Šiandien Lietuvoje ir visame pasaulyje minime svarbią datą - Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną. Ši diena mums, lietuviams, yra ypatingai svarbi, primenanti apie sudėtingą, bet garbingą Lietuvos istoriją, tautos tapatybę ir nuolatinį siekį būti laisvais.
Istorijos mokytojai primena, kuo mums, lietuviams, yra svarbi ši data ir kaip keitėsi Lietuvos gyvenimas, pasiekimai paskutinįjį šimtmetį.
Ne tik per valstybines šventes kai kurie žinomi tautiečiai meilę tėvynei deklaruoja.
Jurgis Zauerveinas: Mažosios Lietuvos himno autorius
Sausio 15-oji yra svarbi data mūsų valstybės XX a. istorijoje - prieš 90 metų Lietuvos remiami sukilėliai užėmė Klaipėdą; buvo drąsiai atstatytas istorinis teisingumas - prisijungta nors dalis Mažosios Lietuvos. Kartu tai yra ir Jurgio Zauerveino (1831-1904) gimimo diena. Jam esame dėkingi už labai svarbų lietuvybės palaikymą tautinio atgimimo pradžioje; už tautinės tapatybės žadinimą Klaipėdos krašte, dėkingi ir už giesmę „Lietuviais esame mes gimę“.
Paminklas Jurgiui Zauerveinui iškilo Klaipėdos centre, prie Liepų g. namo nr. 5 - granite iškaltas įžymiojo kultūrininko siluetas ir minėtos giesmės pradžios ketureilis, tik žodį „lietuviais“ pakeitus į originalą - „lietuvininkais“ - mūsų tautiečių savivardu Mažojoje Lietuvoje.
1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ (rugs. 23, p. 6) paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ („Lietuv'ninkai mes esam gimme“), kuris laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir gausybę kartų buvo perspausdintas anksčiau ir šiais laikais įvairaus pobūdžio leidiniuose.
Nors oficialiu Lietuvos himnu netapo, o šiandien labiau žinomas sutrumpintas variantas, tačiau populiarumo neprarado, tik žodis „lietuvninkai“ pakeistas į „lietuviai“ ir pavadintas „Lietuviais esame mes gimę“.
Dauguma jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis. Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ (rugs. 23, p. 6) paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“ („Lietuv'ninkai mes esam gimme“), kuris laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir gausybę kartų buvo perspausdintas anksčiau ir šiais laikais įvairaus pobūdžio leidiniuose.
Toji moralinė skola turi būti paverčiama konkrečiais pagarbos, istorinės atminties ženklais.
1879 m. J. Zauerveinas daug rašė įvairiais klausimais: apie prigimtines žmogaus teises, žadino lietuvių nacionalinį orumą, kėlė kultūrines, socialines, tautines problemas, taip pat rašė filologinio pobūdžio publikacijas.
1882 m. kovo 21 d. laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ kėlė mintį, kad lietuvių šviesuoliai turėtų leisti tautinius laikraščius, burtis į kultūrines draugijas, taip saugotų savo tautiškumą, kovotų su Lietuvos rusifikacija, germanizacija.
Jis gerai suprato etninės kultūros vertę - tradicijas, papročius, skatino dėvėti tautinius drabužius ir tuo didžiuotis. Išleido knygelę apie lietuvių tautybę ir lietuvių tautinius drabužius „Ueber littauisches Volksthum und littauische Volkstracht“ (1894 m.).
Skatindamas išsaugoti lietuvių kalbą pasitelkiant tikėjimą, kartu su V. Šulcausku išleido giesmyną „Krikščioniškos giesmės“.
J. Zauerveinas suprato ne tik kalbos, bet ir etninės kultūros vertę. Jo žodžiais, išsaugoti senoviniai papročiai - kiekvienos kultūringos Europos tautos pasididžiavimas.
Lietuvos istorija mene ir kultūroje
Pateikti istoriją populiariai, taip, kad ji būtų prieinama ir suprantama ne tik istorikams, bet ir platesnei auditorijai.
„Lietuvių nevisavertiškumo kompleksas man yra nesuprantamas. Juk mūsų protėviai turėjo didelę galingą valstybę, nebuvo jie nei laukiniai, nei apžėlę baisiomis barzdomis, - neslepia prieš Lietuvos istoriją žemai galvą lenkiantis vyriškis. - Labiausiai domiuosi viduramžiais, nes tai - mūsų valstybės ištakos.
„Kiekvienas kūrėjas turi svajonę padaryti išliekamosios vertės projektą. Televizinės laidos - tarsi greitas maistas: pagaminai, atidavei suvartoti ir rytoj jau duok naują, šviežią. Tuo tarpu dokumentinio filmo kūrimo principai ir tikslai - visai kitokie", - neslepia prodiuseris.
Patriotizmas šiandien
Šiandien, minėdami Vasario 16-ąją, prisimename, kad patriotizmas - tai ne tik istorijos žinojimas, bet ir aktyvus dalyvavimas kuriant geresnę Lietuvą, puoselėjant jos kultūrą ir tradicijas.
Tautinis drabužis man labai gražus, įdomios visos mūsų tradicijos ir papročiai, - užtikrintai kalba jaunoji Seimo narė Agnė Bilotaitė (27), priesaiką Lietuvai davusi vilkėdama tautinius drabužius. - Tai nebuvo pirmas kartas, kai dėvėjau tautinį rūbą, nes ir anksčiau valstybinių švenčių metu taip pasipuošdavau."
Tautinis drabužis man labai gražus, įdomios visos mūsų tradicijos ir papročiai, - užtikrintai kalba jaunoji Seimo narė Agnė Bilotaitė (27), priesaiką Lietuvai davusi vilkėdama tautinius drabužius. - Tai nebuvo pirmas kartas, kai dėvėjau tautinį rūbą, nes ir anksčiau valstybinių švenčių metu taip pasipuošdavau."
„Mačiau, kaip žmonės didžiuojasi savo istorija. Ir mes turėtume susimąstyti: esame unikalūs ir įdomūs kitiems. Kodėl tuomet tokie nykūs atrodome sau? - svarsto Seimo narė. - Kol kas tautiniais kostiumais dažniausiai rengiasi pagyvenę žmonės. Bet jeigu šou verslo atstovai, kurie dabar daugumai yra pavyzdys, kokia nors ypatinga proga pasipuoštų ne vakariniu rūbu, o tautiškai, manau, ši tradicija įgautų naujos gyvybės."
„Na, aš visada sakiau, kad, kai tik galėsiu, grįšiu į Tėvynę. Visą laiką jaučiausi, jog esu varu išvarytas iš namų ir, kai atsirado galimybė, grįžau namo“, - sako jis.
Paroda atspindi didžiausių tuo laikotarpiu lietuvių bendruomenių JAV, Kanadoje, Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Pietų Amerikoje politinę veiklą siekiant Lietuvos nepriklausomybės 1949-1990 m., taip pat jų pastangas neprarasti savo tapatybės, vienijimąsi į organizacijas, lituanistinių mokyklų steigimą, kultūrinę veiklą.
Pasaulio lietuviai: šlovė ir gėda
Mes, lietuviai, esame įpratę savo tautą vertinti kukliai ir mažai žinome, kiek daug šlovingų ir ne itin dalykų yra nuveikę mūsų tautiečiai visame pasaulyje.
Knygoje galima rasti net 77 asmenų gyvenimo istorijas. Visi jie vienija svarbiausias aspektas - ryšys su Lietuva.
„Lietuviais mes laikome Lietuvos piliečius, nesvarbu, ar jų pavardė lietuviška, ar žydiška, ar rusiška, ar lenkiška, ar vokiška, ar dar kokia nors kita, ir jų palikuonis. Taip apsibrėžus, kas yra lietuviai, pasaulyje galima rasti įspūdingų personažų. Nuo baisiausių nusikaltėlių iki Nobelio premijos laureatų, nuo popiežiaus dešiniosios rankos iki pornografijos žvaigždės, nuo karo didvyrio iki NKVD agento, nuo zombių krikštatėvio iki anarchistų motinos“, - sako vienas knygos autorių Donatas Pocius.
Šimtai asmenų, turėjusių lietuviško kraujo, įėjo į istoriją, nors apie juos mes žinome mažai. Taip ir gimė mintis parašyti knygą“, - pažymi D. Pocius.
Šventiniai renginiai
Šventės organizatoriai salę išpuošė trispalvėmis vėliavėlėmis.
Visų širdis suvirpino Ž. Survilienės ir jos dukrelės Smiltės šventinis sveikinimas. Miniatiūrinė kompozicija sujungė kelias kartas, gimtąją kalbą, meilę gimtinei.
Šventę vainikavo B. Matusevičienės skaitomų eilėraščių ciklas „Dovana Raseinių kraštui“.
Pokalbiai vyko visose darželio grupėse. Ugdytiniai klausėsi auklėtojų pasakojimų, patys piešė Trispalves, dalyvavo kolektyviniame kūrybiniame darbe „Mano gimtinė - Lietuva“: gamino šventinę atributiką, mokėsi eilėraštukų, žiūrėjo filmą „Neregėta Lietuva“ iš paukščio skrydžio, trumpą filmuką apie mūsų miestelį.
Mažieji ugdytiniai atsakinėjo į klausimus apie Lietuvą, tautinius simbolius, rodė Lietuvos žemėlapyje esančius miestus, žymiausias šalies vietas, įžymius Lietuvos žmones, deklamavo.
Renginio metu pasikartojome istorijos žinias, skambėjo dainos bei eilėraščiai.
Ariogalos gimnazijoje vyko meninio skaitymo konkursas. Pilnutėlėje salėje susirinkę pradinukai nuoširdžiai palaikė į sceną vienas po kito kilusius bendraklasius - konkurso dalyvius. Komisijai buvo nelengva išrinkti geriausius, kurie dalyvaus Raseiniuose vyksiančiame konkurse.
Sveikindamas nugalėtojus ir visus susirinkusius Seimo narys Gintautas Mikolaitis kalbėjo, kad tas žingsnis į kūrybos pasaulį yra svarbus tiek patiems dalyviams, tiek visiems juos palaikiusiems, padėkojo gimnazijos direktoriui Arvydui Stankui ir konkurso organizatoriams už mokinių skatinimą ne tik gerai mokytis, bet neprarasti kūrybiškumo.
žymės:
Panašus:
- Sužinokite, kodėl lietuvių tauta yra ypatinga ir verta didžiuotis!
- Lietuviais Esame Mes Gimę: Atraskite Gilias Iliustracijos Prasmės ir Tautos Tapatybės Paslaptis!
- Neįtikėtina Lietuvių Tautinio Šokio Kelionė: Atraskite Seniausias Tradicijas ir Paslaptis!
- „Lietuviais Esame Mes Gimę“: Nežinoma Dainos Istorija Ir Jurgio Zauerveino Įkvepiantis Indėlis
- Ar Internetiniai Nėštumo Testai Yra Patikimi? Sužinokite Tiesą Čia!
- Neįtikėtina dainelių ir žaidimų galia ankstyvojo amžiaus vaikų vystymuisi!