Visuomenėje nuolat svarstomas pilietybės klausimas. Knygoje „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt: pilietybės išsaugojimo pagrindai ir argumentai“ teisės mokslų daktarė, advokatė, JAV ir Lietuvos pilietė dr. Regina Gytė Narušienė rašo apie pilietybės reikšmę, svarbą, sudėtį, trūkumus ir galimybes. Aštuonerius metus dr. R. G. Narušienė buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė, dalyvavo Seimo ir JAV lietuvių bendruomenės komisijos veikloje. Turėdama teisinį išsilavinimą, Lietuvos valstybingumo atkūrimo laikotarpiu ji savo žiniomis dalijosi su valdžios atstovais, būdama aktyvi JAV politikos atstovė, stengėsi daryti įtaką Lietuvos labui ir užjūryje.
Su leidiniu kviečia susipažinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centras. Dr. R. G. Narušienę kalbina Nacionalinės bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų departamento Lituanistikos skyriaus vyriausioji metodininkė-tyrėja dr.
Ką šiandien reiškia būti lietuviu?
„Lietuviais esame mes gimę“, kažkada rašė XIX a. poetas, publicistas bei visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Būtent ši frazė atspindi, kad tautybę įgauname vos gimę. Būti lietuviu reiškia gerbti, puoselėti, bei skleisti savo gimtąją kalbą, garsiai ir drąsiai šnekėti apie tautos istoriją, ginti savąsias žemes, puoselėti tradicijas ne tik čia, Lietuvoje, bet ir svetur. Šių dienų jaunas žmogus kartais net nesusimąsto, kiek mūsų tautiečiai turėjo iškęsti, dėl mylimosios žemės, kad ši būtų laisva. Tik minėdami valstybines šventes trumpam prisimename. Kiekvienas turėtų susimąstyti, ką būtent jam reiškia būti lietuviu. Lietuvis turi puoselėti gimtinės paveikslą ir jo neužmiršti. Gamta yra vienas iš aspektų dėl kurio žmogus ilgisi Tėvynės.
Sausio 15-oji yra svarbi data mūsų valstybės XX a. istorijoje - prieš 90 metų Lietuvos remiami sukilėliai užėmė Klaipėdą; buvo drąsiai atstatytas istorinis teisingumas - prisijungta nors dalis Mažosios Lietuvos. Kartu tai yra ir Jurgio Zauerveino (1831-1904) gimimo diena. Jam esame dėkingi už labai svarbų lietuvybės palaikymą tautinio atgimimo pradžioje; už tautinės tapatybės žadinimą Klaipėdos krašte, dėkingi ir už giesmę „Lietuviais esame mes gimę“. Toji moralinė skola turi būti paverčiama konkrečiais pagarbos, istorinės atminties ženklais.
Paminklas Jurgiui Zauerveinui Klaipėdoje
Galima pasidžiaugti, kad prieš porą metų Klaipėdos centre, prie Liepų g. namo nr. 5 iškilo paminklas Jurgiui Zauerveinui - granite iškaltas įžymiojo kultūrininko siluetas ir minėtos giesmės pradžios ketureilis, tik žodį „lietuviais“ pakeitus į originalą - „lietuvininkais“ - mūsų tautiečių savivardu Mažojoje Lietuvoje. Paminklo autorius - klaipėdietis skulptorius Gintautas Jonkus. Čia keliautojas dažnai apsistodavo, susitikdavo su lietuvių šviesuoliais, tautinės savimonės žadintojais. Tarp jų buvo ir Jonas Basanavičius.
Įvertinęs mūsų bičiulio nuopelnus, tautos patriarchas dar gyvam J. Zauerveinui esant, ėmė ruošti spaudai jo raštų rinktinę, o vėliau parašė ir biografinę apybraižą. Šį kruopštų darbą užbaigė 1921-siais metais, plačiai panaudojęs poeto dienoraščius. Deja, likimas rankraščiui nebuvo palankus: keliavo jis nuo vieno leidėjo prie kito, tiems tada jau terūpėjo ne moraliniai tautos įsipareigojimai, bet pelnas. Tačiau nepražuvo per visas valstybės negandas, o savo valandos sulaukė Vilniaus universiteto bibliotekoje. Knyga dienos šviesą išvydo po 80 metų, pažymint Jono Basanavičiaus 150-ies metų gimimo sukaktį. Tuo pasirūpino profesorius Domas Kaunas, dar papildęs tekstą išsamiais paaiškinimais.
Didis lietuvių tautos bičiulis, poetas ir publicistas J. Zauerveinas gimė 1831-siais Hanoveryje, vokiečio evangelikų liuteronų kunigo šeimoje. Dvasiškių būta ir jo tolimesnių protėvių tarpe; net iki Martyno Liuterio laikų. Vaikystę praleido Gronau miestelyje. Studijavo Getingeno ir Vienos universitetuose, tačiau mokslų nebaigė, susižavėjęs pasaulio tautų kalbomis. Daug keliavo po Europą, buvojo ir Šiaurės Afrikoje, Mažojoje Azijoje. Visur su žmonėmis bendraudavo to krašto kalba. Turėjo savitą kalbos mokymosi metodą: nepradėdavo nuo gramatikos studijų, bet stengdavosi apčiuopti kalbos struktūrą, jos ypatumus. Čia labai praversdavo gyvi pašnekesiai, kuriems niekada nepraleisdavo progos. Neįtikėtina, bet, J. Basanavičiaus apskaičiavimu, per savo gyvenimą J. Zauerveinas išmoko apie 70 kalbų, o susikalbėti galėjo ir visais dviem šimtais.
Jurgio Zauerveino asmenybė peržengė visas to meto įprastines veiklos bei interesų raiškos ribas. 1857-siais jis pradėjo bendradarbiauti Biblijos draugijoje, įsikūrusioje Londone. Vertė į įvairias kalbas Šventąjį Raštą, redagavo kitų vertimus. Šią jo veiklą Getingeno universitetas įvertino garbės daktaro diplomu. Kaip tikras pasaulio pilietis Zauerveinas neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, sakydamas „ne gyvenu ten ir ten, bet būnu“. Laikas nuo laiko lankydavosi jam mielose vietose: Norvegijos kalnų kaimeliuose, pas sorbus ir lūžitėnus Vokietijoje, pas lietuvininkus Mažojoje Lietuvoje.
Lietuviškai J. Zauerveinas pramoko Gronau miestelyje, susipažinęs su tenykštėje gamykloje dirbusiais keliais lietuvininkais. Mažojoje Lietuvoje ėmė lankytis nuo 1877-ųjų; ypač pamėgo gražiąsias vietas palei Šešupę, Pilkalnio apylinkėse. Neliko abejingas vietinių gyventojų vargams ir rūpesčiams. Jo akyse vyko sparti krašto germanizacija, gujant lietuvių kalbą iš mokyklų. J. Zauerveinas ėmėsi organizuoti lietuvininkų deputacijas pas kaizerį Vilhelmą I. Taip pat ir rašyti straipsnius apie prigimtines tautos teises į lietuviškus laikraščius - Šerniaus leidžiamą „Lietuvišką caitungą“, Einaro - „Naująjį keleivį“, Mauderodės - „Naująją lietuvišką caitungą“. Pateikdavo ten ir eilių, kad pabrėžtų lietuviškos kalbos grožį.
J. Zauerveino Įtaka Tautiniam Atgimimui
Ryžtinga J. Zauerveino laikysena, jo idėjos formavo Jono Šliūpo, Martyno Jankaus, Vydūno, kitų pirmųjų lietuvių tautinio atgimimo epochos šauklių pasaulėžiūrą. Jo įtakoje 1879 m. J. Zauerveinas bendradarbiavo su profesoriumi Fridrichu Kuršaičiu, padėjo jam rengti „Lietuvių kalbos žodyną“, o Jono Basanavičiaus paskelbtoms dainoms parašė ir išspausdino vokiškus komentarus. 1882 m. jis parengė ir išleido „Lietuvių kalbos chrestomatiją“, kurioje nemažai ir Kristijono Donelaičio kūrybos pavyzdžių. Tais pat metais J. Zauerveinas iškėlė idėją įkurti lietuvišką mokslo organizaciją; tai ir buvo padaryta kiek vėliau, 1885 m. įsteigus „Birutės draugystę“.
J. Zauerveinas suprato ne tik kalbos, bet ir etninės kultūros vertę. Jo žodžiais, išsaugoti senoviniai papročiai - kiekvienos kultūringos Europos tautos pasididžiavimas. Savo dienoraštyje jausmingai aprašė tai, ką buvo pasiūlęs Lazdynų apylinkės kaimo žmonėms - ogi pasirėdyti senoviniais rūbais: „Lietuvaitės atrodė tuomet kaip vaikštinėjančios pavasario gėlės. Džiaugsmas ėmęs matant, kad kelios moterys senukės, viena net 84 metų, buvo atėjusios iš toli susirinkiman su savo marginėms apsirėdžiusios, kad pamačius savo jaunystės drabužius tarsi iš numirusių atsikėlusios ir beveik iš džiaugsmo verkusios, matydamos savo jaunų dienų parėdus šviesiame dangaus ore švitėjant ir juos gerbiant. Viena buvo su „kyku“, kita su „nuometu“, dar kitos su „muturu“, kita su „raiščiu“ ant galvos - vis tai parėdai, kurie iki tol skrynioje gulėjo ir tik iš Donelaičio eilių žinomi buvo, dabar vėl viešai pasirodė“.
Beje, J. Zauerveino paminėta marginė išties yra labai senoviška tautinės aprangos dalis. Tai didelė skara, 4 mastų ilgio, ir vieno - pločio. J. Zaurveino - mažų tautų bičiulio ir užtarėjo - mintis šiandien aktualizuoja globalizacijos procesai. Ir jos svarbios ne tik lietuviams. Štai Norvegijoje, kur 1904 m. nutrūko J. Zauerveino gyvybė.
„Aušra“ ir Tautinio Sąmoningumo Skatinimas
Istoriografijoje „Aušra“ paprastai laikoma kultūrinio pobūdžio leidiniu, nes joje dominavo straipsniai apie lietuvių kalbos grožį, originalumą ir šventą lietuvių pareigą tą kalbą puoselėti. Bet „Aušroje“ lietuviai taip pat buvo skatinti prisiminti kadaise turėtą savą suverenią valstybę. Taip buvo ugdomas vienas svarbiausių valstybingumo elementų - tauta. Aušrininkai skatino suvokti apibrėžtą lietuvių etnografinę teritoriją - kitą ne mažiau svarbų valstybingumo elementą. Tai liudijo apie naują politinę lietuvių orientaciją. Renginį pristatęs Bibliotekos direktorius Sigitas Narbutas kalbėjo apie „Aušros“ reikšmę. Anot jo, nuo mokyklos laikų mes mokėmės apie „Aušrą“, tačiau kartais sunku jaunai kartą paaiškinti jos tikrąją reikšmę, kaip to meto šviesuomenė kūrė nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tenka stebėtis, kaip žmonės, neturėdami tokių sąlygų, kokias dabar turime, gebėjo įžvelgti tautos jėgą, sutelkti negausius finansinius išteklius, išleisti ir platinti laikraštį.
Pasak istoriko dr. Česlovo Laurinavičiaus, norint įvertinti „Aušros“ reikšmę, nepakanka apsiriboti vien XX a. įvykiais. Tenka apžvelgti praeitį ir ateitį, ieškoti genezės. Lietuvių valstybingumo užuomazgų prielaidų jau galima rasti XVIII a. viduryje. „Kai skaičiau „Aušrą“, man, kaip istorikui, kilo dviprasmiškos mintys. Savęs klausiau, kur šito laikraščio unikalumas?“ - kalbėjo Č. Laurinavičius. Straipsnių autoriai negailėjo pagyrų ir skambių žodžių. „Aušrą“ vadino manifestu, epochos didžiausiu įvykiu Lietuvos istorijoje, padėjusiu kertinius akmenis lietuvybei. Kodėl jai tokios liaupsės? Ar verta tai vadinti manifestu?
Lenkų istorikai taip pat teigiamai vertino „Aušrą“, kaip atgimimą, bet kartu priekaištavo, kad lietuviai laikėsi nuostatos prisitaikyti, ieškoti kompromisų su Rusija. Tad kur glūdi tas „Aušros“ ypatingumas, esminis grūdas, tikroji vertė, istorinis impulsas? Tai yra kompleksas veiksmų. Neabejotinai, kad tai išsilavinusio, gyvenusio Bulgarijoje, todėl turėjusio platesnį akiratį, nei vietiniai inteligentai, dr. Jono Basanavičiaus nuopelnas.
Pagrindinės „Aušros“ Idėjos
- Lietuvių kalba yra neginčijama vertybė, garbė ir tautos istorija. Kalbai bandyta suteikti dieviškąjį turinį.
- š kas šriftas yra neatskiriama lietuvių kalbos dalis, būtina sąlyga, nes nėra rusiškų raidžių išreikšti lietuviškiems žodžiams. Rusiškomis raidėmis neįmanoma rašyti lietuviškų tekstų.
- Asimiliavimas ir asimiliavimasis yra blogis. Lietuviai yra tokie pat žmonės kaip ir kitų tautų atstovai, turintys teisę į savo kalbą, papročius, kultūrą. Mokyklose vaikai turi teisę mokytis lietuviškai.
- „Aušra“ apibrėžė etnografinę Lietuvos teritoriją kaip vientisą tautos erdvę, o ne kaip atskiras gubernijas.
- Kova su asimiliavimu - lenkinimu, rusinimu.
„Aušra“ naujai pažvelgia ir į Mažosios Lietuvos, kaip sudėtinės Lietuvos dalies, svarbą. Klaipėda yra uostas, išėjimas prie jūros yra ypatingos svarbos dalykas tautai. Jonas Šliūpas rašė, kad nieko neišmanome apie laivų statybą ir esame tamsūs. Paminėtinas ir Jurgis Zauerveinas (Georg Sauerwein) - švietėjas, mažos tautelės sorbų kilmės poliglotas, filosofijos daktaras, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, publicistas, poetas. Atsikėlęs į Klaipėdą iš Vokietijos, jis labai daug nuveikė lietuvių kultūros plėtrai. Lyg antruoju himnu tapo jo giesmė „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.“ Susižavėjimas lietuvių kalba paskatino J. Zauerveiną kovoti už lietuvių kalbos teises. Jis reiškėsi lietuvių spaudoje, bendravo su Didžiosios ir Mažosios Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, lietuviškai parašė daugiau kaip 300 eiliuotų kūrinių. Jo indėlis Lietuvai buvo ir politinis - sąsajos su Anglija, Norvegija, kurios siekė silpninti Vokietijos grėsmingas pozicijas pasaulinėje politikoje.
Taip buvo išryškinti kitų šaliu tarpusavio interesai, kurie sudarė prielaidas stiprinti Lietuvą. J. Basanavičius per J. Zauerveiną palaikė ryšius su Anglija ir Rusija. Visa tai rodo, kokia trapi, priklausoma nuo geopolitikos yra Lietuva. J. Basanavičius „Aušroje“ įkvėpė ir skleidė tautinės demokratijos principus. „Aušra“ diegė lietuviams pasitikėjimą, kūrė mentalinį lauką ir savasties suvokimą: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais norime ir būt.“ Buvo suvokta, kad lietuviai gali kurti savo Tėvynę.
Stasio Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“
Neoficialus Mažosios Lietuvos himnas ir rimčiausiais, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, pretendentas į Lietuvos himną. Taip, tai kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943) daina „Lietuviais esame mes gimę“, sukurta ir su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“ išleista Peterburge, 1912 metais.
Tikriausiai visi žinome, jog V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir melodija buvo išspausdinti 1898 metais šeštame „Varpo“ numeryje. Melodijos amžiumi „Tautiška giesmė“ yra tikrai vyresnė už S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, tačiau jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio tapsmo daina kelias yra ilgesnis.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais. Pasirašinėdamas pseudonimais Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., jis rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais. Dabar atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas.
Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą. Vėl nenurodant autorystės minima, jog J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje 1906 metais atliko keletą dainų, o daina pagal šias eiles buvo tiesiog ypatinga. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles.
Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“! Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo. Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu. Tačiau jos visam laikui liko greta.
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite, kodėl lietuvių tauta yra ypatinga ir verta didžiuotis!
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- Demar batai vaikams: geriausi modeliai, išsamios apžvalgos ir tikri pirkėjų atsiliepimai
- Kaip Pasigaminti Saugias ir Natūralias Klijukų Namų Sąlygomis Kūdikiui – Lengvi Receptai ir Vertingi Patarimai