Laurynas Gucevičius (1753 08 05 Migonyse (Kupiškio r.) - 1798 12 10 Vilniuje) - architektas, profesorius. Ilgą laiką architektas buvo vadinamas Laurynu Stuoka-Gucevičiumi, bet literatūroje paplitęs prievardis „Stuoka“ dabar laikomas istorikų klaida. Architekto pavardė beveik visuose atminties ženkluose, gimnazijos pavadinime dar rašoma: Laurynas Stuoka-Gucevičius. Tikroji pavardė, paveldėta iš tėvo ir protėvių, yra Masiulis. L. Gucevičius istoriografijoje nuo XIX a. pr.
Gimė ir užaugo Migonių k., Kupiškio r., kilo iš valstiečių šeimos. Tėvai Simonas Masiulis-Gucevičius ir Kotryna Žekonytė Masiulienė-Gucevičienė.
Mokslo Metai
- 1763-1765 m. mokėsi Kupiškio parapinėje mokykloje.
- 1765-1767 m. Palėvenės dominikonų mokykloje.
- 1767-1772 m. Panevėžio pijorų mokyklose, kur išryškėjo būsimo architekto gabumai matematikai ir kalboms.
- 1773-1775 m. studijavo Vilniaus universitete (tuometinėje Lietuvos Vyriausioje mokykloje) matematiką ir architektūrą.
- 1776-1777 m. gilino žinias Romoje. Romoje išleido nedidelį leidinį apie architektūrą italų kalba.
- Vėliau grįžęs į Vilnių dėstė matematiką Vilniaus kunigų seminarijoje.
- 1778-1780 m. su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu keliavo po Vakarų Europą, klausė paskaitų Karališkojoje dailės akademijoje Paryžiuje (susipažino su architektų J.‑F. Blondelio, C.‑N. Ledoux, J.‑G. Soufflot kūryba), studijavo architektūrą Žako Fransua Blondelio vardo architektūros mokykloje, klausėsi paskaitų ir Prancūzijos Dailės akademijoje.
Karjera ir Darbai
Grįžęs į Vilnių dirbo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. Nuo 1793 m. dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1793). 1789-94 Vilniaus kariuomenės inžinierių korpuso mokykloje (veikė prie Vilniaus universiteto) dėstė karo inžinieriją ir topografiją, 1793-94 ir 1797-98 (Architektūros katedros vedėjas) - Vilniaus universitete. 1794-97 dirbo Gervėčių administratoriumi.
Brandžiausias L. Gucevičiaus projektas - Vilniaus katedros rekonstrukcija. L. Gucevičius visiškai pakeitė anksčiau buvusį barokinį katedros stilių ir suteikė savitą klasicizmo stiliaus išraišką su jam būdingu monumentalumu ir simetrija. Už šį projektą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Potianovskis architektą apdovanojo aukso medaliu „Merentibus“.
L. Gucevičius rekonstravo ir Vilniaus rotušę. 1785 m. architektas parengė 3 rekonstrukcijos projektus. Vilniaus rotušė yra vienintelis L. Gucevičiaus statinys, iki šių dienų turintis gausiausią autentišką projektų medžiagą. Autoriui neteko pamatyti užbaigto šio kūrinio, nes darbams užsitęsus, rotušė buvo baigta statyti 1799 m., po architekto mirties, o interjero dekoravimo darbai dar vyko ir XIX a. pr.
1781 m. vyskupas I. J. Masalskis pavedė suprojektuoti L. Gucevičiui Verkių dvaro rūmų ansamblį. Architektas pakeitė centrinių rūmų projektą ir vadovavo statybai. Iš 20 Verkių ansamblį sudarančių pastatų L. Gucevičiaus autorystė įrodoma tiktai keletui. Reikšmingas L. Gucevičiaus kūrinys - didingi dviejų aukštų su jonėninių kolonų portiku ir kupolu centriniai rūmai. Išliko tik centrinių rūmų, projektuotų L. Gucevičiaus, aprašymai, paveikslai bei litografijos.
L. Gucevičius sudarė Vilniaus naujosios dalies topografinį planą (1790). Taip pat 1790 m. L. Gucevičius suprojektavo Tiškevičių rūmus Vilniuje, 1796 m. koplyčią-mauzoliejų generalgubernatoriaus N. Repnino žmonai Vilniuje, 1795 m. Vidžių miestelio užvažiuojamuosius namus, 1794 m. Šv. Stanislovo bažnyčią Maliatičiuose (aštuonis kartus sumažinta Šv. Petro bazilikos Romoje kopija), taip pat išplėtė vyskupų rūmų parką Vilniuje ir pakeitė kai kuriuos rūmų interjerus, 1780-1792 m. vyskupo reikmėms pertvarkė buvusius Vilniaus vyskupijos kunigų seminarijos pastatus, kadetų korpusui pritaikė pastatą, 1790 m. sudarė Vilniaus miesto vakarinės dalies topografinį planą, 1792 m. dalyvavo Varšuvos apvaizdos bažnyčios projektavimo konkurse, 1793 m. padarė vyskupo I. J. Masalskio namų Kretingoje abrisus.
Manoma, jog galėjo suprojektuoti Sudervės švč. Trejybės bažnyčią (pastatyta 1803 m.), 1793 m. Jonavos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčią ir vienuolyną, 1790 m. Buivydžių šv. Jurgio bažnyčią, 1786 m. Vilniaus Pilies ir Žemės teismo rūmus, dvaro rūmus Buivydžiuose, Rokiškyje, Antazavėje, keletą gyvenamųjų namų Vilniuje, suplanuoti Rokiškio centrą, rekonstruoti Raudonės pilį.
Savitai traktuodamas antikinės architektūros formas kūrė darnias pastato dalių ir jo visumos proporcijas, naudojo monumentalius tūrius, portikus, kolonadas ir saikingą dekorą. Būdinga ištobulintos formos, pastato darna su aplinka. Architektas siekė sukurti savą, vilnietišką klasicizmo išraišką, suteikė savo kūriniams senosios nacionalinės architektūros ir klasicizmo kūrybinių principų skambesį. Jo pastatai pasižymi paprasta ir darnia kompozicija, ramiu didingumu, puikia aplinkinės erdvės sandara, saikingu dekoru.
Šeima
Buvo vedęs LDK kariuomenės vėliavininko A. Hermanovskio dukterį Teofilę, susilaukė vaikų: Stanislovo, Konstantino, Filomenos ir Modestos.
Vilniaus gyventojų 1795 m. surašyme taip pat yra nurodyta Lauryno Montrimo Gucevičiaus žmona Teofilija (Bogumila) Hermanovska, kariuomenės vėliavininko Antano Hermanovskio duktė, bei Gucevičių vaikai: vyriausioji dukrytė Filomena, kuriai tuo metu buvo 6 metukai, Modesta, kuriai buvo 5 metukai, bei sūnūs - trimetis Stanislovas ir vienerių metukų Konstantinas.
Palėvenės bažnyčios krikšto metrikinėse knygose nurodyta, jog Lauryno brolis Joakimas Gucevičius, kuris buvo Lauryno Gucevičiaus “Laurų” palivarko ekonomas (Širvintų raj.), gimė 1771 m. rugpjūčio 20 d. jau antroje tėvo Simono santuokoje, brolis Kasparas Gucevičius gimė 1764 m. spalio mėnesį, brolio Simono Gucevičiaus, kuris buvo Lauryno Gucevičiaus Paširvinčių užusienio valdytojas, kaip ir Andriaus Gucevičiaus krikšto metriko neteko aptikti, tačiau dėl Simono 1795 m. Širvintų parapijos gyventojų surašyme nurodyta, jog jam tuo metu buvo 30 metų.
Atminimo Įamžinimas
Architekto vardu pavadintos Kupiškio ir Širvintų gimnazijos, Kupiškio centrinė aikštė, gatvės pavadintos architekto vardu Migonyse ir Vilniuje, vienas iš Vilniaus universiteto ansamblio kiemelių. 1979 m. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga vienam iš universiteto kiemų (Pilies g. 11) buvo suteiktas Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardas.
Atminimo paminklai L. Gucevičiui pastatyti Migonyse, Kupiškyje, Vilniuje. 1978 m., minint architekto 225-ąsias gimimo metines, jo gimtinės vietoje (Migonių k., Šimonių sen.) pastatytas granito plokščių paminklas su Lauryno Stuokos-Gucevičiaus reljefiniu portretu (aut. skulptorius Petras Aleksandravičius ir architektas Vytautas Gabriūnas). 1984 m. Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus (Bonifratrų) bažnyčią (S. Daukanto a., „Senamiesčio seniūnija“) trikampėje aikštelėje pastatytas paminklas Laurynui Gucevičiui įamžinti.
Palėvenės šv. Dominyko bažnyčioje L. Gucevičius buvo pakrikštytas, vėliau prie bažnyčios buvo atidengta paminklinė atminimo lenta. Atminimo lenteles galima rasti Panevėžyje prie J. Balčikonio gimnazijos, Vilniaus universiteto ansamblio kiemelyje, Vilniuje prie šv. Stepono bažnyčios. 2003 07 04, minint L. Gucevičiaus 250-ąsias gimimo metines, Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje atidengta memorialinė lenta (aut. Henrikas Orakauskas). Užrašas: „1753 m. rugpjūčio 5 d.
Svarbiausi L. Gucevičiaus projektai ir jų įgyvendinimo metai:
| Projektas | Metai | Vieta |
|---|---|---|
| Vilniaus katedros rekonstrukcija | 1782-1790 | Vilnius |
| Vilniaus rotušės rekonstrukcija | 1785 (parengė 3 projektus, rekonstrukcija baigta 1799) | Vilnius |
| Verkių dvaro rūmų ansamblis | Nuo 1781 | Vilnius |
| Tiškevičių rūmai | 1790 | Vilnius |
| Šv. Stanislovo bažnyčia Maliatičiuose | 1794 | Maliatičiai |
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Laurynas Gucevičius: Įkvepianti Gyvenimo Istorija, Neprilygstama Kūryba ir Atminimo Puoselėjimas
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sužinokite, kodėl kraujuoja dantenos ir kaip tai gydyti – efektyvūs patarimai sveikatai!
- Ar Kūdikis Išsižiojęs Miega? Sužinokite Svarbiausius Faktus ir Patarimus