Nėštumo laikotarpiu vartojamas alkoholis pereina per placentą iš motinos į vaisiaus kraują ir ilgainiui gali sutrikdyti normalų vaisiaus vystymąsi gimdoje.
Alkoholis labiausiai pažeidžia vaisių, jei moteris jį vartoja prieš pat nėštumą ir jo metu.
Vaisiaus alkoholinis sindromas - tai būklė, kuri sukelia vaisiaus smegenų pažeidimus ir augimo sutrikimą.
Naujagimiai su vaisiaus alkoholiniu sindromu būna mažesnio svorio, mažesnėmis galvomis ir labai neramūs, palyginti su sveikais naujagimiais.
Kaip atpažinti, kad vaikas gimė su šiuo sindromu? Naujagimiai būna labai neramūs, dirglūs ir labai jautrūs triukšmui, pasireiškia augimo atsilikimas.
Tačiau Jūsų gydytojas gali diagnozuoti vaisiaus alkoholinį sindromą iš vaiko simptomų ir apžiūros.
Deja, bet šio sindromo pasekmių negalima panaikinti.
Tačiau specialistai gali išmokyti Jus padėti savo vaikui atlikti kasdienius darbus, tokius kaip mokytis, kalbėti.
Kaip ir nėštumo taip ir žindymo metu alkoholio vartojimas ir žindymas yra visiškai nesuderinami dalykai.
Visuomenėje yra manoma, išgėrus alkoholio jis išsisklaidys po kelių valandų, o tada mama saugiai galės žindyti mažylį.
Tačiau tai nevisai tiesa, nes mes negalime žinoti per kiek laiko pasišalins visiškai visas alkoholis.
Iš sintetinių haliucinogenų plačiausiai žinomas ir vartojamas LSD (lizergininės rūgšties darinys).
Dažniausiai vartojami maži ženkliukai, narkotine medžiaga išmirkyti popieriaus gabaliukai, kurie lipdomi prie burnos gleivinės. Nago dydžio popierėlyje būna išspausdinta įvairių paveikslėlių.
LSD poveikis priklauso nuo vartotojo nuotaikos, vartojimo vietos ir aplinkos. Šis narkotikas sukelia iškreiptą aplinkos suvokimą, tam tikrą laiką trunkančių jutimų ir vaizdinių, kurie apibūdinami kaip „kelionė“.
Ryškiau suvokiamos spalvos, garsai, daiktų formos gali įgauti netikėtų pavidalų.
Kartais šie vaizdiniai gali būti malonūs, kartais - nemalonūs, keliantys baimę („bloga kelionė“). Tai iš dalies priklauso ir nuo asmens psichikos ypatybių bei aplinkos, ar ji yra saugi, ar pažįstama. Haliucinacijos panašios į psichikos ligonių.
Tokios medžiagos (amfetaminas, metamfetaminas, MDMA), kaip ir heroinas, yra narkotinės medžiagos, kurias draudžiama vartoti ar jomis disponuoti.
Haliucinogeniniai amfetaminai yra MDMA (ekstazis) ir kitos panašios cheminės medžiagos, kurių veikimas skiriasi nuo amfetamino.
Amfetaminas - tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai, gali būti geriami (milteliais ir tabletėmis), gali būti įkvepiami, rūkomi, o tirpalai švirkščiami į veną.
Amfetaminas plačiai vartojamas klubuose, diskotekose, vakarėliuose tablečių ar „takelių“ pavidalu. Ši medžiaga veikia vartotojo centrinę nervų sistemą panašiai kaip organizme gaminamas adrenalinas.
Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų: gali kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, iliuzijų ar haliucinacijų.
Paranoidinė psichozė - ne tik narkotiko veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Nepakankama mityba, vitaminų stoka labai išsekina organizmą, mažina jo atsparumą įvairioms ligoms.
Naudodamasis nesteriliais švirkštais, narkotikų vartotojas gali užsikrėsti hepatitu ir ŽIV, hepatitu B ir C. Be to, amfetamino vartojimas skatina pavojingą lytinį elgesį, todėl galimos lytiniu keliu plintančios infekcijos.
Amfetamino vartojimas laipsniškai keičia charakterį. Asmuo, vartojantis amfetaminą, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi, tampa nerimastingas, blogėja jo judesių koordinacija.
Priklausomi nuo amfetamino gali imti dažniau vartoti priešingai veikiančias medžiagas, t. y. gali atsirasti priklausomybė nuo alkoholio ar raminamųjų vaistų.
Nutraukusieji amfetamino vartojimą nepatiria sunkaus fizinio abstinencijos sindromo, jie nejaučia „laužymo“, tačiau būna labai išvargę, alkani, depresiški, sutrinka jų miegas.
Perdozavimo požymiai: raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir pakilusi kūno temperatūra. Galimi traukuliai ar koma, mirtis dėl smegenų kraujagyslių nepakankamumo, hipertermijos, širdies veiklos sutrikimo. Mirtis dažniausiai ištinka, kai vartojamos amfetamino injekcijos.
Kokainas yra augalinės kilmės narkotikas, išskiriamas iš šiltųjų kraštų krūmo, vadinamo kokamedžiu.
Krekas - tai kokaino forma, vartojama rūkyti, o šis rūkomas traška. Krekas - tai baltos, gelsvos ar pilkos spalvos kristalai, rūkant maišomi su marihuana ar tabaku, šiuo metu Lietuvoje dar nepaplitęs.
Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) yra baltos spalvos milteliai, panašūs į pudrą, kartūs, skoniu primenantys sodą. Kokainą vadina „sniegu“, „ledu“, „koksu“ ir pan.
Kokainas gali būti sumaišytas su panašios išvaizdos neveiksmingomis (cukraus pudra) ar veiksmingomis (amfetaminu) medžiagomis. Kokaino milteliai uostomi įkvepiant pro nosį (šniaukščiami). Vartojant tokiu būdu, 30-40 proc. dozės pro nosies gleivinę patenka į kraują, poveikis greitas. Prie kokaino vartojimo priprantama, tad euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių.
Formuojasi labai stipri psichologinė priklausomybė, nenumaldomas noras vartoti šį narkotiką. Pavartojus kokaino, suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, padidėja kūno temperatūra, pagausėja prakaitavimas, išsiplečia akių vyzdžiai.
Nuolat vartojant kokainą ilgainiui sutrinka miegas, judesių koordinacija, gali atsirasti nuolatinis nuovargio jausmas, nervingumas. Dažnas kokaino uostymas žaloja kvėpavimo takų gleivinę, gali atsirasti nuolatinio gleivinės uždegimo požymių.
Kaip ir amfetamino vartojimo atveju, gali kilti baimės, persekiojimo jausmas, atsirasti ūmios psichozės reiškinių. Požymiai tokie patys, kaip ir abstinencijos nuo amfetamino.
Haliucinogenai gali būti gamtiniai ir sintetiniai. Gamtiniams haliucinogenams priklauso psilocibinas, esantis „magiškuose grybuose“, jie vartojami žali ar džiovinti.
Lakiosios medžiagos - tai tirpikliai, klijai, lakai, žiebtuvėlių dujos (butanas, propanas), sausieji valikliai, dėmių valikliai, benzinas. Vartojamos įkvepiant jų garus, dažniausiai suvilgius jomis medžiagos skiautę.
Lakiųjų medžiagų įkvėpimo sukeltas girtumas panašus į alkoholio poveikį. Šių medžiagų uostymas iš pradžių sukelia euforiją, jaučiamas pasitenkinimas, sustiprėja garsų, šviesos, spalvų jutimas, vaizdiniai, sutrinka nuovoka.
Vėliau gali prasidėti slopinimas ir sąmonės netekimas. Prie lakiųjų medžiagų uostymo priprantama, tai tampa įpročiu, psichologine priklausomybe. Įkvepiamos medžiagos toksiškai veikia smegenis, gali pažeisti vidaus organus. Padaugėja nelaimingų atsitikimų, dažniausiai pasitaiko nudegimų, uždusimų arba traumų.
Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos. Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta, ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių.
Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, yra atsparesnis ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Kai kurių raminamųjų švirkštimas į veną gali sutrikdyti kvėpavimą.
Atsiradus priklausomybei, kai bandoma nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo raminamųjų ir migdomųjų yra kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Alkoholis, rūkymas bei narkotikai - trys, pavadinkime, priklausomybės, kurių nėščia ir žindanti moteris privalo atsisakyti dėl savo mažylio sveikatos bei tolimesnės ateities.
O gal raudono vyno taurė nieko tokio, sako netgi sveika? Ne, nėra saugios alkoholio dozės nėštumo metu. Netgi viena vyno taurė gali pridaryti žalos.
Kai vaisiui vos kelios savaitės - vyksta labai svarbūs procesai, susidaro tam tikros jungtys, kurių dėka formuojasi vaikelio organai. Alkoholis gali sutrikdyti šių jungčių susidarymą. Kai nėštumas yra didesnis ir vaikelis saugiai plaukioja vaisiaus vandenyse netgi nedidelė alkoholio dozė lengvai prasiskverbia per placentos barjerą ir vaisiausius paragauja alkoholio praskiestų vaisiaus vandenų.
Rūkančios moterys turi 10-40 proc. mažesnę tikimybę pastoti vieno ciklo metu (Danijoje atliktas tyrimas parodė, kad moterys, surūkančios 5-9 cigaretes per dieną, turėjo 1,8 karto didesnę tikimybę nepastoti per 12 mėn.
Statistiškai įrodyta, kad rūkančioms moterims 50 proc. Invazinio gimdos kaklelio vėžio rizika rūkančioms moterims padidėja net 2-3 kartus.
Tyrimais buvo patvirtinta, kad rūkančioms moterims menopauzė pasireiškia vidutiniškai dvejais metais anksčiau nei nerūkančioms.
Rūkant išsiskiria daugiau nei 4000 toksinių savybių turinčių medžiagų, kurios neigiamai veikia ne tik motinos, bet ir vaisiaus organizmą. Nikotinas veikia sutraukdamas kraujagysles.
Susitraukus placentos kraujagyslėms, sumažėja kraujo kiekis, kuriuo vaisius aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis. Kuo mažiau deguonies ir maisto medžiagų gauna vaisius, tuo labiau sutrinka normalus jo vystymasis.
Sklando mitai, kad nėštumo laikotarpiu mesti rūkyti pavojinga, nes patiriamas stresas gali sukelti persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar, kad tiesiog taip padaroma didesnė žala nei nauda dėl sukelto streso organizmui. Jei jau ketinate pradėti planuoti nėštumą patartina būtų ir visiškai mesti rūkyti, nes nėra saugaus motinai ir jos vaisiui surūkomų cigarečių skaičiaus.
Kas gresia vaisiui jei mama rūko nėštumo metu? Vaisiaus apsigimimų (studijos parodė, kad rūkymas nėštumo metu siejamas su 30 proc. didesne kiškio lūpos bei vilko gomurio rizika ir 20 proc. vaisiaus, naujagimio žūties: nustatyta tiesioginė priklausomybė tarp surūkomų cigarečių skaičiaus ir perinatalinės mirties rizikos.
Per mažo gimusio naujagimio svorio: rūkančios nėščiosios gimdo 200-250 g. mažiau sveriančius naujagimius nei nerūkančios. Mažo svorio naujagimius rūkančios moterys gimdo 3 kartus dažniau nei nerūkančios. Daugiausiai tam įtakos turi rūkymas trečiuoju nėštumo laikotarpiu. Jei moteris pati ir nerūko, tačiau būna aplinkoje, kurioje yra rūkoma, tai taip pat gali neigiamai paveikti vaisių.
Rūkymas ir žindymas. Ar po gimdymo aš galėsiu vėl rūkyti? Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikai dažniau serga lėtinėmis kvėpavimo ligomis, turi mokymosi sunkumų, yra hiperaktyvūs ir turi didesnį imlumą priklausomybę sukeliančioms medžiagoms paauglystėje.
Rūkant ir maitinant krūtimi, į vaiko organizmą vis tiek patenka toksinių medžiagų ir nikotino, be to, pieno gaminama mažiau ir jis yra mažiau maistingas.
Panašiai, kaip rūkant, Marihuanos (kanapių), vadinamosios žolės, hašišo sudėtyje yra toksinių medžiagų, kurios sutrikdo normalią deguonies pernašą vaisiui. Jei deguonies kiekis nepakankamas, sutrinka vaisiaus vystymasis.
Kokainas, vadinamasis krekas ar, sniegas, patenka į vaisiaus kraują per placentą. Heroinas taip pat į vaisiaus kraują patenka per placentą.
Kokių pasekmių galima tikėtis vaisiui jei vartojami narkotikai? Visa ši statistika skamba žiauriai bei bauginančiai, tačiau ar verta rizikuoti tik pradedančio žmogučio sveikata bei ateitimi, pasiduodant tai trumpai „malonumo“ akimirkai?
Visų šių priklausomybių Jums gali padėti atsikratyti ir Jus prižiūrintis daktaras. Dėl gydymo ir pagalbos, jei yra priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, visada galima kreiptis į Priklausomybių centrus.
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Olynth Nėštumo Metu: Ar Tai Saugus Vaistas Jums ir Jūsų Kūdikiui?
- Raudonukės pavojai nėštumo metu ir kodėl skiepai yra gyvybiškai svarbūs
- Neįtikėtini ŽIV poveikiai nėštumo metu: ką privalote žinoti kiekviena būsima mama!
- Ar saugu naudoti kosmetiką nėštumo metu? Atraskite svarbiausius patarimus ir galimas rizikas!
- Vaisiaus Žagsėjimas 36 Nėštumo Savaitę: Svarbiausi Faktai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Augantis vokelis kūdikiams: geriausi modeliai, atsiliepimai ir ekspertų patarimai