Laurynas Gucevičius (1753 m. rugpjūčio 5 d. Migonyse, Kupiškio r. - 1798 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) - architektas, profesorius, vienas iškiliausių Lietuvos klasicizmo atstovų.
Biografija
Laurynas Gucevičius gimė valstiečių šeimoje. Jo tėvai buvo Simonas Masiulis-Gucevičius ir Kotryna Žekonytė Masiulienė-Gucevičienė. Pradines mokslus būsimasis architektas krimto Kupiškio parapijinėje mokykloje 1763-1765 m., vėliau mokėsi Palėvenės domininkonų vienuolyno (1765-1767 m.) ir Panevėžio pijorų mokyklose (1767-1772 m.). Pastarojoje mokykloje išryškėjo jo gabumai matematikai ir kalboms.
1773-1775 m. L. Gucevičius studijavo Vilniaus universitete (tuometinėje Lietuvos Vyriausioje mokykloje) matematiką ir architektūrą, 1776-1777 m. gilino žinias Romoje. 1778-1780 m. su vyskupu Ignotu Jokūbu Masalskiu keliavo po Vakarų Europą, klausė paskaitų Karališkojoje dailės akademijoje Paryžiuje, mokėsi iš garsiausių to meto prancūzų architektų. Grįžęs į Vilnių, dirbo savo globėjo vyskupo I. J. Masalskio dvaro architektu. Nuo 1793 m. dėstė Vilniaus universitete; profesorius (1793).
1794 m. dalyvavo J. Jasinskio vadovaujamame sukilime. 1794-1797 m. dirbo Gervėčių administratoriumi. 1797-1798 m. dirbo Vilniaus universiteto Architektūros katedros vedėju.
L. Gucevičius buvo vedęs LDK kariuomenės vėliavininko A. Hermanovskio dukterį Teofilę. Jie susilaukė vaikų: Stanislovo, Konstantino, Filomenos ir Modestos.
Kūryba
Laurynas Gucevičius vadinamas lietuviškojo klasicizmo architektūros pradininku. Architektas siekė sukurti savą, vilnietišką klasicizmo išraišką, suteikė savo kūriniams senosios nacionalinės architektūros ir klasicizmo kūrybinių principų skambesį. Jo pastatai pasižymi paprasta ir darnia kompozicija, ramiu didingumu, puikia aplinkinės erdvės sandara, saikingu dekoru.
Brandžiausias L. Gucevičiaus projektas - Vilniaus katedros rekonstrukcija. L. Gucevičius visiškai pakeitė anksčiau buvusį barokinį katedros stilių ir suteikė savitą klasicizmo stiliaus išraišką su jam būdingu monumentalumu ir simetrija. Sėkmingai įkomponavo į klasicistinį katedros pastatą šv. Kazimiero koplyčią ir kai kurias kitas ankstesnes dalis. Už šį projektą Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Potianovskis architektą apdovanojo aukso medaliu „Merentibus“.
L. Gucevičius rekonstravo ir Vilniaus rotušę. 1785 m. architektas parengė 3 rekonstrukcijos projektus. Vilniaus rotušė yra vienintelis L. Gucevičiaus statinys, iki šių dienų turintis gausiausią autentišką projektų medžiagą.
1781 m. vyskupas I. J. Masalskis pavedė suprojektuoti L. Gucevičiui Verkių dvaro rūmų ansamblį. Architektas pakeitė centrinių rūmų projektą ir vadovavo statybai. Iš 20 Verkių ansamblį sudarančių pastatų L. Gucevičiaus autorystė įrodoma tiktai keletui.
L. Gucevičiaus suprojektuoti pastatai:
- Verkių dvaro sodybos Vilniuje kai kuriuos pastatus (priskiriama centriniai rūmai, malūnas, paviljonas, administracinis pastatas, smuklė);
- Tiškevičių rūmus Vilniuje (1790);
- Vyskupų rūmų parką.
L. Gucevičius sudarė Vilniaus naujosios dalies topografinį planą (1790), parengė Apvaizdos bažnyčios Varšuvoje konkursinį projektą (1792), vyskupo I. J. Masalskio gyvenamojo namo Kretingoje abrisus (1793), suprojektavo Vidžių užvažiuojamuosius namus, miesto viršininko gyvenamąjį namą (visi 1795). Manoma, pagal jo projektus rekonstruota Raudonės pilis (18 a. pabaiga), bajorų Karpių rūmai Vilniuje, Trakų gatvėje 1 (1783, vėliau perstatyti), t. p. jam priskiriama nemažai kitų brandžiojo ir vėlyvojo klasicizmo bažnyčių ir dvaro rūmų pastatų (Antazavėje, Čiobiškyje, Rokiškyje ir kitur).
Savitai traktuodamas antikinės architektūros formas kūrė darnias pastato dalių ir jo visumos proporcijas, naudojo monumentalius tūrius, portikus, kolonadas ir saikingą dekorą. Būdinga ištobulintos formos, pastato darna su aplinka.
Atminimo Įamžinimas
L. Gucevičius mirė 1798 m. gruodžio 10 d. Vilniuje. Palaidotas kapinėse prie Šv. Stepono bažnyčios (Geležinkelio g. 39, Naujamiesčio seniūnija).
Architekto vardu pavadinta Vilniaus universiteto vienas kiemų (1979, jame - memorialinė lenta, skulptorius K. Bagdonas), gatvė Vilniuje, aikštė Kupiškyje, gimnazijos Širvintose ir Kupiškyje.
Atminimo paminklai L. Gucevičiui pastatyti Migonyse, Kupiškyje, Vilniuje. Palėvenės šv. Dominyko, šv. Pranciškaus, šv. Lauryno bažnyčioje L. Gucevičius buvo pakrikštytas, vėliau prie bažnyčios buvo atidengta paminklinė atminimo lenta. Atminimo lenteles galima rasti Panevėžyje prie J. Balčikonio gimnazijos, Vilniaus universiteto ansamblio kiemelyje, Vilniuje prie šv. Stepono bažnyčios.
Įamžinimo datos:
- 1978 m. - pastatytas granito plokščių paminklas Migonyse;
- 1979 m. - Vilniaus universiteto kiemui suteiktas L. Gucevičiaus vardas;
- 1984 m. - pastatytas paminklas Vilniuje, priešais Šv. Kryžiaus bažnyčią;
- 1989 m. - Kupiškio miesto Tarybų aikštė pavadinta L. Stuokos-Gucevičiaus aikšte;
- 1997 m. - Kupiškio I vidurinei mokyklai suteiktas L. Stuokos-Gucevičiaus vardas;
- 2003 m. - atidengta memorialinė lenta Palėvenės Šv. Domininko bažnyčioje;
- 2011 m. - Migonių kaimo gatvei suteiktas L. Stuokos-Gucevičiaus pavadinimas.
Laurynas Gucevičius neabejotinai yra vienas žymiausių Lietuvos architektų. Vilniečiai gali didžiuotis, svečiai - pavydėti ir žavėtis jo sukurtais svarbiausiais mūsų sostinės architektūros paminklais - Vilniaus rotuše, Verkių ansambliu ir, žinoma, Katedra.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Laurynas Gucevičius: Lietuvos Architektūros Genijus, Kuriantis Amžiną Palikimą
- Sveikinimai gimus vaikui: gražiausi linkėjimai ir atvirukai
- Gimtadienio dainos vaikams: linksmiausios melodijos šventei!
- Sportas nėštumo metu: atraskite neįtikėtiną naudą ir paneikite dažniausius mitus!
- Geriausi Vaikų Darželiai Palangoje: Atsiliepimai, Patarimai ir Pasirinkimo Gudrybės