Gyvenimo Kelias
Pirmiausia Marius Katiliškis mokėsi Žagarėje. Lankė Žagarės pradžios mokyklą, progimnaziją, dirbo tėvų ūkyje. 1936 m. buvo pašauktas į Lietuvos kariuomenę, tarnavo Šiauliuose, ryšių batalione radistu. Taip pat dirbo Pasvalio bibliotekoje, kas galėjo suteikti jam pamatus jo išprusimui. Tačiau taip pat Katiliškis nebuvo atsietas ir nuo sunkių fizinių darbų.
Emigracija
Prasidedant karui, 1944 m. Marius Katiliškis paliko Lietuvą ir pasitraukė į Vokietiją. Freiburge nuodugniai nagrinėjo meną ir pats įstojo į meno studijas. Studijuodamas jau buvo parengęs rinkinį, pavadinimu „Seno kareivio sugrįžimas“, tačiau visiškai atsitiktinai, esant karo sūkuryje šis rinkinys buvo sunaikintas. Tik 1948 m. Katiliškis Vokietijoje išleido pirmąjį savo novelių rinkinį, pavadinimu „Prasilenkimo valanda“.
Po metų rašytojas Vokietiją paliko ir persikėlė į Jungtines Amerikos Valstijas. Čia jis apsigyveno Čikagos mieste, o vėliau - Lemonte. Stengdamasis pragyventi, turėjo dirbti įvairiuose fabrikuose fizinį darbą. Tačiau tai jo neatsiejo nuo jo kūrybos ir būtent Čikagoje vėliau buvo išleisti visi jo parašyti kūriniai, kaip romanas „Užuoveja“, išleistas 1952 m., romanas „Miškais ateina ruduo“, išleistas 1975 m. ir kt.
Bėgant laikui Katiliškis pasiligojo ir besidžiaugęs pripažinimu, gavęs Lietuvių Enciklopedijos leidyklos, Lietuvos rašytojų draugijos bei Santaros-Šviesos kūrybines premijas bei apdovanojimus, ilgai kankinęsis mirė Čikagoje, 1980 m. gruodžio 17 d.
Kūryba ir Jos Bruožai
Katiliškis yra akcentuojamas, kaip intensyvaus žodžio kūrėjas. Jo, kaip rašytojo, kelias prasidėjo dar neišvažiavus iš Lietuvos. Jo kūryba pradėta spausdinti apie 1932 m. įvairiuose to meto žurnaluose, kaip „Karys“, „Naujoji Romuva“ ir kt.
Svarbiausia tai, kad visoje Mariaus Katiliškio kūryboje daugiau mažiau vyrauja tikroviškumas, nes daugelis Katiliškio kuriamų personažų yra susieti su paties Katiliškio gyvenimu ir jo gyvenamąja aplinka. Dažnai kurdamas tokius tikroviškus aprašymus Marius Katiliškis taip pat pabrėždavo ir kokius nors tų žmonių ar aplinkos gana juokingus, kurioziškus bruožus.
Martyno Katiliškio kūryba vaizdinga, todėl iš to taip pat galima sakyti, kad jo kalba ypač turtinga, gausi įmantrių, tekstą pagyvinančių, tačiau ne ypač sudėtingų žodžių. Tokiais subtiliais ir kartu ypatingais žodžiais Katiliškis kūriniuose telkiasi į lietuviško kaimo pilnatvę ir jam artimą tėvynės praradimo dramą.
Kaip pagrindinius Mariaus Katiliškio kūrybos motyvus galima įvardinti žemę, gamtą ir svarbiausia - gaivalingą žmogaus prigimtį. Pagal jį žmogus yra atsidavęs savo žemei, pasikliauja ypatinga gamtos numatyta tvarka ir ją gerbia. Kitaip tariant - Mariaus Katiliškio pasaulėjauta gana agrarinė, tačiau perteikiama taip, kad ją suvoktų ir į ją įsijaustų kiekvienas.
Žymiausi Kūriniai
Žymiausi ir geriausi kūriniai - „Užuoveja“ ir „Miškais ateina ruduo“. Abiejuose kūriniuose autorius vaizduoja tarpukario Lietuvos kaimo gyvenimą: ūkio darbų, gamtos aprašymai sudaro dideles romanų dalis. Šie kūriniai negavo prestižinių Lietuvių rašytojų draugijos premijų. Vis dėlto 1962 m. LRD premiją gavo jo kūrinys „Prasilenkimo valandos“.
Rašytojui pakluso abu rašymo būdai - tragiškasis ir komiškasis. Jo pasakojimo tonas - lyrizmas, supintas su realizmu, vėlesnėje kūryboje šie bruožai susikeičia vietomis. Savo kūriniuose Katiliškis pasitraukia iš gyvenimo pabėgdamas į atminties sukurtą senąją tikrovę.
Romanas „Miškais Ateina Ruduo“
Romanas „Miškais ateina ruduo“ buvo išplėtotas iš novelės. Parašytas JAV, kūrinio istorinis laikas - tarpukario Lietuva . Prarastos tėvynės ir jos žmonių gyvenimo, gamtos vaizdai yra Katiliškio kūrybos pagrindas. Romane vaizduojami kaimas, miškas laikomi alegorija Lietuvai. Svarbiausia čia žmogaus ir gamtos ryšys, žmogaus ir medžio paralelės.
Jo veikėjai, sudaryti iš dvejopo savybių komplekso - gobšumo ir „vargdienių“ priespaudos, iš vienos pusės, neryžtingumo, apatijos, nepatyrimo, iš kitos - tampa ne tik likimo aukomis, bet ir nesąmoningais jo įrankiais. Taigi nepriklausomybės epochos išvaduoto žmogaus potencijomis, pagal Katiliškį, nebuvo lemta išsivystyti - ir dėl aplinkybių, ir dėl vidinių dėsnių.
Bibliografija
- „Prasilenkimo valanda“ (1948)
- „Užuovėja“ (1952)
- „Miškais ateina ruduo“ (1957)
- „Išėjusiems negrįžti“ (1958)
- „Šventadienis už miesto“ (1963)
- „Apsakymai“ (1975)
- „Pirmadienis Emerald gatvėje“ (1993, nebaigtas)
- „Seno kareivio sugrįžimas“ (2003)
- „Mano žodžiai: Ankstyvoji kūryba“ (2004)
Mariaus Katiliškio kūrybos bruožai
- Konkretus vaizdas.
- Harmoninga aplinka.
- Šokčiojantis pasakojimo tempas.
- Staigi peizažo ar kasdieninio pašnekesio kaita.
žymės: #Gime
Panašus:
- Neįtikėtina Mariaus Jurgilo kelionė į sėkmę – sužinokite viską apie jo gyvenimą!
- Marius Vaupšas: Atraskite Reklamos Mohikano Paslaptis ir Ženklodaros Meistriškumą!
- Neįtikėtina P. Mažylio gimdymo namų istorija, paslaugos ir tikrų pacientų atsiliepimai!
- Sužinokite, kada ir kodėl keičiasi kūdikio akių spalva – stebinantys faktai!
- Juozo Krikštaponio Įkvepianti Biografija: Nuo Gynėjo Iki Kaltinamo Asmens – Sužinokite Visą Tiesą!