Margasparnė musinukė (Ficedula hypoleuca) - tai grakštus ir spalvingas miško paukštelis, vos mažesnis už didžiąją zylę. Iš keturių rūšių, ši musinukės rūšis yra dažniausiai sutinkama Lietuvoje. Margasparnė musinukė yra tikra vabzdžių medžioklės virtuozė - ji vikriai gaudo grobį ore arba surenka jį nuo šakelių ir lapų. Ši mažytė, bet ištverminga keliautoja, atvyksta į mūsų kraštus iš tolimųjų Afrikos žiemojimo vietų ir neretai įsikuria iškeltuose inkiluose ar medžių drevėse. Ji kasmet sugrįžta į tuos pačius miško plotus, paversdama juos gyvybingais ir šurmuliuojančiais gyvybės pilnais kampeliais.
Margasparnės Musinukės Išvaizda
Margasparnės musinukės patinas yra lengvai atpažįstamas dėl ryškaus ir kontrastingo apdaro. Jo nugaros ir galvos plunksnos yra blizgančios juodos spalvos. Jos kontrastingos ryškiai baltai krūtinei ir pilvui. Patino sparnai taip pat yra juodi, tačiau juos puošia išskirtinės baltos dėmės, kurios gerai matomos jam skraidant ar ilsintis. Be to, patinas turi baltą dėmę kaktoje - tai viena iš ryškiausių šio paukštelio atpažinimo ypatybių.
Patelė yra mažiau ryški nei patinas, tačiau taip pat turi savitų bruožų. Jos plunksnos nugaroje ir sparnuose yra pilkšvai rudos spalvos, kurios suteikia jai kuklesnę, mažiau pastebimą išvaizdą. Krūtinė ir pilvas - šviesiai balkšvos spalvos ir nėra tokie ryškūs, kaip patino. Jaunikliai išvaizda yra panašūs į patelę, tačiau jų plunksnos pūkuotesnės ir turi blankesnių, pilkšvų bei rusvų atspalvių. Ant krūtinės dažnai pastebimi švelnūs, rusvai dryžuoti raštai, kurie dingsta jaunikliams bręstant. Sparnai yra pilkšvi su lengvais baltos spalvos tonais, o kakta ir sparnų dėmės dar nėra tokios ryškios, kaip suaugusių paukščių.
Paplitimas
Vakarų Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Jenisėjaus slėnio. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Pečioros, Obės žemupį, pietuose tęsiasi iki Irtyšiaus vidurupio, šiaurinės Ukrainos, Moldavijos, Balkanų pusiasalio, Viduržemio jūros pakrantės. Aptinkama visoje Lietuvoje. Peri visur maždaug vienodai tankiai.
Lizdavietės ir Veisimosi Sezonas
Margasparnės musinukės veisimosi sezonas prasideda pavasarį, paprastai nuo gegužės mėnesio pradžios ir trunka iki liepos pabaigos. Šis laikotarpis gali skirtis priklausomai nuo geografinės vietovės ir klimato sąlygų. Paukščiai į Lietuvą ir kitas Europos šalis sugrįžta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, po žiemos praleistos šiltuose kraštuose. Patinai atvyksta pirmieji ir pradeda ieškoti tinkamų lizdaviečių, kurias jie aktyviai gina nuo kitų paukščių.
Po to, kai patelė pasirinks tinkamą lizdavietę, ji pradeda statyti lizdą iš sausų žolių, samanų ir plunksnų. Lizdas dažniausiai įrengiamas drevėje, inkile arba kitame saugiame plyšyje. Kiaušiniai, kurių patelė padeda 5-7, būna šviesiai melsvos arba žalsvos spalvos. Perėjimo laikotarpis trunka apie 12-15 dienų, po kurio išsiritę jaunikliai pradeda sparčiai augti. Jaunikliai lieka lizde apie 14-18 dienų, kol sustiprėja ir pradeda skraidyti.
Musinukė gyvena įvairiuose miškuose ir miško pakraščių teritorijose. Jos buveinė dažniausiai apima lapuočių ir mišrius miškus, taip pat miško pakraščius ir sodų zonas, kur yra pakankamai vabzdžių maistui. Šis paukštelis dažnai pasirenka vietas, kuriose gausu medžių drevių arba kur įrengti tinkami inkilai. Margasparnė musinukė yra svarbiausia rūšis, kuri naudojama biologinei kovai su miško kenkėjais. Tose vietovėse, kur uoksiniams paukščiams iškeliama daug inkilų, šie paukšteliai tampa absoliučiais dominantais.
Inkilų Parametrai
Inkilas turėtų būti apie 20-30 cm aukščio, o vidinis plotis ir gylis - 12-15 cm, kad paukštelis galėtų laisvai judėti. Įėjimo anga turi būti maža, apie 3-4 cm skersmens, kad tik musinukė galėtų patekti į inkilą, o didesni paukščiai ar plėšrūnai nepatektų. Geriausia, kad inkilas būtų pagamintas iš natūralaus medžio, nes medis gerai palaiko temperatūrą ir drėgmę. Viduje turi būti vietos samanoms, sausoms žolėms ir plunksnoms, kad paukštelis galėtų sukurti patogų lizdą.
Elgesys ir Giesmė
Margasparnės musinukės giesmė yra labai specifinė ir lengvai atpažįstama. Ji skamba kaip trumpi, aštrūs ir greiti „tsip-tsip“ ar „trrrr“ garsai, kartais panašūs į čirpimą arba griežtesnius, dūzgiančius tonus. Patinas dažnai gieda iš aukštesnės vietos, pavyzdžiui, nuo medžio šakos, ir jo giesmė būna aštri ir labai ryški, ypač pavasarį, kai jis stengiasi pritraukti patelę ir apginti savo teritoriją. Giesmė gali būti gana monotoniška, tačiau su aiškiu ritmu, kurį lengva atpažinti, jei dažnai klausysite šio paukštelio.
Mityba
Musinukė maitinasi daugiausia vabzdžiais, kuriuos gaudo ore arba renka nuo augalų. Jos pagrindinis maistas - musės, vabalai, musių lervos, svirpliai ir kiti smulkūs vabzdžiai. Paukštelis dažnai skraido ir gaudo vabzdžius ore, ypač pavasarį ir vasarą, kai vabzdžių populiacija yra gausi. Be to, ji taip pat gali rinkti vabzdžius nuo šakelių, lapų ar žolės.Gana savotiška ir mityba. Kaip ir pilkoji, margasparnė musinukė mėgsta tupėti stebėjimo poste ir gaudyti pro šalį skrendančius vabzdžius. Kai orai lietingi, skraidančių vabzdžių sumažėja, tada juos gaudo ant medžių kamieno bei šakų.
Musinukė iš Lietuvos paprastai išskrenda rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, kai pradeda vėsti orai ir vabzdžių populiacija sumažėja. Tai laikas, kai paukštis pradeda savo migraciją į šiltuosius kraštus, dažniausiai į Vakarų ir Centrinę Afriką, kur praleidžia žiemą.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kodėl kiaušinio trynys būna žalias ir ar tai jums pavojinga!
- Kaip Teisingai Perinti Kiaušinius Inkubatoriuje: Išsamus Žingsnis po Žingsnio Vadovas
- Putpelių Kiaušiniai: Idealiai Virimo Laikas, Sveikatos Privalumai ir Kūrybiškas Panaudojimas
- Šilutės Ligoninė: Gimdymo Skyriaus Įspūdinga Istorija ir Modernios Paslaugos
- Geriausi Vitaminai Nėštumo Metu: Nepakeičiamos Rekomendacijos Sveikai Motinystei