Sausio 7 dieną mirė verslininkas, buvusios reklamos agentūros „Lukrecijos reklama“ vadovas Marius Vaupšas.
M. Vaupšas buvo vienas iš pirmųjų Lietuvoje reklamos verslo atstovų, ženklodaros ekspertas, ypatingai domėjosi miestų rinkodara. Vienas iš labiausiai plačiajai visuomenei žinomų jo darbų - Vilniaus miesto logotipas, primenantis Gedimino pilies bokšto kontūrus.
Indėlis į Lietuvos Reklamos Rinką
Komunikacijos agentūros „Integrity PR“ vadovė Daiva Lialytė pasakoja su M. Vaupšu pirmą kartą susidūrusi apie 1993-1994 metus. „Jis buvo vienas iš pirmųjų reklamos ir komunikacijos rinkos mohikanų Lietuvoje. Kai mes dar nelabai žinojome, kas yra reklama, jis kūrė „Lukrecijos reklamos“ agentūrą“, - prisiminimais dalinosi ji.
„Teko su juo dirbti įvairiuose renginiuose, kažkada, labai seniai, dar studijuodama aktoriniame buvau „Lukrecijos reklamos“ veidu - Saulius Paukštys padarė atvirutę su mano veidu. Aš, studentė, dar nesupratau, kas ta reklama ir kam to reikia, bet buvo labai įdomu viską stebėti“, - pasakojo D. Lialytė.
Vėliau ji su M. Vaupšu susidūrė dirbdama drabužių versle ir žiūrėjo į jo darbą jau iš kliento pusės. „Jis subūrė labai stiprią, kūrybingą komandą, ir galėjome matyti pačios rinkos gimimo pradžią. Tada apie tokį terminą kaip piaras dar nebuvo kalbama, tiesiog buvo minima reklama, kūrybininkai. Marius buvo tas įžvalgus, drąsus žmogus, kuris vienas iš pirmųjų įkūrė tokį verslą Lietuvoje ir labai ilgai jo veidas man asocijavosi kaip viso reklamos verslo veidas. Jis buvo labai impozantiškas žmogus asmenybės prasme ir labai drąsus, vizionieriškas kalbant apie reklamos verslą“, - sakė D. Lialytė.
Siekiant Kokybės
„Fabula Hill + Knowlton Strategies“ valdybos pirmininkas Mykolas Katkus sakė, kad M. Vaupšas buvo vienas pirmųjų Lietuvoje, kurie pradėjo daryti tikrai kokybišką reklamą: „Prisiminus kokius 2000-uosius metus ir tuometinius „Lukrecijos reklamos“ darbus, jie savo kokybe tikrai išsiskyrė visoje Lietuvoje: tiek Mariaus intelektas, tiek jo stotas, tiek apskritai jo ambicija buvo tikrai didesnė nei tuometinių rinkos dalyvių. Kai aš pirmą kartą su juo susidūriau, jis paliko tikrai didžiulį įspūdį, kaip viena iš ryškiausių Lietuvos reklamos verslo figūrų“.
M. Katkus prisiminė, kad M. Vaupšas taip pat ypatingai domėjosi menu. „Jis buvo vienas pirmųjų, kuris pradėjo jungti reklamos ir meno pasaulius, dirbo ir su Lietuvos pasirodymais Venecijos bienalėje, turėjo santykį su garsiais lietuvių menininkais, yra daręs įvairius projektus su Urbonais, Stanikais“, - pasakojo jis.
Pasak jo, nors pastarąjį dešimtmetį „Lukrecijos reklama“ ir buvo kiek mažiau matoma, ji neabejotinai padarė didelę įtaką visam Lietuvos reklamos verslui.
„Marius visada turėjo didelį poreikį kokybei, kas devinto dešimtmečio reklamoje, kai Marius pradėjo dirbti su „Lukrecijos reklama“ ne visada buvo taip jau akivaizdu. Kartais užsakovui tos kokybės gal ir nereikėjo, bet „Lukrecijos reklamoje“ telkdavosi tie žmonės, kurie buvo susiję su kokybiška reklama. Vėliau, kai atsirado „DDB“, „Not Perfect“, „Milk“, „Leo Burnett“, kitos didžiosios agentūros, jie visų pirma save matė save kaip „Lukrecijos reklamos“ konkurentus, nes tai buvo geros, kokybiškos, apgalvotos, strateginės ir labai kokybiškos reklamos kompanija, ir tai visų pirma siejosi su M. Vaupšo asmenybe. Trisdešimt metų turėti karjerą šiame versle ir išlaikyti tą patį lygį tikrai nėra lengva, ir nors gal pastaruoju metu „Lukrecijos reklama“ buvo mažiau matoma, ji tikrai yra Lietuvos reklamos ir komunikacijos rinkos istorijos dalis, o M. Vaupšą drąsiai galima vadinti vienu iš Lietuvos reklamos rinkos patriarchų, mentorių, tad šiandien yra labai liūdna diena“, - kalbėjo M. Katkus.
Nestandartinis Mąstymas
Vilniaus universiteto dėstytojas, rinkodaros ekspertas Sigitas Urbonavičius sakė tikrai pritariantis tiems, kurie M. Vaupšą vadina Lietuvos reklamos mohikanu ar patriarchu, tik pridūrė, kad jis pridėtų dar vieną žodį. „Sakyčiau, jis buvo kūrybinės reklamos mohikanas. Reklamoje yra medijų, ir kūrybinė šaka, ir nors jis įvairiais etapais visaip darydavo savo agentūroje, pas juos visada buvo stipriausia kūrybinė pusė, ir Mariaus asmenybė, manau, prie to prisidėdavo. Jis buvo toks nebūtinai standartiškai galvojantis žmogus ir tas labai tinka prie to kūrybinio aspekto. Ir jei reikėtų prisiminti iš reklamos rinkos pradžios, pirmųjų penkerių ar dešimties metų, penkis pastebimiausius žmones, Marius tikrai būtų vienas iš jų“, - sakė jis.
Iššūkiai Versle
Bet sėkmingą M.Vaupšo verslą prieš keletą metų pradėjo persekioti negandos - reklamos agentūra 2019-aisiais buvo įtariama nesumokėjusi daugiau nei 300 tūkstančių eurų mokesčių, klastojusi dokumentus, apgaulingai tvarkiusi apskaitą.
Vėliau kaltinimai buvo panaikinti, ir liko tik netvarkingai mokėtų mokesčių skola. Įmonės vadovas žalą valstybei atlygino.
Negana to, Šiaulių apygardos teismas panašiu metu pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą dėl galimo piktnaudžiavimo. Teisėsaugos atstovai teigė surinkę duomenų, jog M.Vaupšo atstovaujamai įmonei buvo sudarytos palankios sąlygos dalyvauti ir laimėti Panevėžio savivaldybės skelbtus du viešųjų pirkimų konkursus.
Prokurorai įsitikinę, kad ir tyrimas, ir parengta veiklos programa galėjo būti naudingi asmeniškai Panevėžio merui Ryčiui Račkauskui, siekusiam antrosios kadencijos šiose pareigose. Pats meras ne kartą pabrėžė neabejojantis, kad įrodys nesąs nusižengęs įstatymams. Taip ir įvyko. Galiausiai tyrimas buvo nutrauktas.
Bet M.Vaupšas to jau nebesulaukė - 2020 metų sausio 7 dieną 55 metų verslininko gyvybė užgeso.
Asmeninis Gyvenimas ir Netektis
Nors po vyro netekties netrukus užklupo pandemija, A.Vaupšienė neturėjo kada stabtelėti, ji ir dabar gyvena tarsi sūkuryje - rengia meno parodas, moka likusias sutuoktinio verslo skolas.
„Jis buvo užpultas dėl mokesčių nemokėjimo, paskui paaiškėjo, kad nieko blogo nedarė, tiesiog netvarkingai mokėjo. Bet teisinės procedūros truko taip ilgai, jog per tą laiką jo verslas sužlugo.
Mūsų veikla buvo susijusi. Ne pirmą kartą Marius ėmė verslo paskolą, kurią aš laidavau, tai buvo normalu. Kadangi jo įmonė bankrutavusi, paskolą turiu mokėti aš, nes buvau laiduotoja“, - pirmąkart po M.Vaupšo mirties prakalbo našlė.
Menininkė tikisi skolas sumokėti pardavusi pačios sukurtą kraštovaizdžio projektą. Tai sodyba su ekologišku tvenkiniu ir penkiais hektarais žemės. Du hektarus Audronė užsodino augalais, kurių išsidėstymas atrodo kaip atskiri kambariai - atskiros erdvės. Kadangi objektas didelis, pirkėjų nėra daug.
Nors tai du dešimtmečius buvo Vaupšų poilsiavietė Širvintų rajone, Audronė daugiau laiko praleidžia kūrybos studijoje Vilniuje, parodose užsienyje arba pas svetur gyvenančias dukras Lukreciją (33 m.) ir Mariją (31 m.).
„Mano pajamos neatitinka įsipareigojimų. Jeigu ne pandemija, nebūčiau taip suvaržyta - juk per karantiną nebuvo galima dirbti, eiti į parduotuvę, bet paskolą privalu mokėti“, - patikino fotostudijos įkūrėja.
Pastarąjį dešimtmetį A.Vaupšienė dalyvauja daugelyje projektų - kuria skulptūras, instaliacijas, vaizdo meną. Užsienyje rengiamose parodose lietuvė žinoma kaip Audra Vau - taip menininkė susitrumpino lietuvišką vardą ir pavardę.
Reklaminė Fotografija
- Apie 1993-iuosius su vyru vieni pirmųjų šalyje įkūrėte reklamos agentūrą ir drauge sėkmingai dirbote. Jūsų sritis buvo reklaminė fotografija. Kodėl ją pasirinkote ir kiek truko jūsų, kaip fotografės, karjera?
- Plėtojant veiklą aiškėjo, kad trūksta specifinės fotografijos rūšies - reklaminės fotografijos. Juk sovietmečiu nebuvo reklamos, todėl nebuvo ir reklaminės fotografijos.
Fotostudijos įkūrimą lėmė ir tai, kad kaip tik tuo metu į Lietuvą dvejiems metams atvyko pažįstamas fotografas iš Jungtinių Amerikos Valstijų, reklaminės fotografijos specialistas. Jis padėjo man parengti techninę dalį, sudarė mokymo programą.
Ta fotografija, kuri man pačiai kadaise buvo įdomi, beveik nunyko. Kai atsirado internetas, reklaminė fotografija pasidarė nebe taip įdomu, o tokios fotografijos poreikis labai sumažėjo. Juk anksčiau vyravo juostinė fotografija ir jos kokybė buvo labai svarbi, nes pagrindinė sklaida buvo spauda.
Kai sumenko tokios fotografijos poreikis, užsinorėjau naujų iššūkių, įdomių dalykų. Taip susiklostė, kad kiek laiko likau tik prie tų projektų, kurie buvo susiję su Mariaus įmonės klientais. Kadangi jo verslas sugriautas, suiro ir tie ryšiai.
Keičiasi pasaulis, keičiasi ir tai, kam teikiama pirmenybė. Savo darbo reklamos fotografe nevadinčiau karjera, tai greičiau nuotykis pakeliui į meną.
Šeima
- Su Mariumi šeimą sukūrėte labai anksti. Jau ir dukros suaugusios, ir likote našlė. Regis, gyvenimas lekia labai greitai.
- Kai ištekėjau, man buvo dvidešimt metų. Anksti sukūrėme šeimą, nes tiesiog nebuvo kitos išeities - juk buvo sovietmečio pabaiga, griuvo santvarka, keitėsi gyvenimas.
Kadangi mano tėvai buvo iš tremtinių šeimų ir turėjo išsilavinimą, aš dėl to kelerius metus negalėjau įstoti į Vilniaus dailės akademiją. Iš pradžių tų priežasčių nežinojau, tik vėliau jos paaiškėjo.
Nuo vaikystės buvau apsupta meno, baigiau tapybą M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Sovietmečiu neįstojus į Dailės akademiją galėjau būti tik tautodailininkė. Bet vėliau šiuolaikinio meno kursą baigiau Barselonoje, Ispanijoje. Paaugus dukroms pradėjau dirbti vyro įmonėje.
Cunamis
Prieš daugiau nei 15 metų atostogaudamas su šeima vyras išgyveno cunamį. Tuomet 10 metrų aukščio banga užliejo Indonezijos, Šri Lankos, pietrytinės Indijos, Mianmaro, Tailando Puketo salos, Malaizijos krantus. Staiga išgirdome - vanduo daužosi į lango stiklą.
Per akimirką buvo užlietas viešbučio baseinas, baras. Ji užliejo du pirmuosius viešbučio aukštus, visi turistai puolė laiptais aukštyn“, - dienraščiui „Lietuvos rytas“ tuomet pasakojo mergina.
Atsitraukus bangom, panikos apimta Lukrecija perlipo kelias tvoras ir nubėgo į miestelį. Jos tėvas verslininkas Marius Vaupšas, grįžęs į viešbučio kambarį, susirinko tik artimųjų pasus ir pinigus. Vyrui net mintis nekilo paimti lagaminus. Vienintelis jam buvo rūpestis - kur dingo dukra. Keletą valandų apie Lukrecijos likimą artimieji nieko nežinojo, kol ji parsirado į viešbutį.
Naujienų portalui tv3.lt tuomet situaciją komentavo ir pats M.Vaupšas. Ten buvo rašoma, jog vyras savo kailiu pajuto, kad prasidėjus žemės drebėjimui svarbiausia gelbėti gyvybę.
„Turbūt nemaniau, kad mirsiu, todėl gyvenimas neprabėgo prieš akis.
Klaipėdos Logotipas
Skelbiama, kad savivaldybei prekės ženklo atnaujinimas atsiėjo 6 655 eurus. Dar daugiau kainavo jo naudojimo vadovas, paprasčiau tariant, instrukcija - 9 650 eurų. Iš viso išleista per 24 tūkst. Prekės ženklo atnaujinimas savivaldybės užsakymu patikėtas bendrovei "Alora". Pirkimo sutartis tarp savivaldybės ir įmonės atstovų sudaryta dar pernai.
Maža to, naujasis Klaipėdos miesto logotipas identiškas Lietuvos dizainerio Daliaus Stuokos prieš trejus metus sukurtam logotipui. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad informaciniame vaizdo filmuke naudojamos fotografijos iš nuotraukų pardavimo svetainės "Shutterstock".
"Kai mokami 24 tūkstančiai, turėtų būti atliktas išsamus tyrimas. Ženklas ne vienerius metus reprezentuos miestą. "Yra skirtingi pirkimo būdai. Esą M.Vaupšas kūrė ir ankstesnįjį miesto ženklą, dėl to buvo pasirinktos bendrovės "Alora", kurioje dirba šis specialistas, paslaugos.
Sutartis dėl ženklo atnaujinimo pasirašyta 2017 m. spalį, www.rekvizitai.lt svetainėje pateikiama, kad tuo metu bendrovės "Alora" skola valstybei siekė apie 1,8 tūkst. eurų. "Patentų biuras paraišką priėmė, po mūsų kreipimosi šiuo ženklu niekas kitas negalės naudotis. Atsakymas gali trukti maždaug iki penkių mėnesių. Tada viskas ir paaiškės. Jeigu bus pripažinta, kad pažeistos autorinės teisės, išnaudosime visas turimas priemones tam, kad susigrąžintume sumokėtą sumą. Esą 24 tūkst. eurų buvo išleisti ne tik prekinio ženklo sukūrimui, bet ir jo vadovo bei komunikacijos parengimui. "Tai trys dalys, kurios yra skirtingos. "Visuomenės reakcija liudija, kad yra tam tikrų spragų šiame procese. Kaina vienų akimis atrodo "kosminė", kitų - visiškai reali.
2005-aisiais Klaipėda tapo vienu pirmųjų Lietuvos miestų, kuris sukūrė miesto prekės ženklą. Už ženklą "šypsenėlė" ir nuoseklią įvaizdžio strategiją uostamiesčio savivaldybė tada paklojo beveik trečdalį milijono litų. Šįsyk prekės ženklą sudaro stilizuota "K" raidė. Jos apatinė dalis yra viršutinės dalies atspindys.
Atsisveikinti su M. Vaupšu bus galima šeštadienį, sausio 11 d., nuo 12 iki 15 val. Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje (Žvėryne), Vilniuje. Urna bus išnešama 14.30 val. M. Vaupšas amžino poilsio atguls Liepynės kapinėse.