Jubiliejus Bažnyčios gyvenime visada buvo didelės dvasinės, bažnytinės ir socialinės reikšmės įvykis. Nuo tada, kai Bonifacas VIII 1300 m. įsteigė pirmuosius Šventuosius metus, kurie, remiantis bibliniu pavyzdžiu, kartodavosi kas penkiasdešimt metų, o vėliau buvo nustatyti kas dvidešimt penkerius metus, šventoji tikinčioji Dievo tauta patyrė šią šventę kaip ypatingą malonės dovaną, pasižyminčią nuodėmių atleidimu ir ypač atlaidais, kurie yra visapusiška Dievo gailestingumo išraiška.
Tikintieji, dažnai po ilgos piligriminės kelionės, semiasi iš dvasinio Bažnyčios lobyno, eidami pro Šventąsias duris ir pagerbdami Romos bazilikose saugomas apaštalų Petro ir Pauliaus relikvijas.
2000 Metų Didysis Jubiliejus
2000 m. Didysis jubiliejus įvesdino Bažnyčią į trečiąjį jos istorijos tūkstantmetį. Šventasis Jonas Paulius II taip jo laukė ir troško, tikėdamasis, kad visi krikščionys, įveikę istorinius nesutarimus, galės kartu švęsti žmonijos Išgelbėtojo Jėzaus Kristaus gimimo du tūkstantmečius. Dabar artėja XXI a. pirmųjų dvidešimt penkerių metų riba, ir mes esame kviečiami pasirengti, kad krikščionių tauta galėtų išgyventi Šventuosius metus ir patirti visą jų pastoracinę reikšmę.
Būsimasis Jubiliejus labai padės atkurti vilties ir pasitikėjimo atmosferą, nes tai bus atgimimo, kurio skubumą jaučiame visi, ženklas. Štai kodėl pasirinkau šūkį Vilties piligrimai.
Todėl dvasinis Jubiliejaus matmuo, kviečiantis atsiversti, turėtų būti derinamas su šiais esminiais socialinio gyvenimo aspektais, kad sudarytų darnią vienovę.
Jums, brangus Broli, patikiu atsakomybę surasti tinkamas formas, kad Šventieji metai būtų rengiami ir švenčiami su intensyviu tikėjimu, gyva viltimi ir aktyvia meile.
Pagal paprotį, bulėje, kuri bus paskelbta tinkamu laiku, bus pateiktos nuorodos, būtinos švenčiant 2025 m. jubiliejų. Šiuo pasirengimo laikotarpiu jau dabar džiaugiuosi galvodamas, kad metai prieš Jubiliejinį įvykį, 2024-ieji, bus skirti didžiulei maldos „simfonijai“.
Malda kaip kelias į šventumą, vedantis į kontempliaciją net ir veikiant. Roma, Laterano Šv. Jono bazilika, 2022 m. vasario 11 d., Lurdo palaimintosios Mergelės Marijos minėjimas.
Jubiliejaus Metų Istorija
Jubiliejaus istorija siekia Senojo Testamento laikus. „Švęsite penkiasdešimtuosius metus ir paskelbsite laisvę krašte visiems jo gyventojams. Tai bus jums jubiliejaus metai: sugrįšite kiekvienas jūsų prie savo nuosavybės ir kiekvienas jūsų į savo šeimą. Tuomet „Yobel”, iš kurio kilęs žodis „jubiliejus”, paliekama dirvonuoti. Jubiliejiniai metai - atkuriamo teisingumo, susitaikymo, skolų ir bausmių dovanojimo metai".
Pirmuosius eilinius Jubiliejinius metus 1300-aisiais paskelbė popiežius Bonifacas VIII. Įkvėptos gilaus tikėjimo ir atgailos dvasios, minios krikščionių pėsčiomis keliavo į Romą, kad pasimelstų prie šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus kapų bei gautų popiežiaus palaiminimą, tikėdamosi malonės, kad Dievas išklausys jų maldą ir būtis pagerės.
Nuo tada Jubiliejiniai metai buvo skelbiami kas šimtmetį. Bažnyčia pradėjo skelbti Šventuosius metus ne tik kas 25 metus, bet ir tam tikromis specialiomis progomis. 1983 m. buvo minimos 1950-osios žmonijos atpirkimo metinės.
Šiluva - Marijos Žemė
Šiluva - miškų apsuptas miestelis Raseinių r. Kiek žinoma, jame anksčiausiai Europoje, 1608 m., apsireiškė Švenčiausioji Mergelė Marija. Šiluva garsi maloninguoju XVII a. pr. Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslu ir Švč. M. Jau nuo XVII amžiaus į Šiluvos atlaidus maldininkai keliaudavo procesijomis.
Šiluva ėmė garsėti, kai XV amžiuje vietos dvarininkas Petras Gedgaudas pastatė jos žemėje Švč. M. Marijos Gimimo ir šventųjų Petro ir Baltramiejaus bažnyčią bei padovanojo jai Švč. M. Marijos paveikslą. Vėliau katalikai sunkiai mėgino atgauti kalvinų nusavintą bažnyčios turtą ir laimėti bylą. Lūžis įvyko po Švč. M. Marijos apsireiškimo: bažnyčios steigimo dokumentai buvo atrasti ir 1622 m. laimėta nuosavybės grąžinimo katalikams byla.
Veikiai stebuklais išgarsėjo Švč. XVIII a. antrojoje pusėje buvo pastatyta nauja katalikų bažnyčia - dabartinė Švč. M. Marijos Gimimo bazilika. 1991 m. rugsėjo 8 d. Šiluvoje kardinolas Vincentas Sladkevičius ir Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis paaukojo Lietuvą Švč. M. Marijai. Čia saugomas ir paaukojimo aktas. 1993 m. rugsėjo 7 d. Šiluvą aplankė popiežius šv. Jonas Paulius II.
2008 m. Šiluvoje Kauno arkivyskupija ir visos Lietuvos maldininkai šventė Švč. M. Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų. Jo iškilmėse per visas dienas apsilankė iki 150 tūkst. maldininkų. Šiandien Šiluva - patrauklus, piligrimui patogus dvasinės traukos centras.
Švenčiausioji Mergelė Marija Šiluvoje apsireiškė 1608 m. Artimo kaimo piemenėliai, ganydami bandą bažnytinėse žemėse, pamatė ant vieno didelio akmens mergelę, laikančią ant rankų vaikelį ir graudžiai verkiančią. Ji atsakė: „Verkiu dėl to, kad prieš tai šioje vietoje buvo garbinamas mano sūnus, o dabar čia ariama ir sėjama.“
Švč. M. XVII a. 3-4 dešimtmetyje nutapytas ir veikiai malonėmis išgarsėjęs Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas Bazilikos didžiajame altoriuje suspindi vos pravėrus šventovės duris. Šis paveikslas yra bizantiškojo ikonografinio tipo hodegetria („Kelio rodytoja“) ir savitai sieja Šiluvą su šventuoju miestu - Roma. Jo pirmavaizdis - garsiausias Romos miesto ir vienas labiausiai žinomų katalikiškų Marijos atvaizdų. Šiluvos paveikslas yra vienos iš garsiausių ir labiausiai paplitusių Marijos ikonų kopija.
Šiandienė Šiluvos bažnyčia - Švč. M. Marijos gimimo bazilika yra ketvirtoji iš eilės bažnyčia; ji statyta 1760-1775 metais. Mažosios bazilikos garbės titulą Šiluvos bažnyčiai suteiktas 1976 m. Šiluvos bazilika yra 2025 metų eilinio Jubiliejaus šventovė. Lietuvoje Jubiliejaus bažnyčios statusas suteiktas 20-čiai bažnyčių ir šventovių.
Pamatus pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Statyba baigta ir koplyčia pašventinta 1924-aisiais. 2024 m. Šilinėse buvo minimas Apsireiškimo koplyčios 100-metis.
Piligrimystė
Tarp ženklų, liudijančių krikščioniškosios liaudies tikėjimą ir padedančių jos pamaldumui, pirmiausia minėtina piligrimystė. Ji siejasi su situacija žmogaus, linkusio nusakyti savo gyvenimą kaip kelionę. Nuo gimimo iki mirties kiekvienam žmogui būdinga homo viator būsena. Savo ruožu Šventasis Raštas daugelį kartų pabrėžia papročio, pagal kurį žmogus išsirengia kelionėn į Šventąsias vietas, prasmę.
Savo valia paklusdamas įstatymui Jėzus, drauge su Marija ir Juozapu, keliauja kaip piligrimas į šventąjį Jeruzalės miestą. Bažnyčios istorija - tai gyvas nesibaigiančios piligrimystės dienoraštis. Piligrimystė visuomet buvo svarbus tikinčiųjų gyvenimo momentas, įvairiose epochose įgaudavęs skirtingas kultūrines išraiškos formas. Piligrimystė primena asmeninį tikinčiojo ėjimą Išganytojo pėdomis: tai išganingos askezės praktika, atgaila dėl žmogiškųjų silpnybių, nuolatinis budrumas, atsižvelgiant į žmogiškąjį trapumą, ir vidinis pasirengimas atnaujinti širdį.
Šventosios Durys
Dar vienas ženklas yra Šventosios durys, pirmą kartą atvertos Laterano Švč. Išganytojo bazilikoje 1423 jubiliejaus metais. Šis atidarymas primena perėjimą iš nuodėmės į malonę, kuriam pašauktas kiekvienas krikščionis. Jėzus yra pasakęs: „Aš - vartai“ (Jn 10, 7), nurodydamas, jog niekas negali nueiti pas Tėvą kitaip, kaip tik per jį. Šis Jėzaus paties savęs apibūdinimas liudija, jog jis vienintelis yra Tėvo siųstasis Gelbėtojas.
Įeiti pro tas duris reiškia išpažinti, kad Jėzus Kristus yra Viešpats; sustiprinti jame savo tikėjimą, kad galėtume gyventi naują jo mums duotą gyvenimą. Peržengdamas šių durų slenkstį jis parodys Bažnyčiai ir pasauliui šventąją Evangeliją, gyvybės ir vilties dėl ateinančio trečiojo tūkstantmečio šaltinį.
Atlaidai
Ypatingas ir tikintiesiems pažįstamas ženklas yra atlaidai, sudarantys vieną iš esminių Jubiliejinio įvykio elementų. Atlaidai atskleidžia Tėvo gailestingumo pilnatvę; jis pasitinka visus savo meile, pirmiausia pasireiškiančia nuodėmių atleidimu. Dievas Tėvas suteikia atleidimą per Atgailos, arba Susitaikinimo, sakramentą.
Bažnyčia nuo seno buvo giliai įsitikinusi, jog Dievo dovanai suteiktas atleidimas kaip būtiną padarinį apima esminį gyvenimo pakeitimą, laipsnišką vidinio blogio atitaisymą ir gyvensenos atnaujinimą. Būtent šia prasme reikšmingi atlaidai, per kuriuos pasireiškia „pilnutinė Dievo gailestingumo dovana“.
Melstis, norint gauti atlaidus, reiškia įeiti į šią dvasinę bendrystę ir visiškai atsiverti kitiem... tikėjimą ir padedančiais jos pamaldumui.
Lietuvos Šventovės, Kurioms 2025 M. Suteiktas Jubiliejinis Statusas
- Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika
- Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedra bazilika
- Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia
- Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra
- Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedra
- Lietuvos kariuomenės ordinariato pagrindinė Šv. Igno bažnyčia (Vilnius)
- Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
- Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo bazilika
- Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilika
- Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika
- Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos koplyčia
- Linkuvos Švč. Trejybės bažnyčia
- Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčia ir vienuolynas
- Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
- Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia
- Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Švč. Marijos globos namai Marijampolėje: pagalba ir globa senjorams
- Atraskite Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo Bazilikos Neįtikėtiną Istoriją!
- Neįtikėtina Marijos su kūdikiu ikonografijos istorija, kurios nežinojote!
- Švč. Marijos Globos Namai Marijampolėje: Tikri Atsiliepimai ir Išsamus Paslaugų Vadovas
- CUT CUT Vaikų ir Vyrų Kirpimo Studija Kaune – Stilingiausios Šukuosenos Jūsų Mažyliams ir Vyrams!
- Kaip Sužinoti Ar Gims Berniukas ar Mergaitė? Efektyviausi Testai ir Metodai