Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Atsižvelgus į tai, kad dirbančios moterys kartu derina ir motinystės funkcijas, teisės aktai joms nustato tam tikras papildomas lengvatas ir garantijas dirbant įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (toliau - įmonė). Šių priemonių tikslas yra ne apriboti moterų teises, bet sudaryti joms palankesnes darbo sąlygas dirbti, ypač nėščioms moterims, taip pat motinoms, auginančioms mažamečius vaikus. Toliau aptariami tokių moterų darbą reglamentuojantys teisės aktai.

Pažymėtina, kad kartais šiuose teisės aktuose nurodoma, kad tam tikros lengvatos ir garantijos taikomos dirbantiems darbuotojams, tokiu atveju jomis gali pasinaudoti tiek moterys, tiek vyrai. Pagal Užimtumo rėmimo įstatymo 4 str. 1 dalies 8 punktą darbo rinkoje papildomai remiamais asmenimis dar laikomi: nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų (iki 2005 m. liepos 1 d. tai - vaikas invalidas), ir asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra.

Nėštumo ir gimdymo atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.

Tėvystės atostogos

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.

Vaiko priežiūros atostogos

Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai:

  • Kai pasirenkama prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių, išmoka yra 60 proc.

Vaikadieniai

Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).

4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje

Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.

DK 147 str. penkta dalis nurodo, kad darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų, turi būti suteikiama pirmumo teisė pasirinkti darbo pamainą, jeigu yra tokia galimybė. Be to, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms bei krūtimi maitinančioms moterims ir darbuotojui, auginančiam vaiką iki trejų metų ar vienam auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, darbdaviai turi šių asmenų reikalavimu nustatyti ne visos darbo dienos (savaitės) darbo grafiką. Toks darbo režimas neapriboja darbuotojų teisių nustatant jiems kasmetinių atostogų trukmę, keliant kvalifikaciją ir pan. Sulygus tokias sąlygas, tokių darbuotojų darbas apmokamas proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui.

Krūtimi maitinančiai moteriai, be bendros pertraukos pailsėti ir pavalgyti, ne rečiau kaip kas trys valandos dar suteikiamos ne trumpesnės kaip pusės valandos pertraukos kūdikiui maitinti, paliekant už tą laiką jos vidutinį darbo užmokestį. Moters pageidavimu šias pertraukas galima sujungti ar pridėti prie pertraukos pailsėti ir pavalgyti arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo dieną.

DK 214 straipsnyje nurodyta, kad darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki dvylikos metų, − dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas keturiomis valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Darbuotojų, dirbančių ilgesnes negu aštuonių darbo valandų pamainas, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas trys mėnesiai.

Kartu žinotina, kad DK 214 straipsnyje nurodytas laisvas laikas darbuotojo prašymu suteiktinas tiek vaiko motinai, tiek tėvui, ir tas laikas yra tikslinio pobūdžio, todėl vietoje jo negali būti mokama piniginė kompensacija.

Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės.

Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.

Nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, darbuotojai apie būsimą atleidimą turi būti raštu įspėti prieš du mėnesius. Jeigu darbuotojas augina vaiką iki 14 metų, jis įspėtinas prieš 4 mėnesius ir iš darbo gali būti atleistas tik ypatingais atvejais, kai nėra galimybės jo sutikimu perkelti į kitą darbą, o jo palikimas esamame darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.

Atleidžiant iš darbo dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi ir tie darbuotojai, kurie vieni augina vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, kuriems nustatytas sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis arba mažesnio negu 55 procentai darbingumo lygis, arba šeimos narius, sukakusius senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis. Tačiau ši pirmenybė taikoma tik tiems asmenims, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, kvalifikaciją.

DK 132 str. pirmoje dalyje nėščioms moterims įtvirtinta garantija, draudžianti tam tikrą laiką nutraukti darbo sutartį su nėščia moterimi. Ši teisės norma nustato, kad su nėščia moterimi darbo sutartis negali būti nutraukta nuo tos dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie moters nėštumą, ir dar vieną mėnesį pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms, išskyrus DK 136 str. pirmoje dalyje nustatytus atvejus.

Darbuotojas, bet kuriuo pagrindu atleistas iš darbo, turi teisę darbo santykių su juo nutraukimą apskųsti teismui. Ši nuostata yra imperatyvaus pobūdžio, t. y. Darbo kodekso 297 str. 1 dalis nustato, kad darbuotojas, nesutinkantis su darbdavio sprendimu nutraukti su juo darbo santykius, turi teisę per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo. DK 297 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas sietinas tik su teismine pažeistų teisių gynyba, todėl jis vertintinas kaip ieškinio senaties terminas.

žymės: #Vaika

Panašus: