Visi vaikai gimsta nekalti ir geri, nepakartojami ir ypatingi. Į šį pasaulį jie atsineša ir savo likimą. Iš obuolio sėklos išauga obelis. Tėvų pagrindinis vaidmuo yra pastebėti, gerbti ir puoselėti natūralų, nepakartojamą savo vaiko augimą. Vaikai mokosi nevienodai. Svarbu tai suprasti ir nelyginti vaikus vieną su kitu.
Galima išskirti tris vaikų mokymąsi rūšis:
- Bėgikai išmoksta labai greitai.
- Ėjikai mokosi ramiai, galima aiškiai matyti jų daroma pažangą.
- Šokliai yra lyg vėlai pražystantys augalai.
Vaikų Tipai Pagal Charakterį
Svarbu atsižvelgti į vaiko charakterį auklėjant:
- Jautrusis. Jautrų vaiką reikia suprasti ir išklausyti. Tada jie būna kurį laiką linksmesni ir džiugesni.
- Aktyvusis. Aktyviems vaikams labai reikalinga veiklos struktūra. Tai stiprios valios, mėgstantys rizikuoti ir norintys būti dėmesio centre vaikai. Jiems labai reikalinga priežiūra, taisyklės, vadovai ir veiksmai.
- Reaktyvusis. Tokiems vaikams reikia veiklos įvairovės.
- Imlusis. Imliems vaikams reikia kasdienybės pastovumo, kad jaustųsi saugūs, galintys rizikuoti imdamiesi naujovių. Tai gero elgesio ir paslaugūs vaikai.
Taip pat labai svarbu išmokti reikšti meilė vaikams pagal lytį. Pavyzdžiui, mergaitėmis dažniausiai reikia labiau rūpintis, stengtis jas suprasti ir gerbti, nes tik tuomet jos mokės pasitikėti. Tuo tarpu berniukams reikia rodyti daugiau pasitikėjimo, pripažinimo ir įvertinimo.
Klaidų Svarba Auklėjime
Visi vaikai klysta. Klysti natūralu, normalu ir tikėtina. Į šį pasaulį vaikai ateina mokėdami mylėti savo tėvus, bet savęs mylėti ir sau atleisti jie nesugeba. Mylėti save jie išmoksta matydami, kaip su jais elgiasi ir kaip į jų klaidas reaguoja tėvai.
Už klaidas negėdijami ir nebaudžiami vaikai išsiugdo svarbiausius dalykus - gebėjimą mylėti save ir susitaikyti su savo trūkumais.
Emocijų Valdymas
Neigiamos emocijos - pyktis, liūdesys, baimė, gailestis, susierzinimas, nusivylimas, nerimas, varžymasis, nuoskauda, nesaugumas, gėda - yra ne tik natūralus ir normalus dalykas, bet ir svarbi asmenybės augimo dalis. Svarbu išmokyti, kada, kur ir kokiu būdu išreikšti emocijas.
Svarbiausias mokymosi valdyti neigiamas emocijas elementas yra jų pripažinimas. Nesumenkinti jų netekties jausmą. Rūpestingai ir supratingai parodyti vaikams, jog atjaučiate. Kai vaikas nusiminęs, nereikia stengtis jį pralinksminti. Padarykite penkių sekundžių pauzę ir paprasčiausiai pajuskite tai, ką, jūsų manymu, jaučia vaikas. (pvz., vietoj patarimo „Nesijaudink“ palaukę penkias sekundes pasakykite: „Tau sudėtinga.
Nemanipuliuokite savo jausmais (pvz., „nelipk į medį, nes man baisu”). Jūsų vaiko norai, nors jie jums ir nėra priimtini, ugdo sugebėjimą turėti tikslą, svajonę, mėgautis vidine ir išorine sėkme. Jos pagrindas yra leidimas daug norėti. Jo neturėdamas vaikai liausis svajoję, o be jos neįstengs pasiekti nieko nauja. Tačiau labai svarbu mokyti vaiką prašyti, o ne primygtinai siūlyti savas idėjas.
Kartų Linija
Tėvus nuo vaikų skiria kartų linija. Tėvai yra virš kartų linijos, o vaikai - žemiau jos. Būdami vir kartos linijos, prisiimame atsakomybę ir kontroliuojame, o būdami žemiau, esame priklausomi ir kontroliuojami tėvų. Ramūs, susikaupę, mylintis, supratingi, pagarbūs, atjaučiantys ir paslaugūs tėvai yra virš kartos linijos. Kadangi vaikai priklauso nuo tėvų kontrolės, tai jie yra žemiau linijos. Būdami žemiau linijos, vaikai lieka vaikais. Kai tėvai yra virš linijos, vaikai gali išsiugdyti visus būtinus suaugusio žmogaus sugebėjimus.
Pagarba žmonėmis, paslaugumas, atlaidumas, sugebėjimas prisitaikyti, bendrauti, mylėti, atkaklumas, mokėjimas prisitaikyti vaikams yra įgimtas, tačiau reikia, kad jiems vadovautų šiuos sugebėjimus turintis žmogus. Jeigu tėvai tarpusavyje, savo aplinkoje arba vaikų atžvilgiu elgiasi neatsakingai, vaikai negali pasikliauti jų parama.
Nesivaldydami ir elgdamiesi kaip vaikai, tėvai nusmunka žemiau kartų linijos. Jeigu tėtis arba mama nesivaldo, paliktas sau vaikas staiga „persijungia“ į išlikimo režimą. Šitaip jis verčiamas pernelyg greitai suaugti. Jis turi tapti pats sau tėvu arba motina. Kad vaikai visiškai išsivystytų, reikia, kas aštuoniolika metų jie būtų žemiau kartų linijos ir jaustų tėvų kontrolę.
Fizinės Bausmės ir Emocinis Smurtas
Visuomenėje vis dar galime pastebėti vyraujančią tendenciją, jog keli pliaukštelėjimai vaikui per užpakalį nieko blogo nereiškia. Besilaikantys tokios pozicijos dažnai remiasi savo patirtimi teigdami, kad juos vaikystėje dar ne taip lupdavo, ir dabar jie supranta, kad taip reikėjo, randa pateisinimų tokiems artimųjų veiksmams - aš buvau neklusnus vaikas.
Vis dėlto, tenka vis dažniau sutikti žmonių, besidominčių Alice Miller knygomis ar Susan Forward darbu „Toksiški tėvai“. Visos šios knygos skirtos nagrinėti tėvų ir vaikų tarpusavio santykius, dėl įvairių priežasčių vaikystėje patirtas skriaudas, kurios suaugusiame amžiuje neleidžia tinkamai funkcionuoti, mėgautis gyvenimu, kurti sveikus santykius su kitais bei pasitikėti savimi.
Vadinasi - kažkur dar skauda. Tie patys, kadaise neklusnūs vaikai, dabar ieško vidinės ramybės, siekia padėti sau, galbūt nuoširdžiai atleisti tėvams, suprasti tai, ko nepavyko vaikystėje. Nekyla abejonių, jog nei vienas, skaitantis šį straipsnį tėvas, nenori, kad suaugęs jo vaikas nerastų sau ramybės dėl klaidų, kurių galima išvengti dabar. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, dėl ko tėvai muša vaikus?
Priežastys, kodėl tėvai naudoja fizines bausmes:
- Tai efektyvu čia ir dabar. Tai reiškia, kad tą akimirką vaikas dažniausiai paklūsta. Jis išsigąsta, nurimsta, sustoja daręs tai, kas buvo draudžiama, arba pradeda daryti tai, ko buvo prašomas.
- Tėvai nori, kad vaikas nebesielgtų nepageidaujamai ateityje. Tačiau mušamas vaikas tokiu būdu išmoksta vienintelio dalyko - vengti bausmės.
- Nežino kitų auklėjimo metodų (arba žinomi nebepadeda). Šiuo atveju, greičiausiai patys tėvai buvo mušami vaikystėje. Auklėjimo modelis, kad ir kaip to kartais nenorėtume, neretai yra atkartojamas. Dėl to, stingant teigiamos patirties, pasitelkiami nors ir netinkami, tačiau pažįstami auklėjimo būdai.
- Visuomenė racionalizuoja smurtą prieš vaikus. Viename iš tyrimų, atliktų Lietuvoje, 50% apklaustų tėvų teigė naudojantys fizinį smurtą kaip auklėjimo metodą ir negalvojantys atsisakyti kartais pliaukštelėti, kai vaikas neklauso.
Fizinio Smurto Pasekmės
- Pažeidžia vaiko teises į fizinį vientisumą, žmogiškąjį orumą ir lygiavertę, įstatymų numatytą apsaugą.
- Sutrikdo vaiko sveikatą, intelektualinį vystymąsi, jo psichologinį funkcionavimą, socialinius įgūdžius.
- Be to, kelia fizinį skausmą, gali turėti įtakos nemigai, enurezei (šlapinimuisi į lovą), mikčiojimui, emociniams bei elgesio sunkumams.
- Vaikystėje patirtas smurtas suaugusiame amžiuje turi įtakos ir elgesiui su savo artimaisiais, vaikais. Transliuoja žinutę „muši - valdai“.
- Nemoko tinkamo elgesio - neaišku, ko iš vaiko yra tikimasi, svarbiausia, nemoko, kaip netinkamą elgesį reiktų keisti, bei dėl ko jis yra netinkamas.
- Gali turėti įtakos antisocialiam, nusikalstamam elgesiui. Iškreipia santykius su tėvais.
Nėra prasmės kaltinti ankstesnes kartas už tai, kad mušė vaikus - jie elgėsi pagal tuo metu paplitusias normas. Tačiau laikai keičiasi, visuomenė žengia pirmyn. Akivaizdu, jog mušimas kaip auklėjimo priemonė nėra tinkama ir atneša begalę neigiamų pasekmių.
Kiti Netinkami Auklėjimo Būdai
- Gąsdinimas ir bauginimas. Kad vaikas būtų paklusnus, darytų tai, kas liepta, tėvai stengdavosi įvaryti jam kokių nors baimių, nors tai akivaizdus emocinis smurtavimas. Juk baimė, kad bus atiduotas čigonams arba mama iškeliaus į kapus, gali palikti pėdsaką žmogaus psichikoje, tapti uždarumo ir baikštumo priežastimi.
- Statymas į kampą. Elementarus padorumas reikalauja konfliktus spręsti tik privačioje aplinkoje. Deja, į kampą vaikai neretai būdavo statomi klasės arba svečių akivaizdoje. Tokia mada nulėmė visą galybę vaikystės traumų, kurių randus net su psichoterapijos pagalba nebūtinai pavyksta visiškai užgydyti.
- Gyrimas už gerus ir bausmės už prastus pažymius. Štai kodėl nevalia bausti vaikų už prastus pažymius. Vaikams, tikėtina, nesiseka tik tie dalykai, į kuriuos jie nėra linkę, ir šitai niekaip nepaveiks jų galimybių tapti puikiais specialistais dirbant širdžiai mielą darbą.
- Įkyrus įprotis vaikus niurkyti. Prisilietimai vaikui gali būti nemalonūs. Jį dėl kokių nors priežasčių gali sudirginti besaikiai bučiniai ir niurkymas netgi tada, kai šitaip meilę demonstruojantys žmonės - giminaičiai.
- Per jėgą brukami lyčių stereotipai (ypač berniukų atveju). Vaikas turi daryti tai, kas jam patinka. Bet kokių radikalių lyčių stereotipų primetimas vaikams dabar vis dažniau kelia abejonių.
Pozityvus Auklėjimas
Pozityvus auklėjimas - tai požiūris į vaikų auklėjimą kaip į mokymą bei elgesio gairių nustatymą gerbiant vaiko teises į sveiką vystymąsi, apsaugą nuo smurto ir dalyvavimą sprendžiant su juo susijusius klausimus. Pozityvus auklėjimas nėra nuolaidžiavimas, bet taip pat nėra ir baudimas. Tai dabarties sprendimai, nukreipti į ilgalaikę perspektyvą, lavinantys vaiko saviugdos gebėjimus bei įgūdžius, reikalingus per visą gyvenimą.
„Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“
„Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ (angl. „Positive Discipline In Everyday Life“) - tai prof. dr. Joan Durrant Kanadoje sukurta programa, grindžiama naujausiais vaikų emocinės, socialinės ir neurologinės raidos tyrimų rezultatais, skirta tėvams ir kitiems asmenims, kurie rūpinasi įvairaus amžiaus vaikais, taip pat tiems, kurie padeda tėvams (pavyzdžiui, tėvų švietėjams, tėvų grupių vadovams, paramos šeimai darbuotojams (socialiniams darbuotojams) ir kt.). Programos tikslas - padėti tėvams išmokti, kaip veiksmingai mokyti vaikus ir kartu gerbti jų teises.
Nėra lengva kaskart tinkamai sureaguoti sudėtingose situacijose su vaikais. Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“, įgyvendindama „Pozityvus auklėjimas kiekvienai dienai“ programą Lietuvoje, organizuoja programos mokymus asmenims, dirbantiems su vaikais ir / ar šeimomis, auginančiomis vaikus.
Psichologų Rekomendacijos Tėvams
- Bausmės, paremtos fiziniu ar psichologiniu smurtu, kelia vaikui pyktį, nuoskaudą, kerštą ir agresiją. O juk mūsų tikslas turėtų būti išmokyti vaiką suprasti, kaip reikia elgtis. Be to, pastebėta, kad fizinėmis bausmėmis baudžiami vaikai nepasitiki savo jėgomis, jiems sunkiau susirasti draugų, kyla daugiau keblumų mokykloje.
- Tėvai šiandien dažnai jaučiasi pasimetę dėl vaikų auklėjimo metodų tinkamumo. Tačiau vykstant mokymų užsiėmimams tėvai atranda kitą tiesą, kad jų vaikų elgesys su tėvais keičiasi, kai pradeda keistis patys tėvai. Be to, tėvai atranda daug bendrumų tarpusavyje, nes patiria su vaikais panašius sunkumus. Šis patyrimas labai palengvina ir sumažina tėvų kaltės, gėdos ir nerimo jausmus.
- Vaikui reikia ne tik meilės, bet ir ribų.Iš tikrųjų tėvai, apgaubę savo vaiką meile be taisyklių ir ribų, be pasekmių, be galimybės vaikui pasimokyti iš savo klaidų, daro jam didžiulę žalą, nes tokiu būdu vaikas neįgis reikalingų įgūdžių susidoroti su gyvenimo iššūkiais.
Iššūkiai, Susiję su Vaiko Amžiumi
Vaikų auklėjimo iššūkiai, žinoma, skiriasi priklausomai nuo vaiko amžiaus. Tėvams svarbu žinoti vaiko raidos etapų pagrindinius iššūkius, nes tai, kas suprantama ikimokyklinio amžiaus vaiko elgesyje, nebus priimtina paauglio elgesiui.
Mokymai skirti įvairioms amžiaus grupėms: ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėjimo įgūdžiams tobulinti, 6-12 metų vaikų tėvams bei šeimoms, auginančioms vaikus iki 12 metų.
Pagrindinis vaiko poreikis yra bendravimas su tėvais ir jų meilė, tuomet įgeidžiai mažėja ar net visai dingsta. Aišku, silpnų įgeidžių visada bus - juk jų turi ir suaugusieji, ne tik vaikai. Tačiau jeigu suaugusieji kažką draudžia vaikui, ir patys turi tų dalykų atsisakyti. Pavyzdžiui, jeigu vaikas negauna saldumynų, ir patys suaugusieji turi jų nevartoti. Mat vaikai yra mūsų kopijos.
Pozityvus auklėjimas nėra kažkas įgimto, tai įgūdžiai, kurių galima išmokti. Svarbu pripažinti savo klaidas, jeigu jos įvyko, ir atsiprašyti už jas. Labai naudinga paprašyti kitų žmonių pagalbos. Pavyzdžiui, galime susitarti su šeimos nariais, kad jeigu jie išgirs, kad kalbame su vaiku pakeltu tonu, jie visi pradeda... kukuoti. Žaidybiniai elementai labai padeda - iš karto visi pradeda juoktis, ir įtampa atslūgsta.
Panašus:
- Tolstojaus Vaikai ir Tėvai: Kaip Didžiojo Rašytojo Santykiai Formuoja Šiuolaikinio Žmogaus Gyvenimą
- Atnaujinkite Darbo Įgūdžius Po Motinystės Atostogų: Efektyvūs Patarimai ir Strategijos
- Ar Birža Išmoka Pinigus Vaikų Išlaikymui? Viskas Apie Alimentų Išieškojimą ir Paramos Galimybes Lietuvoje
- Neįtikėtinos Dekoratyvinės Pagalvėlės Vaikams: Sukurkite Jaukų Ir Žaismingą Kambario Atmosferą!
- Vyro Vaidmuo Gimdyme: Nepakeičiamos Patirtys ir Naujos Perspektyvos