Vitas Povilaitis (g. 1962 m. spalio 25 d.) gimė 1962 m. spalio 25 d. Ūdekų km.
Prisimenu, kad jau javai buvo nupjauti ir buvo karštos vasaros pabaigos dienos bei artėjo pirmieji mano mokslo metai, todėl visa tai įvertinus galėjo būti 1968 metų rugpjūčio 18-20 d. Prisimenu anksti ryte pro sodybą kelių iš Žeimelio į Linkuvą, t.y. į pietus pradėjo riedėti karinės gurguolės.
Kariuomenė beveik be pertraukų pro šalį važiavo beveik dvi paras. Tėvai neleido būti pačiame kieme, tai mes su broliu dieną slėpėmės jauno sodo vietoje sukrautų trikampiais bei keturkampiais lentų rietuvėse ir stebėjome pro šalį traukiančia karinę techniką.
Pro šalį riedėjo dengtos mašinos su kareiviais, lengvieji ir sunkieji pabūklai, tanketės, haubicos, "katiušos", artimojo ir tolimojo nuotolio raketos, kai kuos iš jų buvo traukiamos net dviejų vilkikų, o jų ilgis buvo beveik kaip sodybos plotis išsidėstęs palei kelią tai apie 50 m. Vakare tėvai neleido miegoti savo lovose, o paklojo guolį ant aukšto esančiuose grūdų aruoduose.
Tiesa koks ten jau tas mums vaikams ir miegas naktį, kai pro šalį pradėjo riedėti lengvieji ir sunkieji tankai ir pačios karinės technikos traukimas pasidarė beveik be pertraukų. Ant aukšto taip pat buvo kryžmai perklijuotas langas, tai mes prie jo sukišę nosis taip visą naktį ir praleidome.
1969 m. Vitas pradėjo lankyti Gudžiūnų pradinę mokyklą ir 1971 m.
1971 m. vasarą Vitas žaisdamas ar tvarkydamas namo antro aukšto palėpę surado paslėptą toli užkištą sunkų lagaminą, negalėdamas jo ištraukti pasikvietė vyresnįjį brolį ir kartu jį ištraukę bei atidarę rado jame sudėtus visus devynis Lietuviškosios enciklopedijos tomus, keletą kitų nuo amžiaus ir blogų laikymo sąlygų pageltusių knygelių, įvairių šalių numizmatinių monetų rinkinį, pašto ženklų kolekciją.
Tuomet brolio nelabai sudomino lagamine buvusios knygos ar pašto ženklai, todėl jis pasiūlė dalintis ir pasirinko numizmatinių monetų rinkinį, kuriuo Vitas mažai domėjosi, pašto ženklai atiteko Vitui, kuris jau ir taip buvo juos pradėjęs rinkti. Knygas sutarė skaityti pakaitomis, tačiau Augenijus jų skaityti nelabai mėgo daugiausia skaitė tik tai ką reikėjo perskaityti mokyklai.
Gal po mėnesio tėvai pastebėjo ar tai pagausėjusią pašto ženklų kolekciją ar tai knygą, kurią Vitas atsinešęs iš lagamino paslapčia skaitė. Vienai ar kitaip tėtis paaiškino, kad visi daigtai esantys lagamine priklauso jo broliui Broniui, todėl jas reikia saugoti ir geriausia būtų kad knygų niekas nepamatytų, kad „neatimtų“.
Tam, kad paaiškintų savo šiuos sprendimus tėtis tuo metu papasakojo, apie savo senelį Igną bei tėtį irgi Igną, kad jie bendravo su knygnešiais lietuviškų knygų draudimo laikotarpiu. Pas juos apsistodavo praeinantys knygnešiai, buvo slepiamos knygos pas juos ateidavo kaimynai prašydami paskaityti vieną ar kitą knygą.
Tėtis paaiškino, kad leidžiama bei draudžiama literatūra kiekviename laikotarpyje skiriasi, viename ji yra draudžiama, o kitame ji leidžiama, nors nors to pats tose knygose esantis turinys visai nepriklauso ir kiekviena karta galėtų kiekvienoje iš jų surasti tiesos grūdą aišku įvertindami tai kuriame laikotarpyje ir esant kokioms sąlygoms ta knyga buvo parašyta. Aišku visi tie paaiškinimai nebuvo išdėstyti iš karto per vieną pokalbį, o paprasčiausia laikas nuo laiko lyg pratęsiant pokalbį ar net visai kalbantis apie ką nors kitą pasakant vieną ar kitą mintį, bet priminant ir ankstesnius pokalbius apie tai „prisimeni, pasakojau“.
Vito tėtis niekada vaikų neklausdavo ar „paruošei pamokas“, bet beveik kiekvieną vakarą paklausdavo „ar pamokas pakartojai“.
Mokantis Ūdekų aštuonmetėje mokykloje Vitas 5-8 klasėse grojo smuiku ir dalyvavo mokyklos ansamblyje bei Ūdekų kultūros namų kapeloje su kurią dalyvavo ir Pakruojo rajono dainų šventėje.
Vitui jau aštuonmetėje mokykloje gerai sekėsi tikslieji mokslai matematika, fizika, domėjosi biologija. Daug skaitė, skaitymui rinkosi ne tik vaikišką grožine literatūrą. Kadangi visas namuose turimas knygas buvo perskaitęs jau eidamas trečią - ketvirtą klasę, todėl vėliau dažnai lankydavosi kaimo bibliotekoje.
ją lankė bent kartą per savaitę ir tiek eidamas į ją tiek grįždamas dažnai nešdavosi po penkias ar šešias knygas. Bibliotekoje paprastai vienu metu išsinešimui duodavo išsinešti ne daugiau kaip penkias knygas, bibliotekininkė dažnai sakydavo „ir kiti nori skaityti, jei tu išsineši daugiau knygų tai ką aš duosiu kitiems“.
Besimokydamas vidurinėje Vitas svajojo stoti toliau mokytis aukštojoje mokykloje. Kadangi gerai sekėsi tikslieji mokslai tai devintos klasės pabaigoje ir vėliau dešimtoje klasėje jau buvo pasirinkęs specialybę, norėjo mokytis taikomosios matematikos. Dešimtoje klasėje dar nebuvo apsisprendęs kur mokytis. Dešimtoje klasėje susirado, kad taikomosios matematikos specialybę galima buvo studijuoti Vilniaus universiteto matematikos fakultete ir Kauno politechnikos institute. Pamokas paruošdavo arba pačiose pamokose arba pamokai pasibaigus per pertraukas.
Vitas devintos klasės pabaigoje pavasari Linkuvoje nusipirko knygą, kurią studijavo visą vasarą ir rudenį vietoje pamokų ruošos. Knygą „klavišinės skaičiavimo mašinos“ Vitas kelis kartus perskaitė.
Nors knyga buvo skirta technikumams ir to kas joje rašoma nebuvo mokoma vidurinėse mokyklose, tačiau ši knyga Vitą labai sudomino. Ją remdamasis ir suradęs seną nebenaudojamą aritmometrą „Feliksą“ (rus. 1980 m. Techn. m. kand.
1982 m. balandžio 7-8 d. Vitas būdamas antrame kurse pirma kartą dalyvavo matematikos fakulteto XXXIV studentų mokslinės draugijos konferencijoje ir skaitė pranešimą „Paskal transliatorius mašinai M-5100“. Šio darbo mokslinis vadovas techn. m. kand.
1983 m. Vitas buvo pakviestas dalyvauti koordinaciniame pasitarime „Programinė ESM įranga“. „… Jauniausias autorius - Matematikos fakulteto ketvirtakursis Vitas Povilaitis“.
Detaliai visą savo darbą išdėstė 1983 m.
1985 m. Vitas Povilaitis dalyvavo studentų mokslinės draugijos konferencijoje, kuriai parengė du pranešimus „Blankų informacijos įvedimo sistema“ ir „Sintaksiškai valdomas redaktorius“.
Tais pačiais metais buvo pakviestas atlikti pranešimą ir pristatyti savo darbą Lietuvos matematikų draugijos konferencijoje, apie 1984 m. rudenį - 1985 m. pavasarį išvystą ir dalinai realizuotą sintaksiškai valdomą tekstų redaktorių, kuris vėliau ir nesusilaukė tolesnio temos vystymo dėl savo pilno realizavimo sudėtingumo ir įsitraukimo į kitus darbus.
Darbe buvo aprašoma mintis, kad galima sukurti tekstų redaktorių, kurio pagalba suvedant programų tekstus automatiškai būtų tikrinama programos kodo korektiškumas ir iš karto pataisytų programiniame kode padarytas klaidas.
1985 m. jis baigė VU su matematikų XXXIX laida, apgindamas diplominį darbą „Informacijos įvedimo iš blankų sistema“ (mokslinis vadovas - techn. m. kand. Vitas buvo pakviestas jau nuo 1984 m.
Baigęs VU gavo paskyrimą dirbti į Vilniaus universiteto Matematikos fakultetą. Čia jis 1985-1992 m. Dirbdamas universitete su kolegomis sukūrė galvaninių linijų automatizuoto projektavimo sistemą (SyntheCAD).
Sistema SyntheCAD kūrimui, sprendžiant jos kūrimo organizacinius klausimus vadovavo Vytautas Čyras, o idėjiniu vadu ir pagrindiniu sistemos programuotoju buvo Vitas, nors nebūdamas mokslų kandidatu formaliai negalėjo vadovauti studentų diplominiams darbams. Sistemos poreikiai bei reikalavimai buvo pradėti analizuoti 1986 m.
Pirmą kartą šio darbo projektas buvo pristatytas plačiajai mokslininkų visuomenei 1987 m. liepos mėn. vykusioje Lietuvos matematikų draugijos XXVIII konferencijoje.
Išklausę pranešimą ir detaliau susipažinę su planuojamomis atlikti užduotimis, kurios numatomos kuriant galvaninių linijų automatizuoto projektavimo sistemą, konferencijos dalyviai tame tarpe ir matematikos fakulteto informatikos katedros kolegos tiesiogiai nedirbę prie šio projekto kėlė abejones dėl tokio projekto įgyvendinimo sėkmingumo, įvardino kad didžiausia problema gali būti, kad jei ir pavyks tokį projektą realizuoti, tai paprasčiausia joks tuo metu egzistuojantis kompiuteris dėl savo resursų: operatyvinės ir diskų erdvės trūkumo bei procesorių greičio su šiuo uždaviniu nesusidoros. Uždavinio sprendimo nebuvo atsisakyta, jis buvo nagrinėjamas toliau.
Į šio klausimo uždavinių nagrinėjama jo įvairių klausimų ratą buvo palaipsniui įtraukti studentai rašantys kursinius ir diplominius darbus. Apibendrinant išnagrinėtus klausimus ir įžvelgiant jo tolimesnio vystymo perspektyvas 1989 m. birželio mėn.
Pradėjus šios sistemos kūrimo darbus 1986 m. pamažu į sistemos kūrimo darbus buvo įtraukta studentė Kristina Lapin (Moroz), kuri 1988 m. baigė Matematikos fakultetą ir jame pasiliko dirbti, bei studentai Raimundas Baracevičius bei Maratas Žilinskas, kurie 1990 m. baigę Matematikos fakultetą jame pasiliko dirbti ir tęsė sistemos kūrimo darbus.
Apie 1988 m. komanda papildė studentė Diana Sidarkevičiūtė baigusi Matematikos fakultetą 1991 m.
1987 m. Sistemos SyntheCAD sukūrimui buvo sukurta dirbtinio intelekto į grafiką orientuota grafinio kodavimo kalba GCL, jos kompiliatorius į pseudo kodą artimą asembleriui, šio pseudokodo interpretatorių, kartu su dinaminiu operatyvinės atminties kešavimu, panaudojant diskų atmintį, kas leido programiškai operatyviai apdoroti tais laikais milžinišką informacijos kiekį iki 20 MB, nors kompiuteriai apdorojantys tą informaciją ir teturėjo tik 128 KB operatyvinės atminties.
Galvaninių linijų automatizuoto projektavimo sistemos (SyntheCAD) pirmoji versija buvo įdiegta 1990 m. Vilniaus eksperimentiniame galvaninių linijų projektavimo ir bandymų institute LITA.
Šiame institute sistema SyntheCAD buvo paleista ant Lietuvos gamybinio susivienijimo SIGMA sukurtos ir pagamintos skaičiavimo mašinos СМ-1700.
1991 m. apie jau įdiegtą sistemą ir tolimesnę jos vystymą buvo kalbama Lietuvos matematikų draugijos XXXII konferencijoje.
Įdiegtą sistemą taip pat teko pristatyti IV sąjunginėje konferencijoje „Sudėtingos grafinės informacijos apdorojimo metodai ir primonės“, kuri vyko 1991 m. rugsėjo mėn.
Antroji SyntheCAD sistemos versija buvo įdiegta 1992 m. gegužės mėn. Jaroslavlio galvaninių linijų projektavimo institute, panaudojant IBM AT personalinį kompiuterį, turintį Intel 80286 procesorių. Taigi sistema SyntheCAD buvo sukurt taip, kad galėjo dirbti skirtingas architektūras turinčiuose kompiuteriuose.
Sistemos branduolio kūrimui buvo panaudota C, todėl tebuvo keliamas reikalavimas, kad kompiuteris turėtų C kalbos transliatorių. Kelių metų darbas buvo pristatytas ir apibendrintas Redioelektronikos aparatūros automatizuoto projektavimo konferencijoje APK’92, Kaunas, vykusioje 1992 m.
1992 m. balandžio mėn. sistemos SyntheCAD kūrėjų grupė Vitas, Raimundas ir Maratas gavo pasiūlymą pereiti dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą. Šiuo pasiūlymu Raimundas ir Maratas pasinaudojo iš karto, o Vitas liko užbaigti sistemos SyntheCAD kūrimo, programavimo bei derinimo darbus ir perėjo dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą tiktai po to kai sistema buvo sėkmingai įdiegta Jaroslavlio galvaninių linijų projektavimo institute ir pradėta eksploatuoti.
Vitui Povilaičiui perėjus dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą sistemos SyntheCAD kelta tematika jam dalyvaujant toliau buvo vystoma iki 1993 m.
Nuo 1992 m. gegužės 14 d. jis perėjo dirbti į Lietuvos banko atsiskaitymų centrą projekto vadovu ir vienu iš pagrindinių programuotojų 1993 m. balandžio 1 d.
Nuo 2000 m. V. Povilaitis kaip projekto architektas su kolegomis kūrė ir 2004 m. sausio 19 d. įdiegė Lietuvos integruota tarpbankinių atsiskaitymų sistemą (LITAS). 2007 m. sausio 29 d. šią sistemą pertvarkė į Realaus laiko atskirųjų atsiskaitymų litais sistemą LITAS-RLS ir Nustatyto laiko mažmeninių mokėjimų litais sistemą LITAS-MMS.
Vitui vadovaujant 2015 m. sausio 1 d. Vitui vadovaujant 2015 m. gruodžio 8 d. Vitui vadovaujant 2017 m. lapkričio 21 d. 2007 m. gegužės 17 d. 2010 m. sausio 21 d. 2012 m. balandžio 25 d.
Aleksandras Povilaitis, Igno (nuo 1955 m. iki 1992 m. Aleksas, slap. Uosis, 1913 m. vasario 26 d. Diržiuose, Pakruojo raj. - 2001 m. lapkričio 9 d.
Teodora Povilaitienė, Juozo (Bičkūnaitė, 1920 m. liepos 24 d., Steigviliuose - 2011 m. gegužės 4 d., Palangoje) - Juozo Bičkūno (Lietuvos kariuomenės karininko, tremtinio, g. Sesuo: Aleksandra Dvaržeckienė (Povilaitytė, g. 1945 m. Palanga - 2019 m. rugpjūčio 18 d.
Brolis: Augenijus (g. 1958 m. Žmona: Magdalena Povilaitienė, Antano (Pociutė, g. 1961 m. rugsėjo 16 d. - 2021 m.
- Edita Povilaitytė (g.
- Kristina Povilaitytė (g.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Neįtikėtinos Lino Rimšos ir Giedriaus Svilainio Gyvenimo Istorijos, Kurias Privalote Žinoti!
- Neįtikėtina Linas Linkevičius biografija: Atraskite visus karjeros ir gyvenimo faktus!
- Neįtikėtinas lino auginimo vadovas: nuo sėjos iki gausaus derliaus paslaptys
- Vaikiškas Pledas Vasarai: Pasirinkite Tobulą Medžiagą ir Sužinokite Priežiūros Paslaptis!
- Vaikiško Gimtadienio Atributika: Neįtikėtinos Idėjos Įsimintinai Šventei!