiptis į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Užsienyje jau daugėja bylų, kuomet sulaukę pilnametystės, vaikai kreipiasi į teismą, norėdami apginti savo pažeistą teisę prieš tėvus“, - sako V. Norvaišas.
Lietuvoje vargu, ar kas atims iš tėvų teisę skelbti vaikų nuotraukas, pripažįsta V. Norvaišas. „Vaikų teisės internete šiuo metų tikrai įgauna vis didesnę svarbą ir žmonės apie tai vis daugiau kalba.
Nuomonės Formuotojai ir Vaikų Vaizdavimas Socialiniuose Tinkluose
Viena pirmųjų mamos-blogerės karjerą pradėjusi Sotera Šveikauskaitė sako niekada nė nebūtų pagalvojusi, kad akimirkomis iš jos šeimos gyvenimo gali būti įdomios ir kitiems žmonėms.
Moteris neslepia, kad kuo daugiau savo šeimos rodysi, tuo sėkmingesnis nuomonės formuotojas būsi, nes žmonės yra labai smalsūs ir jiems tai įdomu. Todėl nerodyti, pavyzdžiui, vaikų, būtų labai sudėtinga. Vis dėlto pati ji, tikina, dažnai pagalvojanti apie nuotraukas, kokias viešina, ir stengiasi viską pateikti kuo subtiliau.
S. Šveikauskaitė sako, kad jai pačiai gražu žiūrėti į kitus rodomus besišypsančius vaikus, bet juk būna visokių situacijų, o ir žmonių visokių yra. Todėl ji savo ruožtu vengia publikuoti nuotraukas, kuriose vyresnioji jos dukra į fotoobjektyvą būtų atsisukusi tiesiai.
„Į viešinamas nuotraukas stengiuosi žiūrėti kuo atsakingiau, net jau ir atsiklausiu pačios dukros, nors ji dar ir nesupranta viso šio socialinių tinklų gyvenimo. Aš esu už tai, kad savo vaikus reiktų rodyti mažiau. Save gali rodyti, kiek nori, o vaikas yra dar vaikas, ir aš to šiek tiek privengiu. Taip pat stengsiuosi daryti ir su kita dukra - rodyti ją tik iš šono, kuo mažiau. Žinau, kad dar daugiau dėmesio sulaukčiau, jeigu rodyčiau ir kitus šeimos narius, jei nevengčiau vaikų viešinti iš priekio, bet mes viską darome labai subtiliai ir aš tikiuosi, kad mano sekėjams to užtenka“, - tikina S. Šveikauskaitė.
Alternatyvus Požiūris: Vaikų Veidų Neskelbimas
Kitas žinomas ir daug sekėjų turinti pašnekovas - Simonas Urbonas juokdamasis prisistato trijų vaikų tėčiu ir dviejų knygų autoriumi, „kuris socialinėje erdvėje išgarsėjo kaip supertėtis, net nerodydamas savo vaikų“.
Iš tiesų vyras viešina nuotraukas su savo vaikais, tik jose niekad nematyti vaikų veidų. Visiškai atsisakyti viešinti savo vaikus, sako jis, būtų nesugebėjęs, nes gimus pirmam vaikui viskas apsivertė aukštyn kojom: „Tiesiog atsisakiau praeito gyvenimo ir pradėjau naują, kuriame viskas ir sukosi tik apie tėvus ir vaikus.“
Pašnekovas atskleidžia, kad dėl tokios pasirinktos nuotraukų formos fotografuojantis socialiniams tinklams susiduria su nepatogumais, bet visa šeima prie to jau pripratusi.
„Per tiek metų išmokom fotografuotis ir vaikai jau žino, kad jei tėtis deda nuotrauką į „Instagram“, visi užsisukam ir antrai nuotraukai atsisukam, nes ji skirta mūsų albumui. Dabar jie jau didesni ir tai nebesudaro problemų, bet kol buvo mažiukai, teko pasitelkti visokiausių priemonių, kantrybės ir kūrybiškumo“, - prisiminęs juokiasi jis.
Vaikų veidų jiedu su žmona nusprendė nerodyti susilaukę pirmosios dukros, dar ligoninėje. „Beprotiškai degiau noru pasidalinti tuo mažu stebuklu, bet paklausus žmonos, ar dalinamės, ji tvirtai atsakė, kad ne. Nusprendėme, kad mūsų socialinė erdvė nėra vaikų socialinė erdvė. O pagrindinė to priežastis buvo, kad jie dar nesugeba pasakyti ir turėti nuomonės, ar jie nori ir ar ateityje norės būti socialinio burbulo dalyviais. Mes juk neturime patirties, nes socialinių tinklų nebuvo, kai mes buvome vaikai, ir ši vaikų karta yra tokia pirmoji“, - dalijasi S. Urbonas.
Anot vyro, paaugęs vaikas gali pradėti liūdėti, kad jis buvo rodomas visiems, jis gali sau nepatikti ar net susidurti su patyčių karavanu ir t.t. Todėl šeima nusprendė nerodyti vaikų veidų tol, kol jie suvoks, kas tie socialiniai tinklai, ir patys nepaprašys būti ten rodomi: „To ir laikomės. Savo vyriausios dukros dar prieš savaitę paklausiau, ar nori, kad ją pristatyčiau savo sekėjams, ir ji atsakė: tikrai nenoriu. Gerbiu ir neketinu jos norams prieštarauti.“
Kalbėdamas apie kitus tėvus, kurie savo vaikų atvaizdus viešina drąsiai, pašnekovas sako neturintis teisės jų teisti, nes tai kiekvienos šeimos individualus reikalas. „Jei taip šeimos taryba nusprendė, matyt, tame mato kažkokią prasmę. Bet svarbiausia, kad tėvai apsitartų tarpusavyje ir žinotų, ką atsakys vaikui, jei jam kada kils klausimai, kodėl jis nuo kūdikystės buvo ne tik šeimos, bet ir socialinių tinklų albumuose“, - kviečia pasvarstyti S. Urbonas.
Kibernetinio Saugumo Eksperto Nuomonė
Nors įvairūs specialistai - nuo IT profesionalų iki psichologų - ne kartą yra perspėję, kad vaikų atvaizdai virtualioje aplinkoje gali susilaukti grėsmių, o viskas, kas įkeliama į internetą, jame ir pasilieka amžiams, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius turi kitokią nuomonę ir tvirtina, kad visi šie nuogąstavimai nepagrįsti.
Pašnekovas juokiasi, kad jo vaikai jau užaugę, tad jų nuotraukų savo paties socialiniuose tinkluose neviešina - juose dalijasi akimirkomis, kuriomis gyvena dabar, tačiau jei sulauktų dar vienos atžalos, ko gero, nesusiturėtų ir šiuo džiaugsmu tikrai pasidalintų ir su socialinių tinklų draugais.
„Aš dėl to, kad tėvai dalinasi savo mažų vaikų nuotraukomis, tikrai nematau nieko blogo. Jūs tiesiog turit sau užduoti klausimą - ar tos nuotraukos ateityje galės kaip nors pakenkti? Žinoma, paties vaiko juk neatsiklausi, bet pagalvokite, ar bus blogai, jei užaugęs jis pamatys, kad dalinotės jo mažo nuotrauka? Jei ji graži, juokinga - kas čia bloga? Tikėtina, kad jam pačiam bus smagu pamatyti ir prisiminti. Na nebent patyčių mokykloje sulauktų“, - kalba M. Pareščius.
Be to, sako jis, netiesa, kad internetas yra beribis ir ten viskas, kas tik kada buvo patalpinta, ir lieka. „Jūs pabandykite surasti kokį nors seną ir niekam nebeaktualų straipsnį - pamatysite, kad tai nėra taip lengva. Be to, užsienyje jau yra ir tokios siūlomos paslaugos, kad galima norimą informaciją ištrinti. Nenorite, kad išvis kas nors būtų apie jus paviešinta - viską ir ištrins. Tik atitinkamai kainuos. Kokį nors straipsnį iš „The New York Times“ ištrinti gali kainuoti ir kelias dešimtis tūkstančių ar dar daugiau. Liks tik jums vieniems matomos nuotraukų galerijos“, - aiškina jis.
Specialistas pozityviai kalba ir apie tai, kad kai kurie plačiai naudodamiesi savo vaikų atvaizdais iš to susikūrė ir verslą. „Aš visiškai nieko blogo nematau, kad influenceriai viešina savo vaikų nuotraukas. Tiesiog visa tai traktuoju kaip šeimos verslą. Patys pagalvokit ir atsakykit - ar tie rodomi vaikai dėl tokios tėvų veiklos skaniau pavalgę? Ar geriau gyvena? Ar gali sau leisti daugiau? Tai yra verslas, iš to tokios šeimos gyvena, tad tikrai nieko blogo čia nėra“, - įsitikinęs M. Pareščius.
Kaip ir kiek dažnai vaikus tėvai viešina, anot jo, - irgi kiekvieno pasirinkimas. O įprastai socialiniuose tinkluose publikuojamos vaikų nuotraukos nėra tos, kurios patrauktų nepageidaujamą internetinių grobuonių dėmesį.
„Žinoma, geriau nerodykite savo vaiko nuogo. Nors tai greičiausiai jums ir nepavyktų, mat socialinių tinklų apsauga yra tikrai labai stipri, tad netinkamos, o kartais net ir nieko blogo neparodančios nuotraukos, yra kaip mat pašalinamos“, - ramina specialistas.
Šeimos Fotografės Patarimai
Pirmaisiais vaikų auginimo metais šeimos fotografė Olga Gotli su vyru neteikė didelės reikšmės fotografavimui. Dabar, iš savo patirties, trijų vaikučių mama galėtų patarti kitoms mamoms ir tėčiams nedelsti fiksuoti nepakartojamas gyvenimo akimirkas.
Dažnai šio klausimo sulaukiu iš savo herojų. Manau, kad, tikriausiai, ne aš pasirinkau tokį stilių, o jis pasirinko mane. Pradžioje aš neturėjau nei stiliaus, nei aiškios vizijos. Tiesiog išmokau techniškai valdyti kamerą, o toliau… Juk fotografija - ne tik vaizdas, tam tikras paveikslėlis. Fotografija kalba apie žmones, kurie joje vaizduojami, ir apie žmogų, stovintį už kadro.
Pradėjau nuo moterų portretų. Žinoma, labai daug praktikavausi su savo vaikais. Kūriau tokius pasakiškus vaizdus, kaip atvirutėse. O paskui atėjo momentas, kai man pasidarė nuobodi tokia klasikinė fotografija. Pajutau norą nuotraukoje perduoti kažką daugiau negu gražų vaizdą su mažyliu, vaiku ar mergina… Kad nuotrauka atspindėtų kažkokią vertybę ir realybę. Iš dalies.
Kalbant apie tai, anksčiau aš daug laiko skyriau redagavimui. Nenorėjau, kad išeitų per daug „saldu“. Man nepatiko valandų valandas sėdėti prie vienos nuotraukos, retušuoti… Kai žiūri į nuotrauką prieš ir po redagavimo, pamatai, kad gal pavyksta gražiai, ryškiai, tačiau trūksta tikrumo. Norėjau, kad mano nuotraukos nebūtų tokios blizgios, išlaižytos.
Nuolat kažko ieškau, kažką bandau gerinti, keisti. Aš pati keičiuosi kaip žmogus, kaip asmenybė, o tai atsispindi ir vaizduose. Man atrodo neįmanoma du kartus padaryti tą patį - kaskart išeina vis kitaip. Todėl šis procesas, turbūt, begalinis.
Dabartinis stilius susikūrė, manau, per pastaruosius metus. Buvo labai daug bandymų, fotosesijų, stebėjau savo žiūrovų bei herojų reakcijas. Supratau, kad jiems patinka. Ėmiau dar labiau gilintis į dalykus, kurie mane traukė, pradėjau labiau pasitikėti savimi. O jeigu per tavo nuotraukas, per vaizdus galima būtų perduoti filosofiją?
Pastaruoju metu fotografuoju daug mažylių. Tai yra, lankausi šeimos, kurioje gimė naujas žmogus, namuose. Tokioje šeimoje, ypač jeigu vaikelis visai mažas - mėnesio ar dviejų, vyrauja ypatinga aura, tų namų atmosfera labai jaudinanti. Ten žmonės susitelkę į naują žmogutį, į savo naujus pojūčius. Aš, būdama su jais, siekiu išsaugoti tuos jaudulio momentus. Nes visa tai labai greitai pamirštama… Buitis prislopina šias emocijas.
Visi suprantame, kad gyvenimas - ne vien saldus gražus paveiksliukas, būna įvairių etapų. Santykiai šeimoje gali būti sudėtingi. Dažnai lieka kažkokių klausimų, neišspręstų iki vaiko gimimo, kurie paaštrėja.
Kiekvienoje šeimoje būna momentų, kai atrodo, kad viskas blogai, viskas vyksta netinkamai. O dar pažiūrime įvairių vaizdų instagrame ir atrodo, kad kitiems viskas puiku, o mums ne taip… Tokiomis akimirkomis žmonės gali atsiversti savo istoriją - paprastai aš darau ne kelis kadrus, o pasakojimą, kad jie turėtų galimybę pamatyti save iš šalies.
Dažnai nutinka taip, kad dėl kažko susierzini, supyksti ant mažylio - kai nežinai, kodėl vaikas verkia, kai reikalauja daug dėmesio; tada pavargsti, paaštrėja reakcijos. Pyksti ir ant savęs: kaip aš galiu pykti ant mažo žmogučio, kuris nuo manęs priklauso… Tokiais momentais mama gali pažiūrėti tas nuotraukas ir nusiraminti.
Žinoma, tai ne panacėja, būna įvairių situacijų. Bet kartais pakanka grįžti į tuos pojūčius. Koks mūsų žvilgsnis, kaip laikome savo mažylį. Žinoma, kas kartą perduodu nuotraukose ir dalį savo pasaulio. Bet stengiuosi nepamiršti, kad tuos vaizdus kuriu kitiems žmonėms, kad jie galėtų prisiminti šią savo gyvenimo dalį.
Noriu padėti jiems pamatyti save iš šalies, pamatyti, kaip viskas nuostabu, kaip turime vertinti tai, kas dabar vyksta. Tuos vaizdus kuriu ne tam, kad kiti fotografai mane pagirtų, jog taikau kažkokius specialius efektus ir taip toliau. Noriu, kad žmonės patiktų patys sau, kad pamatytų, kokia šauni jų šeima, kaip jie gražiai bendrauja, kaip šilta jų namuose ir kiek tarp jų meilės. Puiku.
Ir taip, ir ne. Šiek tiek gailiuosi, kad pradėjau intensyviai fotografuoti, kai mano mažieji vaikai buvo 3-4 metų ir jau ėjo į darželį. Kartais pasitaiko tokių dienų, kai tik noriu, kad manęs niekas neliestų. Galiu supykti, susierzinti, galiu nesuvaldyti emocijų, pakelti balsą ir būti labai griežta… Tokiomis akimirkomis padeda tie vaizdo įrašai telefone ir prisiminimai…
Bet gerai būtų turėti ir kito žmogaus darytų mūsų visų nuotraukų albumą. Iš didžiosios dalies mūsų nuotraukų, padarytų pirmaisiais vaikų gyvenimo metais, galima pamanyti, kad juos augina tik tėvas: manęs nuotraukose beveik nėra - juk aš fotografuoju.
Atidėtas Gyvenimas ir Fotografija
Pasakojai apie atidėto gyvenimo sindromą, kad žmonės dažnai atideda fotosesiją, ruošdamiesi tokiam jaudinančiam įvykiui, taip pat atideda ir gyvenimą. Fotografuoji namuose, tačiau ne visi noriai įsileidžia į namus. Apie tai aš nuolat rašau. Ir ta auditorija, kurią jau turiu, manau, pradeda tai suprasti. Kai dažnai apie tai kalbi ir žmonės mato kitų žmonių istorijas, nuotraukas, jie supranta, jog aš netelkiu dėmesio į jų būstą. Pagrindinė vertybė - žmonės, o ne interjeras.
Įtikinti kažkaip specialiai nebandau. Žmonės, kurie jau paskaitė, pažiūrėjo, priprato prie manęs. Ir kai jie kreipiasi į mane, dažniausiai jau yra apsisprendę. Pavyzdžiui, viena mama man rašė, kad jie gyvena labai mažame vieno kambario bute. Kad jie labai kukliai gyvena ir neturi tokio namo, kokius aš fotografuoju. Nusiunčiau jai nuotraukas, kurios buvo padarytos net neišeinant iš miegamojo. Visa fotosesija vyko viename kambaryje ir tai šimtas įvairių nuotraukų.
Fotosesijos metu aš stengiuosi apimti viską - iš skirtingų pusių, skirtingų rakursų. Savo herojams pasiūlau, ką veikti, bet nesakau, kaip jie turi tai daryti. Stengiuosi tai užfiksuoti, o tam nereikalingi rūmai: tris žmones puikiai galima fotografuoti neišeinant iš vieno kambario. Užtenka lango ir kokio nors baldo, ant kurio galima atsisėsti ar atsigulti… Nors, tiesą sakant, turbūt, pakaktų ir lango, kokio nors pledo, kad susikurtų ypatinga istorija. Ir ta mama sutiko. Mes fotografavome Kaune, sename name.
Motinystė ir Kūno Pokyčiai
Moters kūnas keičiasi nėštumo ir gimdymo metu. Daugelis tai priima kaip kažkokį etapą, kurį reikia išgyventi, kuo greičiau bėgti sportuoti, atsikratyti tų pokyčių, kuriuos patyrei per devynis mėnesius. Bet juk iš tikrųjų gražiausios nuotraukos - tai švytinti mama, net atrodanti netobulai, ką tik gimęs mažylis ir tėtis, kuris taip pat pasikeitė…
Ar moterims sunku pasiruošti fotosesijai? Aš puikiai suprantu, jog negaliu paveikti kiekvienos moters nuomonės, kad ji susitaikytų su tuo, jog vos pagimdžiusi ji negali atrodyti kaip aštuoniolikmetė. Bet svarbu suprasti, kad mažylis greitai auga ir, jeigu nori įamžinti būtent šį laikotarpį, tenka nustumti nepasitenkinimą savimi į antrą planą.
Kita vertus, bendras įspūdis labai priklauso nuo žmonių aprangos. Mamytėms patariu vilkėti laisvus drabužius. Namų aplinkoje nereikalingos sudėtingos šukuosenos, ryškus makiažas. Čia neatrodys adekvačiai puošnūs drabužiai, ilgi lakuoti nagai, kai laikote rankose naujagimį. Geriau tegul būna tiesiog prižiūrėti nagai. Tėčiai dažnai pergyvena, kad jų rankos šiurkščios. Bet tai toks įspūdingas kontrastas - didelės, plaukuotos, šiurkštokos tėvo rankos, kurios laiko mažytę, švelnią, trapią naują gyvybę. Kai vaikas užaugs, jis matys tuos kadrus - koks jis mažytis ir kokios stiprios tėčio rankos.
Socialinė žiniasklaida dažnai mus verčia jaustis negerai dėl to, kad esame natūralios, nes turime atrodyti kaip modeliai. Kad būtų parduodamos paslaugos, padedančios pasiekti tokią išvaizdą.
Kokiomis dar mintimis norėtum pasidalinti su kitomis moterimis? Norėčiau patarti, kad spėtų mėgautis tomis akimirkomis, kuriomis dabar gyvena. Mes dažnai arba liūdime dėl praeities, arba nerimaujame dėl ateities ir pamirštame apie tą gyvenimo laikotarpį, kuris yra dabar. Norėčiau žmones paskatinti įsiminti šias akimirkas. Kad fotografuotųsi, nesigėdytų nei savęs, nei kažkokių savo buities sąlygų. Kad neatidėliotų…
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Geriausios Kūdikių ir Mažų Vaikų Mitybos Rekomendacijos Iki 3 Metų – Sveikas Augimas Užtikrintas!
- Kelionė į Turkiją su mažu vaiku: svarbiausi patarimai ir geriausi viešbučiai šeimoms
- Neįtikėtina Mazu Kainu Vaikisku Prekiu Parduotuve: Tikros Atsiliepimų Paslaptys ir Išsamūs Apžvalgos Faktai!
- Top Patarimai, kaip saugiai fotografuoti vaikus ir saugiai dalytis jų nuotraukomis
- Kaip Tinkamai Plauti Kūdikio Užpakaliuką: Išsamios, Lengvai Sekamos Instrukcijos
- Skubios Pagalbos Kontraceptinės Tabletės Po Lytinio Akto – Veiksmingiausi Pavadinimai ir Vartojimo Patarimai