Kiek svarbus asmenybės vystymuisi vaikų eiliškumas šeimoje? Iki šiol yra populiarūs stereotipai, kad pirmagimiai - valdingi, vidurinėliai - manipuliatoriai-derybininkai, o jaunėliai - išlepinti, kūrybingi.
Taigi daug psichologų tyrinėjo vaikų gimimo eilę ir tokias būdo savybes kaip ekstraversiją, emocinį stabilumą, sąžiningumą, vaizduotę, gebėjimą sutarti ir bendrauti su kitais žmonėmis. Pagal naujausius mokslinius tyrimus nėra statistiškai reikšmingo ryšio tarp to, kelintas vaikas šeimoje ir kokios jo asmeninės savybės. Tačiau tyrimais yra patvirtintas tik vaiko gimimo eilės tvarka ir intelekto ryšys. Protingiausi būna vyriausi vaikai.
Tačiau tas skirtumas yra labai nedidelis lyginant su jaunesniais vaikais, todėl gyvenimo pasiekimams dažniausiai neturi įtakos.
Vienturčiai vaikai
Šiandien daugelis porų nusprendžia turėti vieną vaiką. Įprasta manyti, kad vienturčiai yra lepūnėliai. Ar iš tiesų taip yra? Kokių dar išskirtinių savybių jie turi? Iš ko galima suprasti, kad suaugęs žmogus neturi brolių ar seserų?
Viskas priklauso nuo tėvų auklėjimo, ar vaikas bus lepūnėlis, ar nebus. Vienturčiai vaikai dažniausiai būna kūrybingi, nes jie augdami vieni turi daugiau prisigalvoti veiklos. Be to, vaikystėje jie dažnai būna maži suaugėliai. Jie anksčiau pradeda domėtis temomis, kurios neįdomios vaikams, augantiems su broliais ar sesėmis. Maži vienturčiai kartais lengviau bendrauja su suaugusiais nei su vaikais.
Tačiau jiems būdingas prasiveržiantis vaikiškas elgesys jau suaugus. Vienturčiai gali būti labiau pasitikintys savimi, linkę į perfekcionizmą, lyderiavimą, atsakingi, sąžiningi. Panašios savybės priskiriamos ir vyriausiems vaikams, tad nėra lengva atskirti vienturtį, nuo žmogaus, augusio su broliais sesėmis.
Kaip auklėti vienturtį vaiką?
Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį, augindami vieną vaiką, kad vėliau netektų gailėtis dėl jo išlepinimo ar kitų bėdų? Svarbiausia būtų sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su kitais vaikais ne tik darželyje ar mokykloje, bet ir namų aplinkoje. Reiktų kviestis draugus, gimines su bendraamžiais vaikais į svečius. Išeitis ir vykti atostogauti su kita šeima ir jų vaikais.
Kitas labai svarbus dalykas, kad tėvai leistų vaikui elgtis vaikiškai, o nedarytų iš jo mažo suaugėlio. Taip pat nereiktų daryti už vaiką to, ką jis jau gali pats pasidaryti. Išmoksta valgyti - nebemaitiname, išmoksta rengtis - leidžiame rengtis pačiam. Ir svarbiausia sudaryti vaikui sunkumų gyvenime - nepirkti visko, ko tik vaikas užsigeidžia, ir nekeisti visų planų pagal vaiko norus ir įgeidžius. Nepasiduoti tai pagundai, kad aš galiu sau tai leisti, kodėl nepalepinus vaiko. Žinoma, kartais galima, bet šia taisykle nereiktų vadovautis visada.
Taip, dažniausiai tai būna tiesa, kad vienturčiai lengviau bendrauja su suaugusiaisiais. Sakoma, kad jie lengviau randa bendrą kalbą su suaugusiaisiais, nes tarp tokių augo. Ar tai tiesa? Tačiau bėda ta, kad ne visi suaugusieji nori bendrauti su vaikais, kai jie kišasi į suaugusiųjų pokalbius.
Pirmagimiai vaikai
Gimus antrajam vaikui, vyresnįjį užklumpa iki tol nebūtos pareigos/atsakomybė: jis tampa pavyzdžiu. Kuo gi ypatingi šeimos vyresnėliai? Kokių trūkumų ir privalumų jie turi vien dėl to, kad yra vyriausieji vaikai?
Tėvai besilaukdami pirmųjų vaikų labai dažnai turi aukštus lūkesčius vaikui ir sau kaip tėvams. Tėvai su pirmuoju vaiku daugiausiai mokosi būti TĖVAIS, nes daug kas yra nauja, netikėta. Taigi pirmagimiai gauna daugiausiai tėvų dėmesio, bet tuo pačiu ir daugiausiai reikalavimų. Tėvai stengiasi būti tobuli, dažnai tobulumo siekimą perima ir pirmagimiai.
Pirmuosius vaikus kai kurie tėvai labiau kontroliuoja, daugiau reikalauja sakydami: „Juk tu jau didelis, turėtum suprasti/turėtum pasidalinti/turėtum nusileisti“, nors realiai vaikas yra dar vaikas. Didžiausias privalumas yra tas, kad tėvai visada stipriausią emocinį ryšį jaučia pirmajam vaikui. Gal dėl to, kad tas ryšys yra trunkantis ilgiausiai, o gal dėl to, kad tas mažas žmogutis yra pirmasis mokantis tėvystės įgūdžių.
Vyresniųjų vaikų prisimtas mokytojo vaidmuo vienareikšmiškai daro teigiamą įtaką jų asmenybės formavimuisi. Vyresnieji dažnai prisiima mokytojo vaidmenį. Kokią įtaką tai daro jų asmenybės formavimuisi? Vaikai mokydami kitus, geriau patys įsisavina naujus dalykus, yra kantresni, labiau linkę padėti, suprasti, gerina vadovavimo įgūdžius.
Antrieji vaikai
Jei šeimoje yra du vaikai, kuo išsiskiria jaunėlis? Jaunėliui nuolat tenka vytis ir lygiuotis į vyresnėlį, tačiau jis visada turi žaidimų draugą. Antri vaikai dažniausiai gauna daugiau laisvės, nes tėvai būna labiau atsipalaidavę tėvystėje ir vaikui kelia mažesnius reikalavimus. Taigi jaunėlis turi galimybę mokytis bendravimo įgūdžių tiek iš suaugusiųjų, tiek iš vyresniojo brolio ar sesės.
Tikrai taip. Antrieji vaikai dažniausiai auga šiek tiek savarankiškesni ir laisvesni, nes tėvai būna jau šiek tiek pavargę nuo vyresnėlio gyvenimo reguliavimo arba tiek nebespėja ir daugiau leidžia rinktis pačiam. Sakoma, kad antrieji vaikai išauga laisvesni, nes iš jų tėvai ne tiek daug tikisi. Ar sutinkate su tuo? Dažniausiai pirmajam vaikui tėvai sudėlioja karjeros galimybes ir tikslingai vaiką kreipia ta linkme, o antrasis vaikas dažniau turi didesnę pasirinkimo ir sprendimo laisvę.
Ko nedaryti auklėjant antrą vaiką?
Kokių klaidų tėvai turėtų nedaryti su jaunesniuoju vaiku? Pirmiausia nelepinti, neperkant visko ir leidžiant daryti, ką tik nori. Stengtis visiems vaikams taikyti tas pačias taisykles. Nepateisinti jaunesniojo vaiko netinkamo elgesio, vien tuo, kad jis mažas. Pavyzdžiui: mažasis verkdamas ir rėkdamas reikalauja vyresnėlio mylimiausio žaislo, neliepkime vyresnėliui atiduoti savo mėgstamą žaislą vardan ramybės.
Antrasis vaikas jau nuo kūdikystės būna įpratęs tėvų dėmesį dalintis su vyresniuoju. Matyt, antras vaikas ir dėmesio iš tėvų gauna mažiau. Kaip tai veikia jo psichologiją? Juk nemigdysi mažojo, kai rėkia vyresnėlis. Taigi antrieji vaikai jau mokosi kantrybės, jų poreikiai būna ne visada patenkinami iš karto.
Antragimiai jau nuo mažumės mokinami atidėti malonumą, o tai veikia psichologiją tik teigiamai. Vėliau antriems vaikams būna lengviau valdyti neigiamas emocijas. Išimtis gali būti, jei yra didesnis amžiaus skirtumas nei 8 metai tarp vyriausiojo ir antro vaiko, tada ir antras vaikas auga kaip pirmagimis.
Vidurinieji vaikai
Gimsta trečias vaikas. Vyresnėlis kaip ir buvo vyriausiuoju taip ir liko. Jaunėliui situacija pasikeitė. Kokių privalumų jis įgyja, tapęs viduriniuoju? Gimus trečiajam vaikui, jaunėlis išgyvena nuvertimą nuo sosto. Dabar tėvai daugiausia dėmesio skiria mažajam.
Vyresnysis vaikas jau būna labiausiai savarankiškas ir gali daugiau savimi pasirūpinti. O viduriniajam reikia nuolat kovoti dėl dėmesio. Viduriniojo vaiko privalumas tas, kad jis priverstas derėtis ir tartis tiek su tėvais, tiek su broliais ar sesėmis. O gyvenime derybiniai įgūdžiai išties yra labai vertingi tiek ugdymo įstaigose, tiek darbe.
Vidurinio vaiko sindromas
„Vidurinio vaiko sindromas“ reiškiasi tuo, kad šie vidurinieji vaikai jaučiasi nuolat atstumti, neįvertinti, per mažai mylimi. Teko skaityti apie „vidurinio vaiko sindromą“. Ar jums toks girdėtas, ir kas tai yra? Pirmagimių laimėjimais visi džiaugiasi, o jaunėlį tiesiog visi myli. O viduriniajam tenka nuolat įrodinėti savo gebėjimus, ar siekti dėmesio vis kažkaip nustebinant tėvus.
Kaip elgtis pasikeitus jaunėlio statusui?
Į ką tėvai turėtų atkreipti dėmesį, pasikeitus jaunėlio statusui šeimoje? Kad vidurinis vaikas gerai jaustųsi, svarbu pagirti jį už pasiekimus, skirti išskirtinio dėmesio, kai būtų veikiama tai, ką nori vaikas. Ir, žinoma, mylėti. Taip pat reikia stengtis, kad vaikas pasitikėtų jumis.
O tam būtina tęsėti duotus pažadus ir labai susiimti, jei pastebite, kad vaikas ima labiau pasikliauti savo broliais/seserimis ar draugais nei tėvais. Šis „vidurinėlio sindromas“ ne taip stipriai reiškiasi, jei vaikai yra skirtingų lyčių.
Gimimo eilės įtaka asmenybei
Nėra taip, kad gimimo eilė nedaro mums įtakos - įtaka tikrai yra, tačiau ne tokia, kaip galvoja daugelis žmonių. „Yra tiek daug dalykų, kurie daro įtaką vystymuisi ir asmenybei. Ir nors gimimo tvarka yra vienas iš jų, tačiau reikia pridėti ir tėvus, bendraamžius, aplinką, kurioje augama, genus, konfliktus su broliais ir seserimis ir pan.“, - sako Catherine Salmon.
Štai keli svarbūs dalykai, kuriuos turėtumėte žinoti:
- Pirmagimiai gali pasižymėti aukštesniu intelekto koeficientu.
- Gimę vėliau gali būti maištingi.
- Vidurinėliai - geresni derybininkai.
- Vidurinėliai linkę labiau pasikliauti broliais ir seserimis ar draugais, o ne tėvais.
- Pirmagimiai gali būti atsakingesni.
- Jaunėliai - atviresni pasauliui.
Psichologė C.Salmon pastebi, kad gimimo eilės įtaka kur kas didesnė tose šeimose, kur auginami tos pačios lyties vaikai, ir beveik išnyksta, kai šeimoje auga berniukas-mergaitė-berniukas ar mergaitė-berniukas-mergaitė. Pasak C.Salmon, vyriausiam vaikui gali tekti įgyvendinti tėvų gyvenimo tikslus, siekti jų idealų, o vėliau gimusieji gali jaustis laisviau, priimti savo sprendimus. Pirmagimiai gali jausti didesnį tėvų spaudimą.
„Aš manau, kad nepriklausomybė jaunėliams leidžia išmėginti įvairius dalykus ir atrasti tai, kas jiems geriausia.“ Kitas tyrimas atskleidė, kad vėliau gimusieji renkasi kūrybines sferas - architektūrą, muziką, rašymą, o pirmagimiai dažniau pasuka į verslą arba teisę.
Šeima ir jos funkcijos
Šeima yra ne šiaip sau kelių žmonių sąjunga. Ugdyme pirma vieta priklauso šeimai, nes tėvams pirmiesiems tenka rūpintis savo vaikų ugdymu, tačiau daug kas priklauso nuo šeimoje tvyrančios aplinkos. Jei vaikas auga normalioje (tvarkingoje) šeimoje, kurioje yra abu tėvai, jų ugdymas labai skiriasi nuo ttų, kurie auga asocialiose šeimose arba šeimose, kuriose yra tik tėtis, arba tik mama.
Šeima - pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kkad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai. Šeima yra ne tik raginimas gyventi, bet ir gyvenimas.
Šeimos funkcijos
Šeimos funkcija yra suprantama kaip sutuoktinių ar kitų jos narių poreikių ir su jais susijusių pareigų vieni kitiems (vyro - žmonai, žmonos - vyrui, tėvų - vaikams, vaikų - tėvams.) atlikimą ir tenkinimą. Poreikiam tenkinti reikalingos atitinkamos sąlygos. Vaikus auginti neįmanoma be šeimos ūkio, buities, deramai sutvarkytos ekonomikos ir kt. Jei netinkami šeimos narių tarpusavio poreikiai, negali būti abipusės pagarbos, meilės ir laimės.
Todėl sutuoktiniai domisi vienas kito darbu ir visuomenine veikla, vienas kitą remia, tvarko ir seksualinį gyvenimą. Dirbdami savo profesinį darbą, jie neužmiršta šeimos, vienas kitam skiria dalį laiko, dalijasi džiaugsmais ir sielvartais, gyvena vienas kito gyvenimu, myli vienas kitą, ilgainiui supanašėja. Visos funkcijos glaudžiai tarpusavyje siejasi. Jeigu visos šios funkcijos deramai išpildomos, vaikas paruošiamas pilnaverčiam gyvenimui.
Vaikas tėvams yra artimiausias asmuo nuo pat gimimo jų prižiūrimas ir visapusiškai ugdomas. Didelę gyvenimo dalį jis bendrauja su savo šeimos nariais. Tokia grupinė integracija neįmanoma kitose auklėjimo grandyse.
Šeimoje vaikas nuolat stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas. vaikai, perimdami vyresniųjų gyvenimo ir auklėjimą ,formuojasi kaip būsimieji tėvai. Šeimoje vaikai mokosi vykdyti ir visuomenės užduotis. Jie iš bando savo jėgas ir galimybes. Šeima saugo jį nuo klaidingų poelgių, padeda įveikti gyvenimo sunkumus.
Šeima palankiausiai veikia vaiko psichiką, skatina jo protinį ir dorovinį vystymąsi. Čia visapusiškai tenkinami jo emociniai poreikiai. Čia sudaromos sąlygos jam bręsti fiziškai ir emociškai. Šeima atrenka ir savitai vertina visuomenės informavimo priemonių skelbiamas idėjas. Nuo jos dvasinės, dorovinės brandos, emocijų, nuovokos, kultūros priklauso pasirenkami pavyzdžiai, kuriuos perima vaikai.
Šeima suteikia individui individualumo, jo kaip asmenybės unikalumo bruožų, išryškina juos. Žmogaus individualizacija yra ypatinga šeimos misija. Šeimoje sustiprinamas žmogaus subjektyvumas. Šeima ugdo žmogaus jausmų kultūrą. Jis jau šeimoje išmoksta tramdyti save, slopinti savąjį ego. Čia išmoksta suprasti ir gerbti kitą žmogų, išmoksta abipusiai priimtino dialogo ir monologo bendravimo formų.
Šeima išmoko individą pajusti psichologinę pusiausvirą, sugebėjimą llaviruoti subjektyviomis galimybėmis. Jis čia orientuojamas saviauklai, mokomas harmoningai gyventi su savimi ir aplinka. Be tam tikro prisitaikymo žmogus gali prarasti socialumą, pasidaryti neveiklus. Šeima ugdo prisirišimo kultūrą prie dvasinių, materialinių, dorovinių, moralinių, tautinių, etinių kultūrinių vertybių. Prisirišimas žmonių santykiams suteikia dorovinio kryptingumo.
Visa tai ugdoma per šeimos atliekamas funkcijas. Visos šios funkcijos yra nepaprastai svarbios, viena kitą papildančios, stiprinančios. Vaikai - brangiausias tėvų turtas. Kiekviena šeima nori užauginti vaiką gražų, protinga, teisingą, jautrų, stiprų ir laimingą. Bet norėti neužtenka. Čia tėvai turi įdėti daug pastangų, kad įgyvendintų savo norus.
Jie ypač turi gerai apgalvoti kiekvieną savo poelgį, kad jis vaikui nebūtų blogu pavyzdžiu. Todėl tėvai privalo būti, o ne atrodyti žmonėmis, privalo sugebėti atsakyti į nesuskaičiuojamus tūkstančius klausimų, problemų.
Pagrindinė šeimos funkcija - ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui visuomenėje, mokyti jį dirbti ir kurti visuomenės labui. Tai įpareigoja tėvus aktyviai dalyvauti ikimokyklinių įstaigų ir mokyklų, kuriose auklėjami ir mokomi vaikai, veikloje.
Senovės Graikijoje Platonas, sekdamas Sokratu, tvirtino: visas pasaulio blogis, žmonių egoizmas, jų luominė nelygybė išauga pirmiausia iš vienodo auklėjimo šeimoje sąlygų. Beribė tėvų meilė savo įpėdiniui gimdo individualizmą, savanaudiškumą ir kitas ydas. Būtent pačioje ankstyvojoje vaikystėje dedamas viso būsimo dvasinio žmogaus gyvenimo pamatas.
Nuo to ar šis pamatas yra tvirtas bei iš kokios medžiagos jis sukurtas, ir priklauso, kokį pastatą - kokio dydžio ir kokios sandaros - ant jo vėliau bus galima pastatyti. Dvasinio, emocinio asmenybės pagrindo kūrimas ir yra šeimos auklėjimo tikslas bei prasmė.
Be tėvų meilės, vaikas, kad ir turėdamas gyvus tėvą ir motiną, lieka našlaitis, bet jis toli gražu neabejingas ir jų tarpusavio santykiams. Kad ir koks mažas būtų, viską kuo puikiausiai jaučia, jautriai reaguoja į jų santarvę ir kivirčus. Tėvų meilė vienas kitam gali virsti svarbiausiu auklėjimo veiksniu, veikiančiu vaiką. Kai tėvas ir motina myli vienas kitą, daugiausia šios meilės gauna vaikas. Kai vaikai išauga iš ,,trumpų kelnių”, iš esmės kinta ir tėvo vaidmuo jų gyvenime.
Kaip tik tėvas turi įpratinti savo vaikus dirbti įtemptai, net rizikingai. Jis privalo padėti pasirinkti artimus ir tolimus gyvenimo tikslus, išmokyti įgyvendinti sumanymus. Ateis laikas, ir tėvas turės berniukui išaiškinti fiziologinius jo organizmo ypatumus, įpratinti prie higienos. Taip pat paaiškinti, kaip elgtis su mergaitėmis, kaip pelnyti jų pagarbą, dėmesį, saugoti jų garbę ir orumą. Jokios knygos nepakeis nuoširdaus tėvo pokalbio su sūnumi, kaip ir motinos su dukterimi.
Vaikai daug mokosi iš tėvų pavyzdžio. Taigi tėvai, norėdami sėkmingai auklėti savo vaikus, visų pirma privalo tinkamai suderinti savo santykius. Tėvų meilė sužadina vaiko meilę tėvams, kuri perduodama kitiems žmonėms. Teisingai manoma, kad vaikai, mylintys savo tėvus, retai išauga blogais žmonėmis. Tėvų meilę labai sunku pakeisti kokiomis nors dirbtinėmis pedagoginėmis priemonėmis. Jų meilė yra neišsenkamas jautrumo, pasitikėjimo, savanaudiškumo ir daugelio kitų jausmų šaltinis.
Vaikas tėvams yra artimiausias asmuo, nuo pat gimimo jų prižiūrimas ir visapusiškai ugdomas. Didelę gyvenimo dalį jis bendrauja su savo šeimos nariais. Šeimoje vaikas nuolat stebi ir perima šeimos gyvenimo būdą, jos narių dorovinę ir dvasinę kultūrą, elgesį, vertybines orientacijas. Šeima jam padeda įveikti vienišumą, nepasitikėjimą savimi, nerimą, atstatyti emocinę pusiausvyrą. Šeimoje labai individualiai tenkinami vaiko materialiniai ir dvasiniai poreikiai. Joje vaikai, perimdami vyresniųjų gyvenimo ir auklėjimo patyrimą, formuojasi kaip būsimi tėvai.
Kartu su tėvais tvarkydami šeimos ūkį, jie išmoksta šeimyniškai ūkininkauti. Šeimoje vaikas mokosi vykdyti ir visuomenines užduotis. Šeima saugo jį nuo klaidingų poelgių, padeda įveikti gyvenimo sunkumus. Vaikų auginimas, auklėjimas yra glaudžiai susijęs su deramu šeimos ūkinės bei ekonominės funkcijos plėtojimu. Teisinga ir protinga ekonomika - vienas iš svarbiausių tvirtos šeimos uždavinių, šeimos tvirtybės pamatų. Blogas ir neprotingas šeimos ūkio tvarkymas gali net pražudyti šeimą: dingsta ją gaubianti aureolė, pasitikėjimas, meilė, išsiderina vidinė harmonija.
Panašus:
- Netikėtas Klaidingai Teigiamas Nėštumo Testas: Sužinok Priežastis ir Veiksmingiausius Sprendimus!
- Kaip Sėkmingai Draugauti su Vyru, Turinčiu Vaikų: Nepakeičiami Patarimai ir Įžvalgos
- Kybartų Švietimo Įstaigos: Atraskite Istoriją, Dabartį ir Įkvepiančias Ateities Vizijas
- Auklė Lauren Lane: Sužinokite Viskas Apie Jos Gyvenimą ir Karjerą!
- Kaip Efektyviai Pašalinti Kūdikio Galvos Pleiskanas: Patikrinti Patarimai ir Priemonės