Neoficialus Mažosios Lietuvos himnas ir rimčiausiais, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, pretendentas į Lietuvos himną - daina „Lietuviais esame mes gimę". Taip, tai kompozitoriaus ir dirigento Stasio Šimkaus (1887-1943) daina, sukurta ir su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“ išleista Peterburge, 1912 metais.
Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjo, poeto, poligloto Georgo Sauerweino (Jurgis Zauerveinas, 1831-1904) eilėraštis „Lietuv’ninkai mes esam gimme“ pirmą kartą buvo išspausdintas laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“, kurioje bendradarbiavo J. Zauerveinas, kalendoriuje - 1884 metais.
Jurgis Zauerveinas gimė 1831 m. sausio 15 dieną Vokietijoje, evangelikų liuteronų pastoriaus šeimoje. Jis mirė 1904 m. gruodžio 16 dieną. Palaidotas J.Zauerveinas Gronau mieste Vokietijoje. J.Zauerveinas - žinomas poliglotas (mokėjo 62 kalbas), poetas, engiamų tautų teisių gynėjas. Eiles rašė daugiau kaip 30 kalbų.
Pasirašinėdamas pseudonimais Girėnas, Pilėnas, Rukšnaitis, Silvatikus ir kt., jis rašė lietuviškos tematikos eiles, straipsnius, knygas lietuvių kultūros klausimais. Dabar atrodo, jog šios eilės ieškojo būdų tapti daina ir tam rinkosi simbolines datas.
Užfiksuota, jog daina pagal šias eiles buvo dainuota „Birutės“ dešimtmečio šventėje Tilžėje 1895 metų vasario 17 dieną, tačiau melodijos autorius liko nežinomas. 1896 metų vasario 16 dieną „Birutės“ šventėje vargonininko V. Nacevičiaus (1875-1943) vadovaujamas choras atliko jo šiuo tekstu sukurtą dainą. Vėl nenurodant autorystės minima, jog J. Gruodžio vadovaujamas choras Mintaujoje 1906 metais atliko keletą dainų, o daina pagal šias eiles buvo tiesiog ypatinga.
Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles. Tačiau išpopuliarėjo tik 1908 metais sukurta ir 1912 metais Sankt Peterburge išleista Stasio Šimkaus daina, Kaune atlikta „Dainos“ draugijos koncerte 1911 metais - caro valdininkai ją laikė „blogesne net už „Marselietę“!
Įkvepiantis tekstas ir uždeganti muzika lėmė, jog S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“ dar Nepriklausomybės išvakarėse buvo giedamas kaip himnas, kartu su V. Kudirkos „Tautiška giesme“, kuria koncertą pradėdavo, o S. Šimkaus daina - užbaigdavo.
Lietuvos respublikos himnu tapo V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ - ji buvo senesnė ir daugelio jau laikyta himnu. Tačiau jos visam laikui liko greta.
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkė Aušra Strazdaitė-Ziberkienė Mažosios Lietuvos himno autorius Jurgis Zauerveinas. 1877-1898 m.lankydavosi Mažojoje Lietuvoje. Mažosios Lietuvos labui dirbo apie 21 metus. Lietuviškai parašė apie 300 eiliuotų kūrinių. Eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ pirmą kartą išspausdintas laikraštyje „Lietuviška Ceitunga“ 1879 metais Tilžėje.
Muziką eilėms sukūrė kompozitorius S.Šimkus 1908 m. Mums labiau žinomas sutrumpintas, visai Lietuvai pritaikytas variantas. Jame „lietuvininkus“ atitinka „lietuviai“, o pavadinimas - „Lietuviais esame mes gimę“.
Jurgis Zauerveinas Mažojoje Lietuvoje gyveno apie 1874-1898 m. - 25 metus su pertraukomis. Su lietuvininkais ir jų kalba susipažino dar gimnazijos laikais, kai šie atvykdavo dirbti į Vokietiją, į Gronau fabrikus. Atvykęs į Mažąją Lietuvą ir čia pagyvenęs, gerokai pramoko lietuvių kalbą, ja susižavėjo, pamilo žmones, jo dėmesį patraukė vietinių gyventojų rūpesčiai.
Bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, įsitraukė į lietuvių tautinę ir politinę veiklą ir bendradarbiavo apie 20 metų. Dalyvavo 1890 m. įkurtos Lietuviškos konservatyvų skyrimo draugystės veikloje. 1879 m. ir 1881 m. buvo Klaipėdos apskrities kandidatas į Prūsijos karalystės landtagą. 1881 m. kandidato priešrinkiminį žodį „Broliai lietuvininkai!“ aptinkame laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ (1881, saus. 11, p. 3.).
Jo dėka 1879 m. J. Zauerveinas daug rašė įvairiais klausimais: apie prigimtines žmogaus teises, žadino lietuvių nacionalinį orumą, kėlė kultūrines, socialines, tautines problemas, taip pat rašė filologinio pobūdžio publikacijas. Jas siuntė Mažosios Lietuvos laikraščiams. Daugiausiai publikacijų, eilėraščių išspausdino „Lietuviška ceitunga“ („Lietuwiszka ceitunga“), taip pat „Tilžės keleivis“ („Tilžės keleiwis“), „Nauja lietuviška ceitunga“ („Nauja lietuwiszka ceitunga“). „Nemuno sargas“, („Niamuno sargas“) dažnai perspausdindavo kitų laikraščių straipsnius, tačiau šio laikraščio yra išlikęs tik vienas numeris.
1882 m. kovo 21 d. laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ kėlė mintį, kad lietuvių šviesuoliai turėtų leisti tautinius laikraščius, burtis į kultūrines draugijas, taip saugotų savo tautiškumą, kovotų su Lietuvos rusifikacija, germanizacija. Pats aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautinės draugijos „Birutė“ (įkurta 1885 m.) veikloje, buvo jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas.
Labai svarbiu laikomas J. Zauerveino pranešimas „Apie atgaivinimą lietuviškos kalbos“, skaitytas 1887 m. „Birutės“ draugijos susirinkime. Jis buvo publikuotas „Tilžės keleivyje“ (1894, birž. 23, liep. Daktaras J. Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose pasekmes. Tokia publikacija „Vėl pagonai“ buvo išspausdinta per keletą „Lietuviškos ceitungos“ numerių (1881, rugs. 13, p. 3-4; 1882, kovo 28, bal. 4, 25, p. 1). Straipsnyje „Kalbos dalykai“ kalbėjo apie būtinumą mokyti vaikus gimtąja kalba („Aušra“, 1883 m. Nr. 2, p. 25-28; Nr. 3, p.
Savo nusivylimą dėl lietuvių tautinio sąmoningumo jį puolantiems oponentams griežtai išsako rašinyje „Girėno apsirokavimas su savo bei Lietuvos lietuviškais neprieteliais...“, „Naujoje lietuviškoje ceitungoje“ (1896, liep. 7, rugp. 4, 7 priedas; 1897, saus. J. Zauerveinas dažnai prie publikacijų pridėdavo eilėraščių, taip tarsi išryškindamas savo nuostatas, idėjas, kurias norėjo pasakyti: „Žmoniu gimines ir kalbos yr' nu pono Dievo“, „Kaip juokdinas žmogus be motinos kalbos“, „Užtarims lietuviškos giminės: „Dar šim kampe lietuv'ninkai! ...“ („Lietuviška ceitunga“, 1879, rugp. 19, rugs. 9; 1882, saus.
„Kaip dyvinay man judin širdį…“, „Lietuvninkai, žiūrėkit tikt!…“, „Lietuvninkus aš myliu taip…“, „London mieste yr' daug žmonių …“, „Lietuva ant visados…“, „Mieloji Lietuva“ („Tilžės keleivis“, 1894, liep. 14, 18) - taip eilėmis apdainuodavo Lietuvos praeitį, gamtą, upes, ypač Nemuną, žmones, kalbą, tradicijas, išliedavo savo asmeninius jausmus, išgyvenimus. Iš viso parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių. Dauguma jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis.
Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ (rugs. 23, p. 6) paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ („Lietuv'ninkai mes esam gimme“), kuris laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir gausybę kartų buvo perspausdintas anksčiau ir šiais laikais įvairaus pobūdžio leidiniuose.
Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Stasio Šimkaus parašyta melodija buvo siūlomas ir kaip oficialus Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu netapo, o šiandien labiau žinomas sutrumpintas variantas, tačiau populiarumo neprarado, tik žodis „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“ ir pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“.
Daugumą J. „Apie ragana. Kelauninka Jona. Vaikinas ir stebuklas“ / [sudarė ir vertė Domininkas Tomas Bačkauskas. „Lietuwiu kalendros metui…“ - 1913, 1915. „Naujos lietuwiszkos kalendros metui…“ 1914. „Vieversėlio dainos visokiuose kraštuose užrašytos“ / A. Adata [Antanas Macijauskas]. J. Zauerveinas pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ hegzametru sukūrė epinę poemą „Nemunyčiai“, tačiau tuo metu ji nebuvo išspausdinta.
Tautinę baladę „Macilėnas ir Gražina“ galime skaityti iki mūsų laikų išlikusioje 1885 m. „Aušroje“ (Nr.12, p. Daktaras J. Zauerveinas žinomas kaip Biblijos vertėjas į įvairias kalbas, tačiau galime rasti ir jo į lietuvių kalbą verstą Williamo Shakespeare’o „Hamleto“ fragmentą, spausdinamą laikraštyje „Lietuwiszka ceitunga“: „Hamleto susikalbėjimas su savim“ (1880, vas. 24, p. 3), „Hamleto priežodis apie bjaurujį svietą“, „Graudenimas iš „Hamleto“ (1881, vas. 8, p. 3).
Laikraštis „Aušra“ spausdino poetų romantikų ir jų priešininkų literatūrinę polemiką, kurioje dalyvavo ir J. Zauerveinas. Paminėtinas straipsnis Silvatiko slapyvardžiu „Medega ir dvasė“ (1886, Nr. 1, p. Jis gerai suprato etninės kultūros vertę - tradicijas, papročius, skatino dėvėti tautinius drabužius ir tuo didžiuotis.
Išleido knygelę apie lietuvių tautybę ir lietuvių tautinius drabužius „Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht“ (1894 m.). Skatindamas išsaugoti lietuvių kalbą pasitelkiant tikėjimą, kartu su V. Virtualią kelionę po J. Zauerveino palikimą portale epaveldas.lt baigiame paties Jono Basanavičiaus knygoje „Prie historijos musun rašybos“ (1899, p. Peržiūrėjus bibliografinius įrašus, susijusius su J. Zauerveinu, kelionę po senąją spaudą galima pratęsti portale ibiblioteka.lt.
Georg Sauerwein / MELC ; red. R. Dragenytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-01-11]. Kaunas, D., Kšanienė, D. „Birutė“ : [draugija] / red. S. Tutlys. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-01-08]. Kšanienė, D., Pviliūnas, L. Georgas Julius Justus Sauerweinas. Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-01-12]. Matulevičius, A. Mažoji Lietuva. Mažosios Lietuvos enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-01-12]. Vilius Klavaitis / red. T. Paulauskytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija [interaktyvus] [žiūrėta 2021-01-08].
Sauerwein Georg (Georgas Záuerveinas, Jurgis Záuerveinas), tikr. vardai Georg Julius Justus 1831 01 15Hannover 1904 12 16Oslas (palaidotas Gronau, Vokietija), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, poetas. 1873 baigė Göttingeno universitetą (studijavo teologiją, filosofiją, kalbas). Mokėjo apie 60 kalbų. Dirbo Göttingeno bibliotekoje, vertė Bibliją į įvairias kalbas. Apie 1874-98 (su pertraukomis) gyveno Mažojoje Lietuvoje. Dažnai lankėsi Stalupėnuose, Šilininkuose, Klaipėdoje, Tilžėje, Ragainėje. 20 metų rūpinosi lietuvininkų reikalais, skleidė lietuvybę, gynė lietuvių kalbos teises. Buvo lietuvių tautinės ir politinės veiklos vienas pagrindinių vadovų.
1879 ir 1881 Klaipėdos apskrities kandidatas į Prūsijos karalystės landtagą. 1898 Tilžės-Lankos apskrities lietuvių kandidatas į Vokietijos Reichstagą, Prūsijos landtagą, bet išrinktas nebuvo. Aktyviai dalyvavo Birutės draugijos (įkurta 1885; jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas) ir Lietuviškos konservatyvų skyriaus draugystės (įkurta 1890) veikloje. Siekė atgaivinti lietuvių kalbą tikybos pagrindu, todėl sumanė kurti šventadienio mokyklas ir jose lietuvių vaikus mokyti tikybos. Ragino mokytojus išlaikyti lietuvių kalbą. Bendradarbiavo Aušroje. Sukūrė daugiau kaip 300 eilėraščių (Jaunųjų lietuvininkų giesmelė, Lietuviškoji giria, Lietuva ant visados, Lietuviais esame mes gimę ir kitų), epinę poemą Nemunyčiai, baladę Macilėnas ir Gražina.
Daugumą G. Sauerweino eilių išleido V. Kalvaitis, eilėraštis Lietuviais esame mes gimę (muziką 1910 sukūrė S. Šimkus) tapo neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu. L: J. Basanavičius Medega d-ro Jurgio Sauerweino biografijai Vilnius 2001; Georgas Sauerweinas ir lietuvių tautos atgimimas XIX a. J. Studijavo Getingeno ir Vienos universitetuose, buvo namų mokytojas, vėliau pragyveno iš Biblijos vertimų į įvairias kalbas. Gyveno daugiausia Vokietijoje, bet daug keliavo po Europą, Aziją, Afriką. Gerai mokėjo 62 kalbas, susikalbėjo apie 200 kalbų, rašė eiles daugiau kaip 30 kalbų. 1873 m. Getingeno universiteto filosofijos daktaras.
Engiamų tautų - valonų, armėnų, lenkų, bulgarų, suomių, sorbų - teisių gynėjas. Ryškiausią pėdsaką J. Zauerveinas paliko Mažosios Lietuvos lietuvių istorijoje. Nuo 1875 m. Jo įtakoje 1879 m. Tilžėje įsikūrė „Lietuvių literatūros draugija“, kurią rėmė ir kurios nariais buvo žinomi Europos mokslininkai: Kristianas Barčas, Adalbertas Becenbergeris, Filipas Fortunatovas, Eduardas Gizevijus, Janas Karlovičius, Janas Boduenas de Kurtenė, Georgas Heinrichas Ferdinandas Neselmanas, Liudvikas Pasargė, Eduardas Volteris.
Draugijos pirmininku buvo klaipėdiškis kalbininkas Karlas Rudolfas Jakobis (1817-1881), didelio intelekto žmogus, nuo 1870 m. Klaipėdos gimnazijoje dėstęs lietuvių kalbą, o spaudoje paskelbęs klaipėdiškių dialektologinės medžiagos, publikacijų etnografijos ir lietuvių kalbos istorijos klausimais. Bendradarbiavo su profesoriumi Fridrichu Kuršaičiu, padėjo jam rengti „Lietuvių kalbos žodyną“, o dr. 1882 m.
Klaipėdoje, Martyno Šerniaus (1849-1908) redaguojamame laikraštyje „Lietuviška ceitunga“, Zauerveinas iškėlė mintį, jog saugant tautiškumą ir kovojant prieš Lietuvos rusifikavimą bei germanizavimą, lietuvių šviesuoliai turėtų burtis į kultūrines draugijas, leisti tautinius laikraščius. Šios idėjos paskatintas dr. Jonas Basanavičius dar tais pačiais metais Adomo Einaro (1842-1906) Tilžėje leistame laikraštyje „Naujasis keleivis“ išspausdino publikaciją „Lietuvių mokslo draugystė“, kurioje pritarė Jurgio Zauerveino-Girėno minčiai. Netrukus pasirodė pirmasis Didžiajai Lietuvai skirtas nelegalus, pasaulietinio turinio laikraštis „Aušra“, 1883-1886 m.
Jurgis Zauerveinas, tik atvykęs į Lietuvą ir per kelis mėnesius pramokęs lietuviškai, pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“ hegzametru sukūrė poemą „Nemunyčios“. Pirmasis į lietuvių kalbą 1883 m. išvertė Viljamo Šekspyro „Hamleto“ fragmentą. Per porą metų vien „Lietuviškoje ceitungoje“ pasirodė apie 100 eiliuotų J. Laikraščiuose „Aušra“, „Nemuno sargas“, „Lietuviška ceitunga“ ir kt. skelbė publicistinio, istorinio, filologinio pobūdžio rašinius, kuriuose aktualizavo lietuvių tautines teises, kovojo prieš germanizaciją. Šiomis temomis išleido publicistinių brošiūrų.
Išspausdino patriotinio agitacinio turinio eilių, dažnai nesklandžių, bet atliepiančių bendras romantines aušrininkų nuostatas. Lietuvių kritikos istorijoje reikšmingas Zauerveino straipsnis „Medega ir dvasė“ („Aušra“, 1886 m., Nr. Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris laikomas Mažosios Lietuvos himnu.
Jo sutrumpintas variantas su kompozitoriaus Stasio Šimkaus 1908 m. parašyta melodija, buvo siūlomas ir kaip Didžiosios Lietuvos himnas. Nors oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, Zauerveino eilėraštis neprarado populiarumo. Bendraudamas su tokiais Mažosios Lietuvos veikėjais, kaip Jonas Smalakys, Dovas Zaunius, Martynas Jankus, jis negalėjo likti nuošaly ir nuo politinio gyvenimo.
Du kartu jis buvo iškeltas lietuvių kandidatu į Prūsijos Landtago deputatus. J. Zauerveino gatvė. Mažosios Lietuvos šviesuolio Jurgio Zauerveino eilėraštis „Lietuvininkai mes esam gimę“ tapo daina, kuri skamba iki šiol. Publicistą ir poetą, mažosios Lietuvos visuomenės veikėją Jurgį Zauerveiną (Georg Sauerwein), gimusį 1831 m. Vokietijoje ir mirusį 1904 m. Norvegijoje, labiausiai Lietuvoje išgarsino 1879 m. parašytas ir laikraštyje „Lietuviška ceitunga" paskelbtas jo eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę". 1908 m. kompozitorius Stasys Šimkus toms eilėms sukūrė melodiją.
Buvo netgi siūloma šį kūrinį paskelbti Lietuvos himnu. Bet jį nurungė ir oficialiu Lietuvos himnu tapo Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė". O sutrumpintas Zauerveino eilėraščio variantas plačiai paplito Lietuvoje ir dabar neretai yra dainuojamas. Žodis „lietuvninkai" palaipsniui buvo pakeistas į „lietuviai". Jurgio Zauerveino kūryba itin domėjosi Jonas Basanavičius, netgi parengęs šio poligloto, publicisto ir poeto raštus. Zauerveinas buvo tikras poliglotas.
Tvirtinama, jog šis žmogus mokėjo per keturiasdešimt kalbų. Antai, 1874 metais atvykęs Švedijon, jis gana trumpu laiku išmoko šios šalies kalbą. Iš čia, užsukęs į Suomiją, tuoj pat išmoko suomiškai, net parašė keletą eilėraščių šios tautos kalba. Du mėnesius pabuvęs Alžyre, jis tuoj pat išmoko kabilų kalbą ir net Naująjį testamentą išvertė. Beje, Biblijų vertimai į įvairias kalbas leido jam pragyventi.
Dramatiška lemtimi paženklintas Zauerveino mokytojavimas kunigaikščio Hermano Wiedo šeimoje. Čia jis pradėjo mokyti kunigaikštytę Elžbietą. Užsiėmimų tematika buvo labai plati: kalbos, matematika, netgi fizika. Zauerveinui tuokart buvo dvidešimt šešeri, Elžbieta - dvylika metų jaunesnė. Bet tarp mokytojo ir mokinės įsiplieskė meilės jausmas. Zauerveinui ta nutrūkusi meilė kainavo „nervų ligą", netgi nedidelį pamišimą.
Skausmingai išgyvenęs jaunatvišką meilės romaną, vėliau jis taip ir liko visą amžių nevedęs... Buvusi jo mokinė Elžbieta, ištekėjusi už Rumunijos kunigaikščio Karolio, netrukus tapo ... karaliene. Daug ir dažnai keliavęs po pasaulį, Zauerveinas apie ketvirtį amžiaus gyveno Klaipėdoje ir čia nepaprastai susižavėjo lietuvių kalba. Jis artimai bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių.
Autorius tikėjosi išvysti bent vieną savo poezijos knygą. 1881 metais buvo išspausdintas nedidelis 74 eilėraščių rinkinėlis. Iki širdies gelmių Zauerveiną sukrėtė Kražių skerdynės. Sužinojęs, jog rusų valdžia iš vietos gyventojų nori atimti bažnyčią ir ją sugriauti, garbusis publicistas ir poetas rašo laišką (idealiai ir ant didelio popieriaus parašytą) Danijos karaliui Kristijonui IX-ajam (kaip caro Aleksandro III uošviui) ir net pačiam carui.
Tame laiške jis kantriai išdėsto savo argumentus: „Duok Dieve, kad maloningiausiasis caras palenktų savo tėvišką širdį į tuos vargšus, kurie neturi kitokios prieglaudos, apart Dievo ir valdovo. Žmogus, kuris yra ištikimas Dievui ir tėvams, visados bus ištikimas ir valdovui". Savo metu Zauerveinas buvo tikra Mažosios Lietuvos žvaigždė.
Net kelis kartus jis dalyvavo rinkimuose į Prūsų karalystės seimą. Deja, visi tie jo bandymai buvo nesėkmingi... Ypač skaudžiai jis pergyveno dėl jam nepavykusių rinkimų 1898 metais. Ši nesėkmė tapo didele asmenine tragedija. Jis liguistai įsižeidė ir ilgam laikui atsiribojo nuo Mažosios Lietuvos, atsisakė netgi lietuviško savo slapyvardžio Girėnas. Zauerveinas ne tik mokėjo lietuviškai kalbėti bei kurti. Jis tiesiog dievino lietuvių kalbą.
žymės: #Gime
Panašus:
- Sužinokite, kodėl lietuvių tauta yra ypatinga ir verta didžiuotis!
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- Kazimiero Vitkausko „Kūdikio žindymas“ – Nepakeičiamas Vadovas Kiekvienai Mamai
- Naujagimio širdies ūžesiai: svarbiausi faktai, diagnozė ir efektyvus gydymas