Patyčios mokyklose tampa kasdieniu reiškiniu ir neretai pripažįstamos kaip „norma“. Šis plačiai paplitęs socialinis reiškinys reikalauja didesnio dėmesio atkreipimo į šią problemą, kadangi trikdo ugdymo procesą bei sukelia daug kitų neigiamų pasekmių. Šiomis priemonėmis siekiama mažinti šio reiškinio atvejus.
Tyrimai rodo, kad Lietuvoje apie 70 proc. vaikų patiria patyčias. Deja, turbūt taip yra todėl, kad kiek matau dirbdama su vaikais ir įvairiomis įstaigomis, mes toleruojame smurtą ne tik prieš vaikus, bet ir apskritai. Smurtinė komunikacija mūsų šalyje atrodo normali. Visa tai, kas dabar aptarinėjama atskleidžia, kad bijome, kad nežinome, kaip bendrauti, nes tam tikrus įpročius turėjome daug metų, o keisti juos reikia kitais, kurių neturime, dar neįgijome.
Tam tikros kartos augo auklėjamos būtent taip. Tačiau noriu pakviesti tėvus, senelius suvokti, kad kažko nežinoti yra normalu, tačiau nieko gero to nežinojimo ir savo problemų nespręsti. Pirminis pasipriešinimas ir kyla dėl to, kad neturime įgūdžių. Mus mokė labai daug akademinių dalykų, tačiau ne to, kaip suprasti vaiką, save, savo emocijas, kaip jas kontroliuoti. Paprasto emocinio raštingumo mes neturime.
Kitas dalykas, ką sako tėveliai - „mus baudė ir viskas buvo gerai“. Tačiau pagalvokite, ar tikrai viskas gerai mumyse? Ar neturime sunkumų? Ar tikrai viskas gerai mūsų visuomenėje? O gal gali būti geriau? Kai tėvai neturi įgūdžių, nežino, kur ieškoti pagalbos, valstybė tos pagalbos dabar neužtikrina pakankamai, o vaiko elgesys priverčia jaustis bejėgiškai, kyla noras elgtis būtent tokiu būdu - imtis smurto.
Smurto Poveikis Vaikams
Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas yra vienodai žalingi. Jeigu psichologinis smurtas ir teroras yra ypač stiprus, tai daug pavojingiau nei fizinis smurtas, o pasekmės išlieka ilgiau. Buvo padaryti tyrimai, kuriuose demonstruojamos trimečių smegenys: prieš vieną vaiką buvo smurtaujama iki trijų metų, o prieš kitą - ne. To, prieš kurį buvo smurtaujama, smegenys buvo mažesnės, blogiau išsivysčiusios, rasta daug įvairių kitų pakitimų.
Psichologiniame lygmenyje lieka labai daug randų: vaikas nuolat gyvena įtampoje ir baimėje, o neišreikšti jausmai išlenda per fizinius pojūčius, taip pat krenta pasitikėjimas savimi ir aplinka. Ateityje tai atsiliepia santykių kūrimui - tiek romantiniams, tiek socialiniams, gali prasidėti tokios ligos kaip depresija, nerimas, anoreksija, valgymo sutrikimai ir begalė kitų dalykų. Emocinį smurtą mes dažnai nuvertiname, tačiau jis palieka gilius pėdsakus ir labai ilgam tiek vaiko, tiek suaugusiojo gyvenime.
Kaip Pastebėti, Kad Vaikas Patiria Smurtą?
Įtarti galime. Pavyzdžiui, vaikas buvo labai aktyvus ir staiga tapo pasyvus, nieko nebenori. Arba atvirkščiai - ramus vaikas staiga pameta galvą, pasidaro agresyvus, prasideda mokslo problemos, sunku atlikti užduotis, nors anksčiau puikiai sekėsi. Vaikai gali pradėti kalbėti suaugusiųjų kalba ir posakiais, juos auklėti atitinkamais žodžiais, muštis konflikto metu.
Išgąstį ir smurtą išduoda susikaustymas, suaugusiųjų žmonių baimė. Dar vienas ryškus ženklas, kurį matau dirbdama su fizinį smurtą patiriančiais vaikais, kad jie labai stipriai reaguoja į staigius judesius, garsus, išsigąsta. Tačiau visi atvejai individualūs, todėl reikia aiškintis situaciją, o ne iškart uždėti antspaudą, kad vaikas patiria smurtą.
Kaip Drausminti Vaiką Be Smurto?
Drausminti vaikus mes ne tik galime, bet ir turime, turime parodyti šio pasaulio taisykles, ribas, kaip tai veikia. Kuo skiriasi pasekmė nuo bausmės? Bausmė yra tas dalykas, kuris vaiką žaloja, kuria negatyvias pasekmes jo ateityje. Pavyzdžiui, jeigu vaiką aprėksime, apšauksime, negražiai išvadinsime, galbūt laikinai sustabdysime jo elgesį, tačiau jo galvoje suksis tai, ką jūs pasakėte. Jeigu vaiką mušime, pliaukštelėsime, vaikas suvoks, kad nėra vertas pokalbio, suvokimo ir paaiškinimo, ką daro ne taip, kad yra silpnesnis. Vėliau jis gali spręsti konfliktus būtent tokiu būdu - mušdamas kitus.
Jeigu esate susitarę išjungti televizorių tam tikru metu, o vaikas to nepadaro, galite išjungti ir pasakyti, kad dėl to, jog susitarimo nebuvo laikomasi, kitą dieną jo žiūrėti nebus galima. Ką tai kuria? Vaikui sunku, jis patiria natūralias pasekmes ir emocijas, tačiau žalos ateityje, kai nubrėžiame ribą ir ramiu tonu viską išsakome, nėra.
Rinkdamiesi drausminimo priemones mes turime pagalvoti, ar tai sustabdo vaiko elgesį čia ir dabar, ar tai moko ateityje ir tuo pačiu, ar nesukuria negatyvių patirčių ateityje. Aiškios pasekmės už taisyklių nesilaikymą yra normalu. Labai svarbu ir tai, kokiomis emocijomis drausminame vaiką. Pyktis gali vesti į smurtą, tačiau jeigu tvirtai ir ramiai nubrėžiame ribą, tai nėra bausmė.
Šeima gali susėsti ir surašyti taisykles, kurių laikosi. Žinoma, tai nereiškia, kad jos iškart pradės veikti, o vaikas jų laikysis. Tad kai turime taisykles, jų turime laikytis visi. Ir būtent nuoseklumas padeda vaikams suprasti. Mūsų tikslas parodyti, kad netinkamu elgesiu vaikas nieko nepasieks, o tai motyvuoja vaikus ir padeda kurti gero elgesio modelį.
Labai svarbu paminėti tai, kaip mes reaguojame į vaikų netinkamą ir tinkamą elgesį. Į tinkamą dažniausiai mes reaguojame neutraliai, o netinkamas iškart sulaukia daugybės emocijų. Negatyvus dėmesys ir emocijos vaikui yra svarbiau nei jokių. Tad jeigu į neigiamą elgesį reaguotume ramiai, tačiau tvirtai, o į tinkamą itin pozityviai, tai skatintų vaiką rinktis būtent tinkamą elgesio modelį.
Kada Reikia Kreiptis Pagalbos?
Kartais vaikams reikia papildomos pagalbos, o kartais vaikai netinkamu elgesiu reaguoja į tarpusavio santykius namuose, šeimoje, įtampą, patiriamus nemalonius nutikimus darželyje ar mokykloje. Tokiais atvejais reikia ieškoti priežasčių. Dažnai tėvai sako, kad jie viską daro tinkamai, stengiasi, tačiau pažiūrėjus iš šono matyti, kad jie tai daro ne visai taip.
Geriausia, pasikonsultuoti su specialistu, kuris padėtų pamatyti realią situaciją. Kalbant apie vaiko psichologiją, tai, kas mums atrodo visiškai natūralu ir suprantama, vaikui nėra savaime aišku.
Ką Daryti, Kai Vaikai Krečia Šunybes?
Šiuo atveju padėti gali pasekmės, apie kurias kalbėjome, tačiau tai priklauso nuo vaikų amžiaus ir temperamento. Praverstų jau minėtos taisyklės, tarkime, kad namuose mes vienas kito neerziname, o norus reiškiame žodžiais. Jeigu taisyklių nesilaikoma, tuomet reikia suprasti, kad reikės eiti, pavyzdžiui, į savo kambarius ir kurį laiką nebus galima žaisti.
Su vyresniais vaikais galima kalbėti apie tai, kad namuose visiems turi būti gera ir kad turime vieni kitus girdėti. Jeigu vaikai nesistengs elgtis gražiai, tai tėvai negalės padėti, - ir tai nėra bausmė, kadangi pasekmės aptariamos iš anksto be žeminimo ir gąsdinimo. Vaikas po kiek laiko supras, kad jeigu nori būti girdimas, ir pats turi girdėti bei klausyti.
Reikia suvokti, kad kartodami vaikams taisykles ne vieną kartą - galbūt 10 ir daugiau, pasieksime rezultato. Visais atvejais yra svarbus nuoseklumas. Nereikia bijoti vaiko ašarų, kadangi vaikas turi susidurti su natūraliomis emocijomis ir mokytis su tuo susidoroti.
Panašus:
- Neįtikėtina Anglų Vaikų Literatūros Istorija: Atrask Paslaptis ir Įkvėpimus!
- Vaikų Globos Institucijos Lietuvoje: Nežinomi Faktai apie Istoriją, Pokyčius ir Šiandieną
- Vincas Auryla: Neįkainojamas Indėlis Į Lietuvių Vaikų Literatūrą, Kuris Pakeitė Visą Kartą
- Neįtikėtina Tiesą apie Kūdikių Dieglius: Priežastys, Simptomai ir Efektyvūs Palengvinimo Būdai!
- BIG Bobby Car: Nepakeičiamas Vaikų Automobilis – Išsamus Apžvalga ir Patarimai