Čia, Mažosios Lietuvos regione, prieš daugiau nei šimtą metų buvo populiari Jurgio Zauerveino giesmė „Lietuviais esame mes gimę“.
Neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir realiu pretendentu į Lietuvos Respublikos himną šalia Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ laikytai dainai kompozitorius pasirinko šiek tiek pakeistą ir sutrumpintą Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Jurgio Zauerveino (Georg Sauerwein) eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, pirmąkart išspausdintą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais.
Šis tekstas tarp jaunųjų lietuvininkų buvo žinomas ir giedamas pritaikant skirtingas melodijas jau nuo XIX a. 9 dešimtmečio, tačiau išpopuliarėjo būtent S. Šimkaus sukurta ir 1912 m. Sankt Peterburge išleista daina, kurią caro valdininkai vadino „blogesne net už „Marselietę“!
Be jos iki šiol neapsieina nė viena lietuvių dainų šventė.
Dainos Istorija ir Svarba
Kviečiame paminėti Klaipėdos krašto prijungimo 100-metį su klasikine muzika! Šiai progai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras parengė Klaipėdos praeitį ir dabartį jungiančią teminę programą „Lietuviais esame mes gimę“, kurią klausytojams pristatys sausio 14 d., šeštadienį, 18.30 val. Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų Didžiojoje salėje.
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio sudarytoje koncerto programoje skambėsiantys kūriniai tarsi tiesia laiko tiltą, jungiantį Klaipėdos krašte daugelį amžių dominavusios vokiškos kultūros terpėje XX a. pradžioje sunkiai puoselėtus lietuvybės daigus su XXI a. pradžios Klaipėdoje kuriama šiuolaikinių lietuvių kompozitorių muzika.
Savotiška įžangą į šią istorinio įvykio - lygiai prieš šimtą metų vykusio Klaipėdos sukilimo ir jo išprovokuoto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos - įkvėptą programą taps lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) sukurtos simfoninės poemos „Miške“ (1900-1901) atlikimas.
Iš savo pirmtako lietuvių muzikinės kultūros raidos estafetę perims ir jo pramintais takais muzikoje vėliau eis dvylika metų už M. K. Čiurlionį jaunesnis muzikas, taip pat užaugęs mieste prie Nemuno (Seredžiuje), baigęs muzikos mokslus Varšuvos muzikos institute, vėliau studijavęs ir gyvenęs Sankt Peterburge.
Tai ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelnęs veikėjas Stasys Šimkus (1887-1943) - kompozitorius ir dirigentas, švietėjas ir ambicingas visuomenininkas, Klaipėdos muzikos mokyklos (dabar - Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija) įkūrėjas ir pirmasis jos direktorius, įvairių chorinio draugijų ir Klaipėdos simfoninio orkestro steigėjas.
Į koncerto programą įtraukta ištrauka iš jo simfoninės poemos „Nemunas“.
Kaip vargonininkas, tautinio chorinio judėjimo organizatorius ir chorvedys, S. Šimkus visą savo kūrybinį gyvenimą rūpinosi vokalinio repertuaro gausinimu, harmonizavo liaudies dainas, naudojo folkloro melodijas ir intonacijas originalioje kūryboje.
Iš šios jo kūrybinio palikimo dalies koncerte skambės harmonizuotos lietuvių liaudies dainos „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“, taip pat jo originali daina „Kur bakūžė samanota“ Prano Vaičaičio žodžiais, dėl savo nepaprasto populiarumo tapusi kone liaudies dainų repertuaro dalimi.
Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Šimkaus dainos - patriotinės giesmės chorui „Lietuviais esame mes gimę“, tapusios ir visą koncerto programą įvardijančiu šūkiu.
Šiuolaikiniai Akcentai
XXI amžiaus Klaipėdos muzikinei kultūrai koncerte atstovaus du šiame mieste gyvenantys ir kuriantys kompozitoriai - Loreta Narvilaitė ir Vladimiras Konstantinovas.
Šiuo metu jie abu kuria muziką istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjera įvyks III-iajame Klaipėdos festivalyje 2023-iųjų vasarą.
Koncerto klausytojai pirmieji išgirs fragmentą iš Loretos Narvilaitės kuriamos operos dalies.
Vladimiras Konstantinovas koncerto programai pasiūlė kitą savo kompoziciją - 2022 metais sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“.
Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį primins koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekama Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935-1936) pirmoji dalis „O Fortuna“.
Lietuvos Valstybės Himnas: Istorija ir Dabartis
Visos šiuolaikinės valstybės turi ne tik vizualius simbolius, tokius kaip herbas ir vėliava, bet ir garsinius simbolius - himną.
Tautiniai ir valstybiniai himnai pradėjo plisti XVIII amžiuje, o XIX-XX amžiuje jie tapo oficialiais valstybių simboliais.
Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado tarp lietuvių, kurie gyveno už Lietuvos ribų.
Iš pradžių į himno statusą pretendavo keli kūriniai.
Apie 1880-uosius metus Seinų kunigų seminarijos studentai nusprendė, kad lietuvišku himnu galėtų būti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ eilės, prasidedančios žodžiais „Tėvyne Lietuva, tu kaip sveikata“.
Pirmą kartą ši giesmė kaip himnas buvo sugiedota 1888 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose per lietuvių suvažiavimą.
Tarp Amerikos lietuvių buvo populiarios ir kitos giesmės, kurios pretendavo tapti tautos himnu: „Tu Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėlė“ (eilės Antano Baranausko), „Kur bėga Šešupė“ (eilės Jono Mačiulio-Maironio, muzika Česlovo Sasnausko), taip pat „Užtrauksim naują giesmę, broliai“ (eilės Jono Mačiulio-Maironio, muzika Juozo Naujalio).
Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino „Jaunųjų lietuvninkų giesmelė“, arba „Lietuviais esame mes gimę“.
Šis kūrinys pirmą kartą buvo sugiedotas 1896 metais Tilžėje.
1908 metais Kaune, dainų šventėje, šis Mažosios Lietuvos himnas buvo atliktas pagal naują kompozitoriaus Stasio Šimkaus melodiją.
Vienas iš kūrinių, pretendavusių tapti Lietuvos himnu, buvo „Tautiška giesmė“, būtent ji vėliau tapo oficialiu Lietuvos valstybės himnu.
„Tautiškos giesmės“ žodžius ir muziką sukūrė Vincas Kudirka.
Pirmą kartą šio kūrinio tekstas su natomis buvo išspausdintas 1898 metais, 6-ajame laikraščio „Varpas“ numeryje.
Viešai „Tautiška giesmė“ pirmą kartą buvo sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, per koncertą, skirtą rinkti lėšas lietuviams studentams paremti.
1904 m., kai Rusijos imperijos valdžia panaikino draudimą platinti leidinius lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis, „Tautiška giesmė“ pradėta giedoti beveik kiekviename visuomeniniame renginyje.
Lietuvoje ji pirmą kartą viešai sugiedota 1905 m. birželio 6 d. Vilniaus miesto teatre, per lietuvių visuomenės vakarą, kurį organizavo Miko Petrausko vadovaujamas choras.
Net tris kartus himnas buvo sugiedotas per koncertą, surengtą Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse.
Netrukus „Tautiška giesmė“ išplito visoje Lietuvoje ir buvo pripažinta himnu dar prieš atkuriant Lietuvos valstybę.
1917-1918 m. vyko diskusijos dėl „Tautiškos giesmės“ tinkamumo būti Lietuvos himnu: kai kurie kritikai nebuvo patenkinti žodžiais ar muzika.
Tačiau ginčai greitai nurimo ir Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo oficialiu Lietuvos valstybės himnu.
Himnas buvo giedamas per valstybines šventes, o jo garsai lydėjo Lietuvos Valstybės virsmą į Lietuvos Respubliką.
1920 m. gegužės 15 d. Kaune įvyko pirmasis demokratiniuose ir visuotiniuose rinkimuose išrinkto Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis.
Jo metu buvo priimta rezoliucija, kuria iškilmingai visų Lietuvos piliečių vardu dar kartą buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybė.
Šia rezoliucija Lietuvos Valstybė buvo pavadinta Lietuvos Respublika.
Steigiamojo Seimo nariai ir posėdį stebėję svečiai, paskelbus rezoliuciją sugiedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“.
Himnas lydėjo visus svarbiausius valstybės ir visuomeninių organizacijų renginius.
1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvos Respubliką ir uždraudė valstybės simbolius.
Už jų naudojimą buvo griežtai baudžiama.
Nepaisant to, nepriklausomos Lietuvos himnas buvo vienintelis iš valstybės simbolių, kuris iki 1950 m. oficialiai buvo naudojamas okupuotoje Lietuvoje.
Kurį laiką okupuotoje Lietuvoje vienur buvo giedama „Tautiška giesmė“, o kitur - „Internacionalas“.
1950 m. patvirtinus Lietuvos TSR himną, „Tautiška giesmė“ buvo uždrausta.
Nepaisant draudimo, „Tautiška giesmė“ skambėjo pogrindyje, nauja jėga suskambo atgimimo laikotarpiu, Sąjūdžio mitinguose.
Per visą okupacijos laikotarpį Lietuvos himnas buvo giedamas egzilio lietuvių bendruomenės renginiuose visame pasaulyje.
Kaip ir Lietuvos vėliavą, taip ir Lietuvos himną, spaudžiama visuomenės, oficialiai atgaivino Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba dar prieš atkuriant Lietuvos nepriklausomybę.
1989 m. sausio 25 d. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas priėmė įsaką „Dėl Lietuvos TSR valstybinio himno“, kuriuo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo patvirtinta valstybės himnu.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimą taip pat lydėjo Lietuvos valstybės himnas.
Kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas paskelbė balsavimo dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ rezultatus, deputatai ir visi posėdžio svečiai atsistojo ir kylant trispalvei Lietuvos valstybės vėliavai, sugiedojo himną - „Tautišką giesmę“.
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos valstybės himnas buvo pirmą kartą įtrauktas į pagrindinį Lietuvos valstybės įstatymą - laikinąją konstituciją „Lietuvos Respublikos laikinąjį pagrindinį įstatymą“.
Tai šiandien galėtų stebinti, nes nei vienoje prieškario Lietuvos valstybės konstitucijoje, įskaitant Steigiamojo Seimo priimtą 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstituciją, nei vėliau ją pakeitusiose 1928 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijoje ir 1938 m. Lietuvos Konstitucijoje, Lietuvos valstybės himnas nebuvo paminėtas.
Tačiau himnas yra įrašytas į šiandien galiojančią Lietuvos Respublikos Konstituciją.
1992 m. spalio 25 d. referendume priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 16-asis straipsnis skelbia: „Valstybės himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas dar 1991 m. spalio 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatymą, kuris su pakeitimais galioja iki šiol.
Jame nustatyta, kokiais atvejais giedamas ar grojamas himnas ir kaip jis turėtų būti atliekamas.
2009 metų liepos 6-ąją, minint Lietuvos vardo tūkstantmetį, lietuviai visame pasaulyje, įkvėpti „Tūkstantmečio odisėjos“ iniciatyvos, pirmą kartą vienu metu sugiedojo Lietuvos valstybės himną „Tautišką giesmę“.
Nuo to laiko yra gyva tradicija, kiekvienais metais liepos 6-ąją, 21 val. Lietuvos laiku, visame pasaulyje giedoti Lietuvos himną „Tautišką giesmę“.
2019 m. balandžio 26 d. įprasminant šią tradiciją ir pabrėžiant pasaulio lietuvių vienybę buvo pakeistas valstybės šventės liepos 6-osios pavadinimas.
Pakeitus Lietuvos Respublikos darbo kodeksą įteisintas naujas šventės pavadinimas: „liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės diena“ (iki tol liepos 6-oji buvo vadinama „Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena“).
Lietuvos Valstybės Himno Reglamentavimas Teisės Aktuose
Lietuvos valstybės himnas yra nustatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kuri skelbia: „Valstybės himnas - Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“.
Jo atlikimo tvarka yra aprašyta Lietuvos Respublikos valstybės himno įstatyme.
Lietuvos valstybės himnas privalo būti giedamas arba grojamas:
- pradedant ir baigiant Lietuvos Respublikos Seimo sesijas;
- pradedant arba baigiant iškilmingus Lietuvos Respublikos Seimo posėdžius;
- pradedant arba baigiant iškilmingus susirinkimus ir posėdžius, skirtus Lietuvos Respublikos švenčių ir atmintinoms dienoms;
- sutinkant ir palydint oficialiai apsilankančius Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių ir vyriausybių vadovus - po užsienio valstybės himno;
- užsienio valstybėse, kai atstovaujama Lietuvos Respublikai, - pagal diplomatinį protokolą;
- nacionalinės televizijos laidose - programos pradžioje - valstybės šventės ir kitomis dienomis, jeigu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą iškeliama Lietuvos valstybės vėliava; nacionalinio radijo laidose - kasdien pradedant ir baigiant pirmąją programą;
- iškeliant Lietuvos valstybės vėliavą valstybinių valdžios ir valdymo institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų viešųjų renginių proga.
Vykstant vidaus bei tarptautinėms sporto varžyboms, Lietuvos valstybės himnas giedamas arba grojamas, jeigu iškeliama Lietuvos valstybės vėliava.
Lietuvos valstybės himną gali giedoti choras, choras pritariant orkestrui arba solistas su orkestru, taip pat groti orkestras.
Gali būti naudojamas Lietuvos valstybės himno garso įrašas.
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite, kodėl lietuvių tauta yra ypatinga ir verta didžiuotis!
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- Kaip Greitai ir Efektyviai Numesti Svorio Nuo Pilvo Po Gimdymo – Patikrinti Pratimai ir Praktiniai Patarimai
- Neįtikėtini virtų kiaušinių su pomidoru receptai, kuriuos privalote išbandyti!