Kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ne tik vizualinius: herbas, vėliavos, bet ir garsinius simbolius - himnus. Lietuvos valstybės himno, kaip ir tautinės vėliavos, idėja atsirado užsienyje.
Iš pradžių į jį pretendavo net keli kūriniai. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nutarė lietuvišku himnu laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas” eiles, prasidedančiomis žodžiais „Tėvyne, Lietuva, tu kaip sveikata”. Iš Seinų šią giesmę į Jungtines Amerikos Valstijas atvežė kunigas Petras Abromaitis. Ji kaip himnas čia pirmą kartą sugiedota 1888 m. per lietuvių suvažiavimą.
Tarp Amerikos lietuvių plito ir kitos į tautos himną pretendavusios giesmės: „Tu, Lietuva, tu mieliausia mūsų motinėlė” (Antano Baranausko eilės), „Kur bėga Šešupė” (žodžiai Maironio, muzika Česlovo Sasnausko). Ypač populiari buvo Jurgio Zauerveino (Sauerwein) „Jaunųjų lietuvininkų giesmelė”, arba „Lietuviais esame mes gimę”, pirmą kartą sugiedota 1896 m. Tilžėje.
1908 m. Lietuvos himno, kitaip vadinamo „Tautiška giesmė”, žodžius sukūrė ir muziką pritaikė Vincas Kudirka. Jo tekstas su gaidomis buvo išspausdintas 1898 m. „Varpo” šeštajame numeryje. Pirmą kartą „Tautiška giesmė” viešai sugiedota 1899 m. lapkričio 13 d. Peterburge, koncerte lietuviams studentams šelpti.
Atgavus spaudą, „Tautiška giesmė” tapo kone visų renginių sudėtinė dalis. Lietuvoje ji pirmą kartą viešai sugiedota Miko Petrausko vadovaujamo choro 1905 m. birželio 6 d. Vilniuje, miesto teatre lietuvių visuomenės surengtame vakare. Net tris kartus himnas kartotas koncerte, surengtame Didžiojo Vilniaus Seimo išvakarėse. 1905 m. Panevėžyje pirmojo lietuviško vakaro metu choras himną giedojo net 4 kartus. Jis 1905 m. giedotas Marijampolėje, Kudirkos Naumiestyje, 1906 m. - Ukmergėje, Tauragėje, Biržuose, Rokiškyje.
Pasak Reginos Mikšytės, lietuvių visuomenė šios giesmės „troško klausytis ir klausytis”. Atsistojimas giedant Kudirkos himną tapo visuotiniu papročiu lietuviškuose vakaruose. Toksai atsistojimas, kurį pailiustruoja daugelis ištraukų iš ano meto spaudos, buvo svarbus Kudirkos „Tautiškos giesmės” virtimo tautos himnu istorijoje. Kai nebuvo kokių savarankiškos lietuvių valdžios organų ar bent plačiai pripažintų visuomeninių institucijų, galėjusių autoritetingai paskelbti tą ar tą giesmę himnu, jį savaime patvirtino pati visuomenė, pagerbdama Kudirkos giesmę atsistojimu.
Taigi V. Kudirkos „Tautiška giesmė” Lietuvos himnu pripažinta dar iki Lietuvos valstybės atkūrimo. Vėliau, 1917-1918 m., dėl jo tinkamumo buvo kilusi diskusija: vieniems nepatiko žodžiai, kitiems muzika, bet ji greitai užgeso. „Tautiška giesmė” giedota iki 1950 m. liepos mėn. vidurio, po to ji uždrausta. Draudžiamuoju laikotarpiu (1950-1988 m.) Lietuvos himnas tapo tautinio pasipriešinimo totalitariniam režimui simboliu. Dažniausiai jis buvo giedamas įvairių švenčių metu šeimose ir nedideliuose patikimų žmonių susibūrimuose. Yra žinoma, kad himnas įvairiomis progomis buvo giedamas tremtyje.
1956 m. Lietuvos himnas buvo sugiedotas per Vėlines Kaune. Apie 1977 m. Lietuvos himnas buvo sugiedotas Kernavėje per Jonines. Nepaisant draudimų, Lietuvos himnas vis dažniau buvo giedamas viešose vietose: 1987 m. rugpjūčio 23 d. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje skambėjo „Lietuva brangi” ir himnas, 1988 m. vasario 14-ąją himnas jau skambėjo Kauno arkikatedroje, vasario 16-ąją - Katedros (Gedimino) aikštėje Vilniuje.
Visuomenė vis stipriau jautė laisvėjimo dvasią. 1988 m. birželio 14-ąją atgimstančioje Lietuvoje masinėmis manifestacijomis buvo paminėta tremties diena. Katedros aikštėje susirinkusi minia sugiedojo „Tautišką giesmę”. 1988 m. liepos 9 dieną Vingio parke su pakilimu buvo sugiedota „Tautiška giesmė”, tapusi Sąjūdžio mitingų pagrindine giesme. Kaip ir vėliava, Lietuvos valstybės himnas oficialiai patvirtintas 1988 m.
Maironis: Tautinio Atgimimo Poetas
O vis dėlto nuo pirmųjų Maironio poezijos knygų pasirodymo 1895 metais skaitytojams ir jauniesiems veikėjams buvo aišku, kad atėjo daugiau negu didelis poetas. Iškilo ir lietuvių tautos atgimimo šauklys bei vėliava. Įspūdingai šį poveikį jau tada užrašė J. Tumas Vaižgantas, perskaitęs Maironio poemą "Tarp skausmų į garbę": "Kas buvo pergalvota, kas neaiškiai jausta, staigiai ėmė tenėti, tvirtėti, valiai pritariant, be jokių samprotavimų ir svyravimų". (Jonas Maironis-Mačiulis, p. 110). Toliau šioje knygoje skaitome: "Teiravaus ir kitų, kokio jie įspūdžio yra prityrę, beskaitydami pirmąją Maironio poemą. Visi vienodai sakės buvę pagauti, patraukti, įkaitinti. Karšta tėvynės meilė, žėrinti kone iš kiekvieno puslapio, daugybė jausmo . . . visų širdis veikė gerai, minkštino jas ir graudino" (p. 111-112).
Tarp tokių jaunų poemos skaitytojų buvo ir Šatrijos Raganos Viktutė, kuri taip išsakė savo jausmus to pat vardo kūrinyje: "... gražiausios poemos vietos skamba ir skamba man ausyse, lyg muzika, lyg daina". Tad pagrįstai Vaižgantas savo monografijoje padarė išvadą, kad Maironiui "priderėjo darbo vainikas už obalsius, kuriais vadovavomės kovoje su mūsų priešininkais" (p. "Jei Basanavičiui ir Kudirkai priklauso garbė, kad jie atgimimo darbą yra pradėję, tai tas, kas žino, kokia buvo anais laikais Lietuva, turės pripažinti, kad labiausiai ją paveikti galėjo toks asmuo, kaip Maironis". O jau arčiau į mūsų laikus Pranas Naujokaitis savo "Lietuvių literatūros istorijoje" štai kaip nusako "Pavasario balsų" autoriaus nuopelnus lietuvių tautai: "Maironis tampa ne tik epochos idealų reiškėju, bet ir pats kuria epochą" (t. I, p.
Tarptautinėse enciklopedijose ir leksikonuose, kur tik rašoma apie Maironį, visur pažymimas jo vaidmuo, kaip tautinio atgimimo poeto ir pranašo. Anot jo, "Maironis idealizavo feodalinę Lietuvos praeitį, mėgino sutaikinti klasinius prieštaravimus Lietuvoje, kėlė į padanges buržuazinę nepriklausomybę". Visa tai, aiškinant Maironį, - sakė Sniečkus 1948 metais, - reikia atmesti (žr. kolektyvinį rinkinį: Maironis, Brooklynas, 1963 metai, p. Kaip atsitiko, kad Maironis taip perskverbė tautą, - kai kas ėmė šaukti apie jo hegemoniją? Naujosios kartos poetas Faustas Kirša net 1924 m. skundėsi: "Mūsų visuomenė dar maironinė".
Pagrindiniai šios programos punktai jau glūdi nepaskelbtoj poemoj "Lietuvoj". Tėvynės meilė: "Myliu aš tave, brangi šalelė". Lietuvos istorija: "Atsimenat, rasit, Palemono žmones". - Ta praeitis (praeiga) "milžinus davė". Maironiui, kaip ir Vincui Kudirkai, Lietuvos praeitis, jos istorija yra stiprybė, kuri turi prikelti miegančią šalį: "Prikelkim Gedimino tėvynę!" - "Laisvė praeityje Maironiui tampa istorinės ateities laisvės laidas" (V. Zaborskaitė: Maironis, p. 120). Kaip jau matėme, "Lietuvoj" jis prašė: "Išgelbėk, Tėve, iš globos Rusų".
Maironio Poezijos Bruožai
Visos šios idėjos ir vizijos būtų galėjusios virsti teorija ar pasilikti siaurame rate, jeigu Maironis nebūtų jų įvilkęs į savo poezijos rūbą. Anais laikais buvo ir daugiau poetų, kurie rašė patriotinėmis temomis, bet jie nebuvo tokie geri kaip Maironis. Ten, kur jis geras, jis yra kone tobulai geras. Tas iš paviršiaus toks santūrus, korektiškas ir mandagus vyras savo dvasioje buvo lyg koks žaizdras - su savo audromis, kentėjimais, nusivylimais, svajonėmis ir Lietuvos ateities viltimis.
Antras dalykas, kuris ypač iškyla iš paskiausių Maironio kūrybos nagrinėjimų, yra šisai: tos poezijos, iš pirmo žvilgsnio tokios lengvos, skambios, aiškių aiškiausiai suprantamos ir tiesiogiai tave veikiančios, autorius yra savo meno meistras - formos, struktūros, niuansų, melodijos, spalvos, vaizdo. Kaip galima susivokti iš pirmųjų Maironio bandymų, tas meno ir kalbos apvaldymas jam nebuvo lengvas. Savo kūrinius jis su kiekviena laida taisė ir gerino, kai kuriuos ir kiaurai perdirbo: "Tarp skausmų į garbę" išaugo į "Jaunąją Lietuvą".
Ir reikia tarti, kad šiame triūse Maironiui sekėsi - naujos versijos ar net smulkūs pakeitimai eilėraštį pakeldavo. Lygia dalia Bernardas Brazdžionis, redaguodamas septynioliktą "Pavasario Balsų" laidą (1952), grąžino pluoštą Maironio pakeistų žodžių, nes tos eilutės ne tik mums "širdyje prigiję, bet ir autoriui artimesnės, charakteringes-nės" (p. 280).
Vienaip ar antraip tu į jį bežiūrėsi, "Vakaras ant Keturių Kantonų ežero" yra vienas iš gryniausių mūsų lyrikos kūrinių ir formos, ir išgyvenimo prasme. Su ežero bangavimu suderintas viso eilėraščio ritmas - jį skaitydami, pasijuntame, lyg patys liūliuotume ant vilnių. Eilėraštis "Nuo Birutės kalno" yra pavyzdys, kaip poetas savo sielos audras taip didingai ir natūraliai sulieja su gamtos, Baltijos, audromis.
Maironis Tautos Atmintyje
Matėme, kaip ano šimtmečio gale Maironis uždegė Vaižgantą, Šatrijos Raganą ir kitus. "Muzikas Stasys Šimkus . . . organizavo jaunimo chorą. Be kitų, mokėmės Maironio dainų. Pvz. "Kur bėga Šešupė". Suvalkiečiams tai jau beveik regioninio patriotizmo himnas. Aukštaičiai, kurie nežinojom nei kaip ji atrodo, nei kaip vingiuoja -bėga, "Šešupę" priėmėm, kaip lietuvišką budėjimą, himnišką dvasios pakilimą.
Taip Šešupė, Dubysa, Nevėžis ir kitos vietos Lietuvoje iš po Maironio plunksnos išėjo, lyg stebuklingos upės, kurias norėjai pamatyti, lyg užburtus vandenis, ar žavinčius slėnius ir Šatrijos kalnus. Tarp tų dainų buvo ir Maironio. Konkrečiai neatsimenu jo lyrikos tuose sąsiuviniuose mūsų kaime, Didžiuosiuose Šelviuose, tad prisišauksiu liudininką iš kito Lietuvos šono - Balį Sruogą. Maironis tapo "priebėga ir stiprybė" tautos nelaimių laikais. Jau esu kalbėjęs, kaip Vilniuje neseniai Aušros Vartuose ir bažnyčioje didingai skambėjo Maironio giesmės.
Kaune būtinai turėjau užbėgti į baziliką, prie kurios palaidotas Maironis - netoli nuo vyskupo Valančiaus. Mane sugraudino, kai pamačiau, kad Maironio antkapis viršuj apdėtas smulkomis, žydromis, tokiomis mielomis gėlutėmis. Tik keli akmenys beliko iš Maironio gimtojo namo Pasandravyje (Šiluvos vis., Raseinių aps.).
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite, kodėl lietuvių tauta yra ypatinga ir verta didžiuotis!
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- Efektyvi mankšta su kamuoliu nėštumo metu: pratimai ir jų stebuklinga nauda
- P. Mažylio Gimdymo Namai Kaune: Gydytojų Komanda, Klientų Atsiliepimai ir Naujausios Paslaugų Naujinimai